Lucas 19

Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Isa yi tʼiide adda geeger Zeriko, wo yi-doopiɗa yʼeŋgile ki ɗaana.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Maŋ a ume geŋ i dʼiido wedusu sundí Zaase, yoŋ goole ɗoŋ seɗɗu jibaaye wo yoŋ ki laale.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Yi dehutu urzi yʼa ti yʼ wolle yo Isa miŋ wee wee, wo urzi yʼa ti yʼ wolle umbo kono ɗuwo ɓaadaŋ an i-tʼiigire, yoŋ kupili.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Iŋkino maŋ yʼa ukke ki ɗaana, yʼiideʼŋ yʼa di gili ekkʼundumu aa moote, kono Isa yʼaɗɗa tiŋ gen̰n̰o, yʼa ti yʼ wolla.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Aame Isa yʼiiney a ume kʼundumu gen̰n̰o maŋ, yʼa umɓe edayí kʼawwa wo yi di ruute, yʼede: «Zaase, kesiko ki-ɗeegi, aŋki eŋ i dehu nʼa-ɗeegey a di kee.»
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Kesiko tʼekkʼundumu Zaase yi-ti ɗiigo, an dʼaahe ɓoozí wo yʼa yi ziiɗa Isa tʼulbe uŋse.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Aame ɗuwo an wulle iŋkino maŋ, kane pay an dʼorbite sun̰n̰i sun̰n̰i ti tuddaŋ, anʼde: «Kun wollo wede eŋ, yʼa ɗiige a di wede kʼolɗiko!»
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Wo Zaase yʼa dʼiide kʼume Galmeega, yi di ruute, yʼede: «Kee kʼollo Galmeeʼki nuŋ, laalayó nʼa-dookiɗa omagi sire, ume soo nʼan di-dokkiɗa ki waawiye a ɗoŋ an kʼede munɗa ye. Wo aame ni-tʼumɓe soŋko ki wenɗa daa kʼurzutú toŋ, ni-di tʼela tʼa aagila taŋ piɗe.»
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Iŋkino maŋ Isa yʼa ruute a tukki Zaase, yʼede: «Aŋki eŋ ɗoŋ ɓoy Zaase an uune uttiyo ere ki kotto, kono yode Zaase toŋ ti biza bumɓu kʼIbirayim.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Ɗerec, nuŋ wede an nʼehe aa ulo wede eŋ, nʼiidoʼŋ dehutu ki ɗoŋ i digge adda kʼolɗikadaŋ wo nʼan tʼele uttiyo.»
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 A kane ɗoŋ illiga ono geŋ, Isa yʼan di ruute ono ombiɗe sey kono yʼiina goppoŋ ti Zeruzalem, wo toŋ kane an elkiyo Moziko Raa tʼaana an di wolla a kaamiki gen̰n̰o.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Iŋkino maŋ yʼa ruute, yʼede: «I dʼede wedusu iŋkino ti biza bumɓu wede goole, yʼa iŋgile ki siiɗo dokki omɓo moziko, saŋ yʼa-kimo.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Ki poone yʼa eŋgile geŋ, yi wiike ɗoŋ koomat ti diine ɗoŋ naabadí, wo yʼan dʼeele a wede soŋ tamma soo soo ki dap ere zooyatú oon̰e, wo yʼan di ruute, yʼede: “Kun di naabo eego, tʼaa dʼaagal bini kamadó.”
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Wo kane ɗoŋ siiɗadí an yʼolmiɗe, iŋkino an dʼigibe ɗuwo kʼitadí kono an di rootey, an tʼeesey: “Kaye wede eŋ ay ki dehu yʼa kʼise mozigayey ye.”
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Wo aame wede geŋ yi tʼiimo moziko yi-gimo maŋ, yʼanni wiike kane ɗoŋ naabadí ɗoŋ yʼan dikki soŋko gette, kono yʼa-wolle naabadaŋ an aa uune tʼeego moo me.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Wede ki poone yʼa iina wo yʼa ruute, yʼede: “Galmeeʼki nuŋ, ti tamma ere kʼo ele gette, nʼaa dʼuune a îide tamma koomat ki dap.”
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Mozigo yi di ruute, yʼede: “Geŋ koɗuwo kee wede naabo beehiye, kee a naabo ere booloŋ gettiŋ kʼa ti ziiɗa zakiɗi, aŋkeŋ nʼa-ki ti zaapo wede goole tʼekki geegiryagi koomat.”
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Wede ki sirwe yʼa iina wo yʼa ruute, yʼede: “Galmeeʼki nuŋ, ti tamma ere kʼo ele gette, nʼaa dʼuune a îide tamma paat ki dap.”
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 A yode gen̰n̰o toŋ mozigo yi di ruute, yʼede: “Kee nʼa-ki ti zaapo wede goole tʼekki geegiryagi paat.”
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Wede ti doolo yʼa iina, yʼa ruute, yʼede: “Galmeeʼki nuŋ, ettiyo tammadá ki dap te, nuŋ nʼa-gitte a buuɗe, nʼa ziipe a teɗɗise.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Nʼa orgiso kono kee wehini a naabo me, ki-tʼamɓu munɗa wede i ki ziipe kee ye, wo ki dʼayɗu a ume wede ki ki giira ye toŋ maŋ.”
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Maŋ mozigo yi di ruute, yʼede: “Kee wede naabo ulsu, nʼa ɗekke booro a eedá ti ono ɗoŋ uɗɗe ti bizá geŋ me. Ki suune nuŋ wehini a naabo me, munɗa wede i ki ziipe nuuno ye toŋ ni-tʼamɓu, wo ni dʼayɗu a ume wede ni ki giira ye maŋ.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Iŋkino ki moo me soŋkadó kʼo gi di ziipe adda baŋki ye me, tʼo dʼaagila, a kamadó geŋ nʼiido nʼa-tʼamɓe ti jugulu.”
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Maŋ yʼan di ruute a kane ɗoŋ a sirpadí geŋ, yʼede: “Tammadí ki dap te kun ti sooɗo, kun i elo a wede i-dʼede tamma koomat.”
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Maŋ kane an di ruute, anʼde: “Galmeegey, yoŋ i-dʼede baa tamma ki dap koomat te.”
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Yoŋ yʼa ruute, yʼede: “Kun ollo, nʼun di rooto, a wede i-dʼede geŋ, an i-tʼeela tʼeego, wo ɗe a wede i-kʼede ye geŋ, munɗazí wede booloŋ yʼelkiyo yi tʼoona toŋ an i-tʼamɓa.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Wo ɗoŋ kane adu ti nuŋ, an ki dihe nʼa kʼise mozigayaŋ ye geŋ, kun tiʼn waaki ken̰n̰o kun tiʼn tʼîda a ɗaanadó.”»
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Aame Isa yʼa ti ruute iŋkino maŋ, yʼan tʼuugume a ɗoŋ duuru kono yʼa-kili ki Zeruzalem.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Isa yʼiiney goppoŋ tʼilliyagi sundaŋ Betpaze wo Betani, a sirpa mokkolo ere an ti waaku mokkolo kʼInda kʼOlibiye. A ume geŋ yi dʼigibe ɗoŋ sire ti diine sanalliyagí,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 wo yʼan di ruute, yʼede: «Kunʼdo kʼadda kʼille ere a ɗaanaguŋ gettiyo. Kun iiney, aame geŋ kun tʼooney ulo buuru kettiyo, wenɗa kaŋ soo toŋ yi ki gili ye. Kun tʼeezi, kun o-tʼarkiɗi.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Wo aame wenɗa yʼunni tundey, yʼiisey: “Kun ti yʼeeziyo moo me?” maŋ, kun dʼeesoy: “Buuru eŋ i dehu Galmeega.”»
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Kane ɗoŋ yʼan agisaʼŋ an dʼiŋgile, an iideʼŋ an diʼn uuney sulɗiʼŋ pay aa Isa yʼan ruute.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Aame an iise eeziyo kʼulo buuru maŋ, kane ɗoŋzí an di ruute, anʼde: «Ɗe kun tʼeeziyo ulo buuru eŋ ki moo me?»
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Kane an an diʼn gime onamaŋ, anʼde: «Buuru eŋ i dehu Galmeega.»
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Maŋ ulo buuru an i-dʼiide a Isa, an a-ti gikkite kallagaŋ ɗoŋ deero a dar kʼulo buuru wo Isa an a-ti yʼ gili eego.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 A urzi yʼettiyo geŋ, ɗuwo an di gikkite kallagaŋ ɗoŋ deero, yi sooru eego.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Aame yʼiina goppoŋ ti Zeruzalem a ume ɗeegu ti mokkolo kʼInda kʼOlibiye maŋ, kane sanalliyagi ɓaadaŋ geŋ pay ulbaŋ a ûune tʼuŋsuwo, an dʼiise tamma Raa ti golla awwa a sulɗi kʼarmika ɗoŋ pay an wullite geŋ me.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Kane an dʼeesiyo:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 I dʼede Pariziyeŋ miibi ti diine ɗoŋ duuru, an i-di ruute a Isa, anʼde: «Wede dooyisadey, sanalliyagá kiʼn eɗɗiso, an dʼanniga!»
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Wo Isa yʼan tiʼn gime onamaŋ, yʼede: «Kun ollo, nʼun di rooto, aame kane an inniga maŋ, moŋgali toŋ an di ɗillita!»
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Aame Isa yʼa tʼette ki geeger Zeruzalem wo yi ti wulle maŋ, yʼa iise môolo kono tode,
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 yʼede: «Wayya, wayya! Kune ɗoŋ ki Zeruzalem, nuŋ ni dihe ɓaadaŋ kune batum, onniyo gette aŋki urzi wede kun di tʼoone toose kun yi zuune maŋ! Wo ɗe umbo, aŋken̰n̰o edaguŋ Raa yʼun tʼippe, urzi toose kun ki yʼ wolle ye baa.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Iŋkino saŋ onniytagi an aana egguŋ, aame geŋ ɗoŋ kʼaduguŋ an kilita siiɗo a-ɗoola geeger gette pay ki ɗeyyisaguŋ, an un tiʼn gootika tʼume tuuku toŋ maŋ.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Kane an un tiʼn damɓa kame kamec ti ɓoyɗuguŋ pay, mokkolo soo toŋ tʼekki bakatú an kʼoola ye, kono kune onniyo ere Raa yʼiido tudduguŋ, kun ki dihe kun ki di yʼ suune ye.»
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Saŋ Isa yi-tʼiide a booro Ɓoy Raa, wo yʼa iise lommite ɗoŋ isiyo suuk.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Yʼan di ruute, yʼede: «Kun ollo, ono eŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: “Ɓoozó eŋ yʼa koona ɓoy wede ki tondiyo Raa.” Wo ɗe kune, kun di yʼize urmi kʼombiɗe ɗoŋ kʼoogire!»
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Isa geŋ onniyo ti onniyo yi dooyiso ɗuwo a booro Ɓoy Raa. Kane deero ɗoŋ seɗeke ti ɗoŋ suuniyo kʼoogoro wo ti ɗoŋ deero Yawudiyagi geŋ, an dehutu urzi ki tôwwadí,
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 wo ɗe urzi an ki yʼooniyo ye, kono kane ɗoŋ pay an ollige ɓaadaŋ dooyisadí gette.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.