Atos 5
Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI
1 Wo i dʼede wedusu sundí Ananiyas ti eddí Sapira, doomizaŋ an tʼiwila.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Kane geŋ an ti gitte onamaŋ kaŋ soo, soŋko yʼa-diikiɗa sire, ere soo a yode wo soo yʼa tʼumɓe, yʼan dʼiide yʼan dʼeliyo a bey ɗoŋ zina kʼIsa.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Maŋ Piyer yi di ruute, yʼede: «Ki moo me Ananiyas ki-dʼiili addá a Meeda siitanɗani ti-tʼiide me, wo ki moo me ki lohito ono a Unde Kamilen̰, kʼa tʼuuyo soŋko doomizá soo a kee me?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Wo doome doomizá, aame ki ki tʼowila ye wo ki tʼiwila toŋ maŋ, soŋko gette kʼa ti naabe aa addá i dehu. Wo ɗe ki moo me ki dʼisiyo iŋkino me? Naabadá kʼize gette a ɗuwo ye, kʼize ulsu a Raa.»
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Aame Ananiyas yʼilliga ono gen̰n̰o maŋ, yʼa iiɗiba, yʼa iire tul, yʼa inda. Wo kane ɗoŋ pay illiga geŋ orgiso tʼanni ziiɗa ɓaadaŋ.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Iŋkino maŋ obilagi an tʼiiziga, an di n̰ilpe, an iide, an tʼelo adda muuzo.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Saŋ an likke bini maŋ, eddí ti-tʼuɗɗo daa suuniyo munɗa wede ize.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Aame tʼiina maŋ, Piyer yʼa ti tunde, yʼede: «Mʼo ki ti rooti ɗo, ettiŋ soŋko ere pay kun iwila doomuguŋ ko?» Maŋ todʼ tʼa ruute, tʼede: «Eyye, ettiŋ soŋko tode.»
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Iŋkino maŋ Piyer yi di ruute, yʼede: «Mummino me koŋ ti kulayí kun di-gitte onamguŋ kaŋ soo, kun di naame Unde Galmeega me? Mʼollo, ɗoŋ iide ottibe kulayí an ti gimo kane a biza bumɓu gen̰n̰o, an ki tiʼn amɓa an tʼottibo kay.»
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 A kaamiki tʼa iiɗiba, tʼa iire a zoŋ ki Piyer, tʼa inda. Aame obilagi an ti gimo ti ottibe ki kulatú maŋ, an tʼuuna tʼinda. An tʼumɓe, an a-tʼittibo a sirpa kulatú.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 A armika gette ɗoŋ pay ogiyso ti suma kʼIsa wo ɗoŋ pay illiga toŋ maŋ, orgiso tʼanni ziiɗa ɓaadaŋ.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Ɗoŋ zina kʼIsa an dʼizite sulɗi kʼarmika ti sulɗi ɗoŋ i ceeriyo eego ɓaadaŋ a diine ɗoŋ duuru me. Kane ɗoŋ i ziipe addaŋ a Isa geŋ pay kaŋ soo, an tʼogiyso adda daabe goole wede an yi waaku daabe Salamoŋ.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Kane ɗoŋ i ki ziipe addaŋ a Isa ye geŋ, wenɗa ti doolo a roote taaya keƴƴiso ti kane umbo. Wo toŋ kane ɗoŋ duuru geŋ an diʼn tamma ɓaadaŋ.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Wo onniyo ti onniyo ɗoŋ ɓaadaŋ erayi kuuli an dʼaagulu kʼaagulu, an di zaapu addaŋ a Galmeega, an a-ti keƴƴiso ti kane.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Ti sulɗi kʼarmika ɗoŋ an isiyto geŋ, ɗoŋ kʼeeni an tiʼn sokiyto biza kʼurzi ti zaaɗagi, oŋgoŋ a raŋgayi, kono aame Piyer yʼuɗɗa wo undisadí ti butta tuuku ti diinayaŋ maŋ, yʼa tʼoona bee.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Ti geegiryagi sun̰n̰i ɗoŋ goppoŋ ti Zeruzalem toŋ, ɗoŋ ɓaadaŋ an di zikito ɗoŋ kʼeeni, oŋgoŋ siitanɗani an tiʼn ukkite maadagi, wo kane pay geŋ an dʼuune bee.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Iŋkino maŋ mozigo goole ɗoŋ seɗeke ti ɗoŋ itadí, kane geŋ ti diine deero siiɗo anʼni waaku soŋ Saduseyeŋ, kolɓiso tʼa jiire eedaŋ, an dehu ɗoŋ zina kʼIsa an diʼn dabire.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Aame geŋ an tiʼn ziɗɗe, an diʼn iɓi daŋgay a ɗaana ki ɗoŋ pay.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Wo a diɗɗo kotto maŋ, Galmeega Raa yi dʼigibe maaleeka yʼa tʼihinte boha daŋgay me, ɗoŋ zina kʼIsa yʼan uɗɗe wo yʼan di ruute, yʼede:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 «Kun eŋgilo kʼadda booro Ɓoy Raa, kun an kazitoy a ɗuwo taaya ki sulɗi pay i dʼeliyo lekkiyo ere aware gettiyo.»
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Iŋkino maŋ onamí an dʼilliga, soggo ti soohe walak an dʼiŋgile kʼadda booro Ɓoy Raa, an dʼiise dooyiso ɗuwo.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Wo aame ɗoŋ an igibe an iide maŋ, ɗoŋ zina kʼIsa umbo adda daŋgay me. Maŋ an di-gimo kʼume ɗoŋ iʼn igibe, an an tʼîide taaya a munɗa wede kane an wullo,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 anʼde: «Kaye ay iide, ay uuney boha daŋgay appiyta ɓeɓerec, wo ɗoŋ boohiyo toŋ kane ede. Wo aame an ay tʼihinte boha maŋ, kane ɗoŋ zina kʼIsa umbo adda daŋgay me.»
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Aame goole ɗoŋ boohiyo Ɓoy Raa ti deero ɗoŋ seɗeke an illiga iŋkino maŋ, an di roote munɗa an ki suune ye a munɗa wede ize a tukki ɗoŋ zina geŋ me, wo an tondiso tondiso ti tuddaŋ baa, ɗe aasey moo me, moo me.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Saŋ maŋ i dʼede wedusu yʼa iido ti rabila, yʼan di ruute, yʼede: «Kun ollo kay, ɗoŋ kun tiʼn iɓi adda daŋgay geŋ, aŋkeŋ kane adda booro Ɓoy Raa an dooyiso ɗuwo.»
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Iŋkino maŋ kesiko goole ɗoŋ i boohiyo Ɓoy Raa yʼa iide ti ɗuwo itadí kono ɗoŋ zina kʼIsa yʼan tiʼn waako, wo an an kʼizo oon̰e ye kono an orgiso ɗuwo an tiʼn kakkita.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Aame kane ɗoŋ zina kʼIsa geŋ ti Ɓoy Raa an tiʼn wiiko, an dʼan tʼiide ki ɗaana deero Yawudiyagi maŋ, mozigo goole ɗoŋ seɗeke yʼan iise tondiso,
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 yʼede: «Kaye ay un ruute, kun ôhor, ti suma kʼIsa kun dooya wenɗa ye. Wo aŋkeŋ kun wollo, kun ize eŋ moo me, ɗoŋ siiɗo Zeruzalem pay kun an ti gizite, kun dehu puuzo wede eŋ tʼa oope eedey.»
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Maŋ Piyer ti ɗoŋ zina kʼIsa oŋgoŋ an di ruute, anʼde: «Kaye ay dʼise ki poone munɗa wede Raa yi dehu, saŋ wede ki ɗuwo kollo.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Kune Isa kun ti yʼ tiike ekkʼundumu, kun di yʼîide, wo Raa wede ki moŋgiɗagiŋ yʼa ti yʼ bilɗe ti diine ɗoŋ unto me.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Raa yʼa yʼumɓe a ammidadí, yʼa ti yʼ ziipe Mozigo wo Wede kʼUttiyo kono yʼan di kize urzi a ɗoŋ kʼIzirayel, an di kime lekkiyadaŋ wo an tʼoone tambobino kʼolɗikadaŋ.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Wo sulɗi ize geŋ kaye ay wulle wo ay illiga, kaye ti Unde Kamilen̰ ere Raa yʼan ele a ɗoŋ i ollige onamí toŋ maŋ.»
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Aame kane ɗoŋ geŋ an illiga ono gen̰n̰o maŋ, an di-gulkuwe ɓaadaŋ, an dehu an tiʼn tʼîide ɗoŋ zina kʼIsa geŋ me.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Wo ɗe a diine deero Yawudiyagi geŋ i dʼede wedusu yoŋ Pariziyeŋ sundí Gamaliyel, yoŋ wede dooyiso kʼoogoro Yawudiyagi, wo ɗoŋ pay an yi suune yoŋ wede beehiye. Yoŋ yʼa tʼiiziga a diinayaŋ wo yʼan di ruute, yʼede: «Kun ollo, ki poone nʼa roote geŋ ɗoŋ eŋ kun tiʼn aɗɗo.»
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Aame an tiʼn uɗɗe maŋ, yʼan di ruute a ɗoŋ booro, yʼede: «Zemɓa ki nuŋ ɗoŋ kʼIzirayel, kun elko ɗo munɗa wede kun dehu kun an dʼise a ɗoŋ eŋ me.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Kun elke munɗa dokki ye, i dʼede wedusu sundí Tedas yʼa-tʼize tuddí wede suma, yi dʼirga ɗuwo a itadí suma meeda piɗe. Wo yode geŋ an di yʼîide, maŋ ɗoŋzí an di-tiipe wo munɗa geŋ a-ti ɗiŋge iŋkino.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Aame yode geŋ yi tʼiŋgile maŋ, i dʼize wede ti doolo sundí Ziidas, yode geŋ ti siiɗo Galile. Aame deero Romeŋ an iiziga kaza ɗuwo geŋ, yʼa tʼuɗɗe ki balɗa wo ɗoŋ ɓaadaŋ an di yʼ diine, wo yode toŋ an di yʼîide kay, wo ɗoŋzí an di-tiipe.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Wo aŋkeŋ nʼun di rooto, kun tʼele egguŋ ye a ɗoŋ eŋ me, kun oolo an dʼeŋgile, aame sulɗizaŋ ɗoŋ an isiyo, wo onamaŋ an kazita eŋ ettiyo tʼurzi ɗuwo maŋ, saŋ a ôhira.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Wo aame munɗazaŋ an isiyo eŋ ki Raa kotto maŋ, kun kʼaana ôhiradaŋ ye kino me, para maŋ koo kun ɗeyyiso Raa batum maŋ.»
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Ɗoŋ zina kʼIsa geŋ an an diʼn gime, an an diʼn ele a bey ɗoŋ boohiyo Ɓoy Raa, an diʼn gusse ti dalyagi. Saŋ deero an an di ruute, anʼde: «Kun ôhor, ti suma kʼIsa kun kizita ye baa.» Maŋ an an dʼiize.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Ɗoŋ zina kʼIsa an tʼuɗɗe ti diine deero Yawudiyagi tʼulbe uŋse, kono Raa yiʼni wulle kane an tʼîide an dabire kono an umɓe a suma kʼAlmasi.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Wo ti tarkuuse a eedaŋ gen̰n̰o toŋ, onniyo ti onniyo adda booro Ɓoy Raa, adda ɓoyɗizaŋ daayum an kazita, an dooyiso ɗuwo a urzi Rabila Majjaanawa kʼIsa, yoŋ Almasi Raa yi biire.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.