João 19
Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI
1 Iŋkino maŋ Pilat yʼan di yʼele Isa a asigiryagi, an di yʼ kosse ti marpa.
1 Naatu Pilate ma’utenayah uwih, Jesu hibai hibowabiwabir sawar.
2 Asigiryagi an di gini kaɗumul kʼahimagi an i-tʼusse eedí, wo an dʼumɓe kalle teeze an i di tʼusse.
2 imaibo ma’utenayah kokor hi’afuw hififin ana kowasimih ukwarin hiyoun, naatu faifuw wair hibai hi’osenawein,
3 Maŋ an aa dʼettiyo goppoŋ kʼume yode, an dʼeesiyo: «Toosadá mozigo Yawudiyagi no! Toosadá mozigo Yawudiyagi no!» Wo an di yʼ dan̰ƴisa.
3 naatu hiyen hin biyan hitit naatu hi’o, “Jew hai aiwob ma’ama’anin!” Naatu yumatanamaim hifafar.
4 Pilat yʼa tʼuɗɗe sey, wo yʼan di ruute Yawudiyagi, yʼede: «Kun ollo, nuŋ Isa nʼun di yʼaɗɗo paate, wo kun suuno a tukki yode eŋ nuŋ munɗa ulsu ni kʼuune ye, i di tʼîde kʼunto me.»
4 Pilate ibanak tit maiye sabuw rou’ay isah eo, “Ayu iti orot kwa namaim abai atitit i anao kwanaso’ob, i biyanamaim ayu men kakafin ta atita’ur.”
5 Maŋ Isa yʼa tʼuɗɗe paate ti kaɗumul kʼahimagi a eedí, wo ti kalle teeze. Wo Pilat yʼan di ruute, yʼede: «Kun wollo wedeʼŋ en̰n̰o!»
5 Jesu ana kowas kokor ukwarin hiyow naatu ana waifuw wair hi’osenawein imaibo hibai hititit. Pilate sabuw isah eo, “Orotoban iti.”
6 Aame deero ɗoŋ seɗeke ti asigiryagi ɗoŋ i boohiyo Ɓoy Raa an wulle Isa maŋ, an dʼiise ɗollite, anʼde: «Ki ti yʼ taako ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko! Ki ti yʼ taako ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko!» Maŋ Pilat yʼan di ruute, yʼede: «Kunʼdo, i ti yʼ taakoy kune ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko me, kono nuŋ a tukki yode eŋ munɗa ulsu ni kʼuune ye, i di tʼîde kʼunto me.»
6 Firis ukwarih naatu i ana sabuw ukwa’ukwarih bairi hinuw hi’i’itin anamaramaim hitarakouw hi’o, “ku’onaf, ku’onaf!”
7 Maŋ kane deero Yawudiyagi an i di ruute, anʼde: «Kayeʼŋ ay dʼede oogoro, wo a urzi kʼoogoro yʼa tʼinda kono yi-tʼize tuddí yoŋ Ulo Raa.»
7 Sabuw hiya’afut maiye hi’o, “Aki ai ofafar eo i boro namorob, anayabin i taiyuwin eorerereb God natun rauw eo.”
8 Aame Pilat yʼilliga ono gen̰n̰o maŋ, yʼa urgiɗe ɓaadaŋ.
8 Pilate iti nonowar i ana bir ra’at,
9 Yi-tʼiide kʼadda ɓoy, maŋ yʼa tunde Isa, yʼede: «Kee kʼettiyoʼŋ ti too me?» Wo yo Isa yi dʼannugu ɗeɗɗek, onamíʼŋ yi-kiʼn kama ye.
9 matabir maiye bar wanawanan run naatu Jesu ibatiy, “O menane ina?” Baise Jesu men tur ta eomih.
10 Iŋkino maŋ Pilat yi di ruute, yʼede: «A nuuno miŋ, kee ki dʼannugu me? Kee ki ki suune ye ko nuŋ oo dʼede toogo nʼaane nʼa-dʼeeze, wo nʼaane nʼa ki ti taake ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko me.»
10 Pilate Jesu isan eo, “O men kukokok tur ta ayu isou inao?” “Inaso’ob, ayu isou i fair ema’am boro o ana botaiti inatit o boro ana onafi.”
11 Isa yi di ruute, yʼede: «Keeʼŋ a-kʼede toogo a tukki nuuno ye, daa kʼere Raa yʼa-kʼele ye maŋ. Kono kamo, wede yʼan ele nuŋ a beezá geŋ, yoŋ wede kʼolɗiko a jiire kee.»
11 Jesu iya’afut, “Iti fair ayu tafau’umaim ibai kuma’am, anayabin iti fair i God it. Imih orot yait ayu o isa yayabunu i bowabow kakafin gagamin maiyow bai.
12 Tiŋ geŋ Pilat yʼa iise dehu kʼurzi yi-dʼeeze a Isa, wo kane deero Yawudiyagi an dʼiise ɗollite, anʼde: «Wede eŋ ki iiza maŋ, ɗuwo an di suuna kaciŋ keeʼŋ laŋze ki mozigo goole ki Romeŋ ye. Wede yi ti tʼisiyo tuddí aa mozigo geŋ, yʼolmiɗe mozigo goole ki Romeŋ.»
12 Ana maramaim Pilate iti tur nonowar ef nuwet mi’itube Jesu tabotait isan. Baise rou’ay hitarakouw i matabir maiye run, “o nati orot inabobotait ana itinin o i men Caesar ana ofamih. O yait ta aiwob inararouw, o i Ceaser ana wosai orot”.
13 Aame Pilat yʼilliga iŋkino maŋ, Isa yʼa yʼuɗɗe ti paate, wo yoŋ yʼa-guune ekki kaakido booro. Ume geŋ an iiziga ti kaŋgiragi deero, an di yʼ waaku Gabata tʼono ɗoŋ kʼEber me.
13 Pilate iti tur nonowar ana maramaim Jesu bai tit ufun efan wabin teo kabay ana’ubun imaim baibabatiyen ana ura ma’ama tafan mare (Hebrew tur i te’o Gabbatha).
14 Iŋkino maŋ soggo tarnaape Pak ki Yawudiyagi geŋ, a peeɗo tʼize diine maŋ, Pilat yʼan di ruute Yawudiyagi, yʼede: «Kun wollo, mozigaguŋ en̰n̰o!»
14 Veya na bi’ouyit nati i Tar Nowaten ana hiyuw ana veya nanamaim Pilate sabuw isah eo. “Kwa a aiwob orot i iti”.
15 Maŋ kane an dʼiise ɗollite, anʼde: «Ki yʼôodo, ki yʼôodo, ki ti yʼ taako ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko!» Maŋ Pilat yʼan di ruute, yʼede: «Kun dehu mozigaguŋ nʼa ti yʼ taako ekkʼundumu gen̰n̰o ko?» Kane deero ɗoŋ seɗeke an i diʼn gime onamí, anʼde: «Mozigayey ti dooloʼŋ umbo. Mozigayey miŋ yoŋ soo, mozigo goole ki Romeŋ.»
15 Hitarkoukuw hi’o, “kwa’asabun! kwa’asabun!” kwa’onaf! Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu a aiwob ana onaf?” Firis ukwa’ukwarih hiya’afut hi’o, “Aki ai aiwob i ta’imon maiyow, Caesar akisinamo”.
16 Iŋkino maŋ Pilat yʼan di yʼele Isa a beezaŋ, kono an ti yʼ taake ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko. Maŋ kane asigiryagi an ti yʼ ziiɗa.
16 Imaibo Pilate Jesu ya’abun i isah onafinamih hibai hin.
17 Isa yode batum yʼa tʼumɓe undumzí an di yʼ taakey, yʼa tʼuɗɗe tʼadda geeger me, yʼa iŋgile kʼume wede an yi waaku «osse kʼeego», tʼono ɗoŋ kʼEber an yi waaku Golgota.
17 Jesu tit ana onaf abar remor in ukwarih rarik ana efanamaim tit. (Hebrew fanahimaim Golgotha). Jesus ana koros eabar enan|alt="Jesus carrying cross" src="cn01833B.tif" size="col" loc="Jhn 19.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.17"
18 Aame an iiney a ume gen̰n̰o maŋ, asigiryagi an ti yʼ tiike Isa ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko. Wo an aa tiike ɗoŋ sire a sirpa kʼIsa me, wede soŋ tʼundumzí a kese kʼammade, wede soŋ tʼundumzí a kese geelo, wo Isa a diine.
18 Nati’imaim hi’onafen, naatu orot rou’ab auman, Jesu foun in, orot rou’ab roun roun hi’in.
19 Pilat yʼan dʼele urzi an a di riiŋe ekki pakirte, an a-ti tiike ekkʼundumu gen̰n̰o: «Isa wede ti geeger Nazaret, mozigo Yawudiyagi.»
19 Pilate fef kirum naatu onafamaim hidudun, Kikirum i JESU NASARETH OROT, JEWS HAI AIWOB.
20 Raaŋiya gette Yawudiyagi ɓaadaŋ an di girite, kono ume wede an di tiike Isa geŋ yoŋ goppoŋ ti geeger te, wo raaŋiya gette an riiŋe tʼono ɗoŋ kʼEber, tʼono Romeŋ wo tʼono Girek pây.
20 Sabuw moumurih maiyow iti kikirum hi’itin hiyab, anayabin efan iti Jesu hio’onaf i men yokomih bar merar gagamin sisibin. Iti tur i Hebrew, Latin naatu Greekamaim kirum.
21 Aame kane deero ɗoŋ seɗeke Yawudiyagi an wulle raaŋiya gettiyo maŋ, an dʼiide an dʼuuney Pilat, wo an i di ruute, anʼde: «Raaŋiya ere yoŋ “mozigo Yawudiyagi” gette mentú. Ki raaŋa: “Wede eŋ yi-tʼize tuddí, yʼede yoŋ mozigo Yawudiyagi.”»
21 Firis ukwarih, Pilate isan hio, “Jew hai aiwob bikirumin, i eo i Jew hai aiwob.”
22 Maŋ Pilat yʼan diʼn gime onamaŋ, yʼede: «Nuŋ ni riiŋe geŋ, ni riiŋe baa.»
22 Pilate iya’afut, “Abistan ayu akikirum, i kirum.”
23 Aame asigiryagi an ti yʼ tiike Isa ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko maŋ, kallagí an di ziki, an di dikkiɗa omagi piɗe, wede soŋ yi dʼumɓe dʼumɓe. I dʼiili kallayí goole, yoŋ geŋ an indigo miŋ iŋkino baa, tʼawwa a-ti ɗiige ɗanɗi daa ƴeppiyo.
23 Rakit wairafih Jesu hio’onaf ufunamaim ana waifuw hibow hiyarouseben matah kwafe’en himatar, matah taita’imon hiya, rakit wairafih taita’imon isah. Naatu faifuw tafan ebiyoun aurin sakisakir en auman hibai.
24 Asigiryagi an di ruute tuddaŋ, anʼde: «Yo eŋ in ti yʼ sittite ye, in tʼiso teltel muntelliyo, wede tuuku i tʼiira maŋ, yʼa tʼamɓa.» Geŋ iŋkino a-tʼiide a ono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: «Kallagó an di dikkiɗa, wo kallayó goole an tʼize teltel muntelliyo.» Geŋ iŋkino munɗa wede asigiryagi an ize me.
24 Rakit sabuw taiyuwih isah hio, “Men tanasib baise tani’arow tana’itin yait boro nab.” Iti mamatar i tur marasika hio hikirum inu’in i titurobe isan.
25 A sirpa kʼundumu wede an di tiike Isa geŋ, an tʼîhira meedí, teema meedí, Mariyam ere Kilopas, wo Mariyam ere ti siiɗo Magdalla.
25 Jesu ana onaf anamaim i hinah batabat, naatu i hinah rubun, Mary Clopas aawan naatu Mary Magdalin.
26 Isa yi wolliyoʼŋ meedí, wo a sirpatú sanallusu wede yi yʼ giyye gen̰n̰o. Maŋ yi di ruute a meedí, yʼede: «Mekʼki nuŋ, mi wollo ulí en̰n̰o.»
26 Jesu hinah naatu ana bai’ufununayan orot i ana yabow hairi hibatabat itih, imih hinah isan eo, “Natu ina’itin.”
27 Saŋ maŋ yi di ruute a sanallusu geŋ, yʼede: «Ki wollo, meedá gettiyo.» Iŋkino maŋ tʼume geŋ sanallusu yʼa ti wiike Mariyam di yode.
27 Naatu bai’ufununayan orot isan eo, “Hinat ina’itin”. Nati ana veya’amaim bai’ufununayan orot hinah bai hairi hin ana baremaim hima.
28 Tiŋ geŋ, Isa yʼa zuune sulɗi pay a ti ɗiŋge, maŋ yʼa ruute, yʼede: «Nuŋ ôrme.» Yi ruute iŋkino kono a-tʼette a ono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa.
28 Jesu so’ob bounabo sawar etei’imak na ana yomanin tit, marasika Buk Atamaninamaim hikirum inu’in na iturobe. Jesu eo “Ayu sikou mamah.”
29 Aame geŋ i dʼede keyye ɓoo ti toote suddo kʼin̰n̰i kʼinda bin̰. Asigiryagi an dʼumɓe buuɗe, an a di gitte a biza kʼundumu aa koƴile sundí izop. An di zulpe adda toote gen̰n̰o, maŋ an i-tʼusse a bize kʼIsa.
29 Tew ta nati’imaim harew tenakuyakuy awan karatan batabat, wanabir hibai harew hibu’utu’ub isikar wan himetan hi’otra’ah Jesu ufurinamaim hiyei.
30 Aame Isa yʼuwwe toote gen̰n̰o maŋ, yʼa ruute, yʼede: «Pay a ti ɗiŋge.» Iŋkino maŋ yʼa tʼuttile eedí ki siiɗo, maŋ yʼa iili undí tʼa tʼuɗɗe, yʼa-tʼihe.
30 Jesu harew kartoman naatu eo, “Iti’imaim sawar.” Imaibo sikan sir naatu ayubin tabaratait.
31 Aakede kane Yawudiyagi an okkime tuddaŋ soggoʼŋ onniyo puukiyo geŋ, kane deero Yawudiyagi an ki dehu ɗoŋ an tiʼn tiike ekkʼinda ɗoŋ zaapu tʼekkʼeebaŋ kaŋ tontilko geŋ, nunɗanzaŋ an ki lekke ekkʼindanzaŋ ye, kono onniyo ere ki puukiyo Yawudiyagi ette, todʼte onniyo ere majjaanawa a jiire. Iŋkino maŋ an dʼiide, an tunde Pilat, anʼde: «Urzi ede maŋ kʼan rooto an di damɓe zoŋɗaŋ an di tʼinda, wo an tiʼn ɗeego tʼekkʼinda me, an tʼottiba ki poone onniyo ere ki puukiyo tʼa aana geŋ me.»
31 Jew ukwa’ukwarih Pilate hifefeyan baibasit baitih orot hio’onafih ah tarkakakiren isan, naatu biyah onaf afe’enane bow yara’iyen isan. Hifefeyan anayabin ana mar natot i Baiyarir Ana Veya. I men hikok biyah boro auyom hita’in.
32 Maŋ Pilat yʼa igibe asigiryagi. An dʼiide, an dʼiise ti ɗoŋ sire an tiike ti Isa soo gen̰n̰o. Wede ki poone an di dimɓe zoŋɗí, saŋ wede ki sirwe.
32 Imih baiyowayah hin orot ta wan an hitarkakiren naatu hin orot bairu’abin an hitar kakiren, iti orot hairi i Jesu bairi hio’onafih.
33 Aame an iide kʼume kʼIsa maŋ, an wolliyoʼŋ yoŋ yʼinda. Iŋkino maŋ an dʼiili an ki dimɓe ye baa zoŋɗí me.
33 Baise hina Jesu biyan hititit i moroboka inu’in hi’itin, isan imih an men hitarkakiren.
34 Wo asigursu soo ti diine kane asigiryagi geŋ, yʼa yi giira Isa ti arku a sirpadí, maŋ a kaamiki a uɗɗe puuzo ti ahu.
34 An hitatakakiren efanin sorodiy kiram robra’at Jesu naiwan yi naatu mar ta’imon rara naatu harew auman suwa re.
35 Wede eŋ yi wulle tʼedayí sulɗi pay geŋ me, ɗoo miŋ yi rootiyo taayadaŋ me, wo onamí eŋ yi rootiyo ɗerec. Yoŋ yi suune yi rootiyo ono ɗoŋ ɗerec, kono kune toŋ kun dʼamɓe kay.
35 Orot iti matar i’itin i eo’orereb, naatu anaorerereb i turobe. I so’ob abistan eo i turobe, isan imih kwa auman kwana’itin kwanitumatum.
36 Iŋkino maŋ sulɗi pay eŋ a iina, kono a-tʼette a ono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: «Ossayí soo toŋ i ki dahima ye.»
36 Iti na’atube matar saise abisa Buk Atamaninamaim hikikirum na iturobe. “Boro men ana rarik ta natato’ob.”
37 A ume doolo toŋ ede an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde: «Saŋ onniyo soo wede an yi giira geŋ, an di yʼ wolla.»
37 Tur tabo Buk Atamaninamaim eo, “Sabuw boro hinanuw nati hiyiy hina’itin.”
38 Saŋ maŋ tiŋ geŋ i dʼede wede soo sundí Yusup ti geeger kʼArimate. Yoŋ geŋ sanallusu kʼIsa, wo yi kʼooɗibe itadí ye kono yʼorgiso a deero Yawudiyagi. Yʼiideʼŋ, yʼa uuney Pilat, yʼa yi tunde kono yʼa ti yʼ ɗeege nuune kʼIsa me. Maŋ Pilat yʼa iyye. Yusup yʼiideʼŋ, yʼa ti yʼ ɗiige nuune tʼekkʼundumu me.
38 Iti ufunamaim Joseph Arimathea orot, Jesu ana bai’ufununayan ta wa’iwa’iramaim na Pilate ifefeyan Jesu biyan tab isan. Anayabin Jew hai ukwarih isah bir. Pilate ana baibasitamaim, Joseph na Jesu biyan bai yare.
39 Nikodem, wede onniyo soo yʼa iide kʼume kʼIsa a diɗɗo geŋ, yʼa iide kay. Yi ziki dunnu sundí mirr kalsiya ti sulɗi doolo eeɗiyadaŋ uŋse, attiɗi suma jeenu ada gʼaɗo.
39 Nicodemus gugumin ta i wan in Jesu i’itin, i boun raiy ta wabin myrrh naatu raiy ta wabin aloes auman higagamuw ana bit i 30 kilos bai na Joseph hairi hin.
40 Iŋkino maŋ Yusup kane ti Nikodem an tʼumɓe nuune kʼIsa, an a-dʼiɓiti sulɗi eeɗiyadaŋ uŋse, an di n̰ilpiyo ti sarwilagi, an aa dʼoɓite sulɗi eeɗiyadaŋ uŋse, an di n̰ilpiyo n̰ilpiyo. An tʼize aa a urzi kʼottibe Yawudiyagi.
40 Orot hairi Jesu biyan hibu’ub hiyare naatu Jew hai bairahiya ana efamaim biyan raiyamaim hibobunei naatu rah ana faifuwamaim hisum.
41 Goppoŋ ti ume an tiike Isa ekkʼundumu geŋ i dʼede jineene, wo adda jineene gette i dʼede muuzo aware, wenɗa soo toŋ an kʼeele ye.
41 Efan menamaim Jesu momorob i sisibinamaim i masaw ta, naatu nati masaw wanawanan hub boubun men yait ta imaim hiyai.
42 An tʼeele nuune kʼIsa adda muuzo gettiyo kono todʼte goppoŋ. Sulɗi geŋ ize a onniyo jima, Yawudiyagi an okkime tuddaŋ kono onniyo ere ki puukiyo ti tʼeesa.
42 Iti ufunamaim i Baiyarir Ana Veya, anayabin hub i yubin, isan imih Jesu biyan hibai hin imaim hiyai.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.