Hebreus 9

Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Taasuwa ere ti poone gette, todʼte i-dʼede urziyagi kʼottilso a Raa, wo Ɓoy Raa wede an ikkima a siiɗo.
1 Obaibasit wantoro’ot nan ana maramaim, bora’ara’aten isan ana ofafar i ma’am naatu bora’ara’aten ana sis auman ana efan i hiwowab batabat.
2 Ɓoy geŋ yoŋ ki golmodo, addí binɗani sire dookiɗe ti alboy. Biino ere ki poone gette, todʼte an ti waaku ume wede kamilen̰, adda an di ziipe munɗa aa gooro garzin̰a sarat ti pitila eego eego, wo soŋ taabul ti mappa eego wede an ele a Raa.
2 Yoyoban ana sis hiwowowab wanawanan ana itinin i iti na’atube, bar awan tetenane i kakafiyin, nati’imaim i ramef ana batabat efan hiyai, gem ta hiwowab hirouw imaim sibor ana rafiy hiya hisisibor.
3 Wo biino ere ti dar kʼalboy gette, todʼte an ti waaku ume wede kamilen̰ a jiire,
3 Faifuw hitaiy re’ere ufunane bar awan bairou’abin i kakafiyin, kakafiyin anababatun.
4 adda an di ziipe munɗa aa sandup ki dap an dʼoggiyo sulɗi koddiyo eeɗiyadaŋ uŋse eego, soŋ an di ziipe sandup ki taasuwa ere Raa yi gitte ti ɗoŋzí, tode gette an a di-tuuye dap. Adda sandup gette i dʼede seelo an ikkima ki dap, addaʼŋ omɓo sundutú mann. Dalka kʼAroŋ ere tʼa giira puutagi tʼa bubbe toŋ adda sandup pây, wo ti pakirtagi moŋgali sire raaŋiya eego urziyagi kʼoogoro ki taasuwa ti ɗoŋzí.
4 Nati’imaim i gemogem ta fi’ufiu afunin isan gold amaim hiwowab, naatu obaibasit ana Mouw gold amaim hiwowab hirouw. Nati Mouw wanawanan i manna ana kibub gold amaim hibu’ur hiwan, Aaron ana tu marasika rourin mamatar naatu kabay rebah rou’ab God ana tur 10 hikikirum auman hiwan hiya.
5 Wo tʼekki sandup gette an dʼiibiɗa ɗuwo sire aakede maaleekiyagi sundaŋ seriben an tiʼn zippe, i-kaza Raa batum yo adda. Undiso ki kambaraŋ ti-ti diibiyo ume wede mozigo goole ɗoŋ seɗeke yi sakkisa puuzo ki booyiso kʼolɗiko. Wo ɗe aŋken̰n̰o peeɗo ti kʼîide ye ɓotto ki sekin̰so sulɗi pay geŋ me.
5 Mouw tafanamaim tounamatarabe rou’ab hitar God ana taragub na’atube, bowabow kakafih notawiyen ana efanamaim bebeh hitatar hibatabat. Baise boun i men ana ma anikinitur iti sawar etei isah ana’omih.
6 Geŋ sulɗi ɗoŋ pay adda Ɓoy Raa an diʼn ikkima iŋkino, maŋ kane ɗoŋ seɗeke geŋ onniyo ti onniyo an dʼettiyo kʼadda biino ere ki poone gettiyo, an dʼisiyo sulɗi kono an dʼottilso a Raa.
6 Sis wanawanan sawar i iti na’atube hiyayabuna ufunamaim, firis hai bowabow isan mar etei hirur i bar awan tetenane imaim hibowabow.
7 Wo kʼadda biino ere ki sirwe gette, ettiyo mozigo goole ɗoŋ seɗeke siidí, yʼettiyo kaŋ soo ɗaŋŋal adda kʼozzine me. Wo yʼettiyo ti puuzo seysu a beezí ki seɗeke a Raa, ki booyiso kʼolɗiko ki yode batum wo kʼolɗiko ki ɗuwo pây.
7 Baise sis awan bairou’abin i firis ukwarin akisinamo irur. Naatu nati i kwamur ta’imon wanawananamaim mar ta’imonamo rur. Runamih i men asir rurumih, baise rara boro nab narun i ana bowabow kakafih isan naatu sabuw hai kasiyomaim kakafih hisisinaf isan nasibor.
8 Kun ollo, tʼurzi geŋ Unde Kamilen̰ tiʼn kaza urzi kʼettiyo kʼadda kʼume wede kamilen̰ a jiire geŋ umbo ɓotto, koore Ɓoy Raa wede ki poone an ikkima ki golmodo yi lekkiyo ɓotto geŋ me.
8 Anun Kakafiyin bebeyan bi’obaiyih Tafaror Bar sis awan bairou’abin Kakafiyin, Kakafiyin Anababatun ana ef men hibotawiy, anayabin bar awan tetenane imaim hibowabow.
9 Kane sulɗi geŋ undiso ki sulɗi ɗoŋ iina a lekkiyadiŋ aŋken̰n̰o. Geŋ i-kaza sulɗi ɗoŋ an i eliyo a Raa wo ti senɗikagi seyɗi ɗoŋ an isiyo geŋ, kane an ki tʼîide ye, an ti tʼise elkiyo ki wede isiyo sulɗi ɗoŋ yi dʼottilso a Raa geŋ, ɗelele aa Raa yi dehu me.
9 Sawar iti etei i ina’inan na’atube boun isan bi’obaiyit. Anayabin nati ana veya’amaim sabuw kwafirenayah siwar naatu sibor hibow hina hisisibor, dogoroh wanawanan hai naniyan hibaib i men kukusouwimih.
10 Wo sulɗi ɗoŋ an eliyo a Raa ti senɗikagi seyɗi ɗoŋ an isiyo geŋ, kane an konso ekkʼurziyagi kʼoogoro ɗoŋ an rootiyo a urzi kʼomɓito, soɓito wo kʼopilsito tudde, kane sulɗi geŋ an isiyo ti paate a biza kʼulbe ye. Kane urziyagi kʼoogoro geŋ ɗuwo an isiyo a urzi tudde, bini saŋ Raa yʼan isa sulɗi pay awarɗi.
10 Sawar iti etei i biyat ana ofafar, bay aa, harew tom, naatu harew kif hai ef ta ta imaim hima hisinaf inan Regah ana ef boubun botawiy.
11 Wo ɗe aŋken̰n̰o Almasi yi tʼize mozigo goole ɗoŋ seɗeke, ki sulɗi ɗoŋ majjanɗani in uune aŋken̰n̰o. Yoŋ yi-tʼiide kʼadda Ɓoy Raa goole, munɗa a ki yʼ biite ye, a jiire wede ɗuwo an ikkima ki golmodo a siiɗo. Ɓoy geŋ i kʼikkima ɗoŋ tudde ye, geŋ i-kaza adda duniya ettiyo ye.
11 Baise Keriso i na sawar gewasih himatar tema’ama hai Firis Gagamin matar, naatu in sis gagamin rousouwin anababatun imaim run. Iti sis men sabuw umahimaim hiwowab naatu men iti tafaram turin.
12 Almasi geŋ yʼiide kʼadda kʼume wede kamilen̰ a jiire geŋ kaŋ soo ɗaŋŋal a-tʼîide baa. Yoŋ yʼiide ti puuzo moɗu ise kʼulo buru an ele ki seɗeke ye, wo ɗe yoŋ yʼiide ti puuzo ki yode batum, wo geŋ iŋkino yoŋ yʼin diʼn uɗɗe ti olɗikadiŋ ki daayum.
12 Mar moumurih na’in isan mar ta’imon rara bai Bar Kakafiyin, Kakafiyin anababatun run, men goat o cow orot hai rara bai runamih. Baise Keriso taiyuwin ana rara bai run, naatu nati rara’amaim mar etei kakafin ana fafatumane rufamit tatit.
13 A urzi kʼoogoro Muusa, puuzo moɗu ti puuzo kʼulo buru wo ti oddagi ɗoŋ an oggiyo kʼulo buru geŋ, an an di-rorriso a tukki ɗoŋ an tʼize ganigi a ɗaana Raa gen̰n̰o, maŋ tuddaŋ i-tʼisiyo kamilen̰ a ɗaana Raa.
13 Goat naatu cow orot hai rara naatu cow natun ana fufum sabuw kwafirenayah ofafar hi’astu’ub biyah hibokarit tema’am i biyahimaim tetata’asi’asiy saise hai gubagub hinaseser maiye.
14 Wo ɗe geŋ, puuzo kʼAlmasi i-dʼede toogo ɓaadaŋ a jiire sey. Tʼurzi kʼUnde Raa ere i lekkiyo ki daayum, yode batum yʼa ele tuddí seɗeke a Raa, yoŋ wede aa seysu daa munɗa kʼulsuko a tuddí, an wilɗa ki seɗeke. Puuzo kʼAlmasi gette tʼin ti tʼisa kamilen̰ elkisadiŋ ere ki suuniyo munɗa eŋ beehiye eŋ ulsu gette ti naabiyagi ɗoŋ ulpi in diʼn tʼettiyo kʼadda kʼunto, kono in i di naabe a Raa zeere.
14 Baise Keriso ana rara i igewasin naatu ra’at kwanekwan. Anunin wanatowan ana fairamaim, Keriso taiyuwin biyan rousouwin it ata kakafin isan God siribuw. It ata kakafih tata’amaim nawiyit tan tamomorob iti rara’amaim it kusouwit, saise it tatan God wanatowanin isan tatabow.
15 Geŋ kono kʼiŋkino Almasi yoŋ yi konso a diine kine ɗuwo ti Raa, yi dʼamɓu attiɗi ki taasuwa ere aware. Yoŋ yʼinda kono ɗuwo yʼan aɗɗe tʼadda kʼolɗiko ere an ize aame an a ti diipiɗa a urzi taasuwa ere ti poone. Iŋkino maŋ kane ɗoŋ Raa yiʼni wiike geŋ an tʼoone sulɗi ɗoŋ yi ruute yʼan tʼela a ɗoŋzí ki daayum.
15 Ana’an iti isan Keriso na obaibasit boubun ana orot foun batayan matar, saise sabuw iyab God rubinih wanatowan ana baigegewasin eomatanih nitih. Anayabin sabuw obaibasit atamaninamaim hima kakafih hisinaf obaibasit ana ofafar hi’astu’utu’ub hinan Keriso ana morobomaim tubunih hitit.
16 Aame wedusu yi lekkiyo zeere geŋ, onamí ɗoŋ yi riiŋe a urzi dokkiɗe laalayí geŋ an kʼede toogo ye, yʼinda ɗoo miŋ an dʼise munɗa wede yi riiŋe kollo.
16 Kwahan ana ef iti na’atube, orot yawasin ema’ama taintuwan ana kwahan boro men hinab, baise namomorob ana veya orot yait kwahan bain isan ana baibasit fefemaim kikirum boro i nab.
17 Ɗerec, aame yoŋ geŋ yi lekkiyo zeere maŋ, onamí ɗoŋ yi riiŋe geŋ an kʼede toogo ye, wo aame yʼinda ɗoo miŋ an dʼede toogo kollo.
17 Anayabin orot yawasin ema’am kwahan boro mi’itube hinab, baise namomorob ufunamaim i karam boro hinab.
18 Iŋkino kay taasuwa ere ti poone batum toŋ, todʼ tʼiise ti puuzo ere iɓi ɗoo miŋ kollo.
18 Ana anaban nati isan, imih obaibasit atamanin ana veya, sawar etei i rara’amaim hin yabih himamatar.
19 Ti kaaga toŋ urzi kʼoogoro wede tuuku Raa yʼele a Muusa geŋ, yʼan ti yʼ gize a ɗuwo pay. Saŋ yi ziiɗa puuzo ki moɗu ti puuzo kʼulo buru ɗoŋ an walɗutu, yʼa dʼeezi ahu, yʼa di ilmi ilali damɓami teesibi, yʼa-dihima soole sundí izop yi di zulpe adda puuzo, yʼa di rorriso ekki mattup ere kʼoogoro wo a tukki ɗuwo pay.
19 Obaiyunen tur ofafaramaim tutufin etei Moses eo sabuw hinonowar ufunamaim, cow hai rara bai harew auman sartabir, naatu sheep bunibunin hinuw himanak inu’in bai momowar famenamaim iutan eotore butu’ub God ana Buk Firorow tafanamaim ta’asi’asiy naatu sabuw biyah auman ta’asi’asiy.
20 Aame yi rorriso geŋ, yi dʼeesiyo: «Ette puuzo ere ki taasuwa Raa yi gitte ti kune, taasuwa ette yʼun ruute kun dʼozire eego.»
20 Naatu sabuw iuwih, “Iti rara i God ana obaibasit kwa bai’ufnunin isan eo ebiyuni kwanabosiyasiyar.”
21 Saŋ Ɓoy Raa wede an ikkima ki golmodo ti sulɗi ɗoŋ pay ki naabo a Raa toŋ, Muusa yʼa di rurrige puuzo.
21 Ef ta’imon Moses rara bai Sis Kakafiyin sisibin roun roun naatu kwafiren hai sawar etei biyahimaim ta’asi’asiy.
22 Geŋ ɗerec tʼurzi puuzo gette, a urzi kʼoogoro sulɗi ɓaadaŋ i tʼisiyo kamilen̰ a ɗaana Raa, wo ki tambobino kʼolɗiko toŋ, i dehu puuzo tʼa oɓi ɗoo miŋ kollo.
22 Turobe ofafar eo na’atube, sawar etei hai kouksouwen i rara akisinamo, naatu rara men nasusuwa na’at bowabow kakafin ana notawiyen i en.
23 Sulɗi ɗoŋ pay ki naabo a Raa geŋ, kane undiso ki sulɗi ɗoŋ a kandaane. Wo ɗerec kane geŋ i tiʼn isiyo kamilen̰ senɗikagi, geŋ iŋkino kay i dehu kane sulɗi ɗoŋ ki kotto a kandaane batum toŋ i tiʼn isiyo kamilen̰ senɗikagi ɗoŋ majjanɗani a jiire gen̰n̰o.
23 Imih nati sawar tutufin etei i mar ana itinin i ana bai’u’ur, imaim hi’ufunun sibor hiya hikukusouwen. Baise mar ana sawar i sibor gewasinamak imaim hinakusouwen, men bobaituw hai rara.
24 Almasi geŋ yi kʼiide ye kʼadda kʼume wede kamilen̰ ɗuwo an ikkima me, yoŋ ki kotto undiso ɗaŋŋal ki Ɓoy Raa a kandaane. Yoŋ yʼiide ki kandaane batum, aŋken̰n̰o yoŋ a ɗaana Raa kono kine.
24 Anayabin Keriso i men Sis Kakafiyin mar ana itinin sabuw hi’u’ur umahimaim hiwowowab runamih, baise it isat maramaim run God nanamaim bat it ebibaisit.
25 Mozigo goole ɗoŋ seɗeke ki Yawudiyagi geŋ yʼettiyo kʼadda kʼume wede kamilen̰ a jiire, ozzine ti ozzine ti puuzo seysu a beezí. Wo ɗe Almasi geŋ, yʼiideʼŋ yʼa kʼele tuddí seɗeke taŋ ɓaadaŋ ye.
25 Firis Gagamin kwamur etei matan yi bobaituw hai rara bai Efan Kakafiyin Kakafiyin anababatun run sisibor, baise Keriso i men mar moumurih na’in biyan bai run siboromih.
26 Para maŋ tʼume Raa yʼikkima duniya geŋ, Almasi yʼa dabire taŋ ɓaadaŋ bini untadí. Wo a onniytagi ɗoŋ kʼita eŋ, yoŋ yʼiido kaŋ soo ɗaŋŋal kʼadda duniya ette, kono olɗiko yʼa ti tʼîde mentú tʼurzi kʼeliyo tuddí batum ki seɗeke.
26 Nati na’atube tasisinaf na’at, tafaram mamatar ana veya na iti boun titit i boro biyababan moumurin na’in tab. Baise tana yomanin tatitit ana veya, Keriso mar moumurih na’in isan mar ta’imonamo na tit, bowabow kakafin souwin isan taiyuwin biyan siboromih yai.
27 Kun ollo, wede tuuku toŋ yʼa tʼinda kaŋ soo ɗaŋŋal, wo yʼinda maŋ, saŋ yʼa tʼettey ɗaana Raa kono yi di ɗekkey booro.
27 Imih orot etei hai morob i boro mar ta’imon hinamorob, naatu morob ufunamaim etei boro God ana baibatiyen hinab.
28 Geŋ iŋkino kay Almasi toŋ yʼele tuddí seɗeke kaŋ soo ɗaŋŋal, kono ki booyiso kʼolɗiko ɗoŋ ɓaadaŋ. Wo yoŋ yʼetto ki sirwe ki booyiso kʼolɗiko ye baa, wo yʼetto kʼuttiyo ɗoŋ i delliyo kamadí.
28 Imih Keriso i mar ta’imonamo biyan siboromih yai, sabuw moumurih na’in hai bowabow kakafin notawiyen isan. Naatu boro mar bairou’abin namatabir maiye, men bowabow kakafin isan, baise sabuw iyab yawas wanatowan isan hima tekakaif nan niyawasih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.