Atos 2

Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aame onniyo tarnaape ki Pantekot tʼiina toŋ maŋ, kane ɗoŋ i ziipe addaŋ a Isa geŋ pay an lekkiyo umayaŋ soo.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 A kaamiki an ollige maŋ tarkuuse aa ki maaye ɓaadaŋ i-ɗeegu ti kandaane, iideʼŋ i-tʼûune adda ɓoy wede kane adda gen̰n̰o.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Aame geŋ an wolliyo munɗa aa ilze kʼuwwo iide a tʼîhinte, wede soŋ i di ziipe tuddí tuddí.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Kane pay addaŋ a ûune tʼUnde Kamilen̰, iŋkino an dʼiise orbe tʼono ɗoŋ doolo, wede tuuku toŋ yi dʼorbe tʼono ɗoŋ aa Unde Raa ti ele ele.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Wo aame geŋ a Zeruzalem i dʼede Yawudiyagi ɗoŋ i seeɗu urzi Raazaŋ zakiɗi, an iido ti siiɗiyagi ɗoŋ adda duniya pay.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 A onamaŋ ɗoŋ geŋ kane ɗoŋ duuru an dʼukke, an iide, an ziiɗa giggiraŋ kono wede tuuku toŋ yi dʼollige ono tʼonamí tʼonamí.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Wo kane ɗoŋ duuru an di roote munɗa an ki suune ye, an di wolliyo ɓeesel, wo anʼde: «Kane ɗoŋ i rootiso eŋ, kane pay miŋ ti siiɗo Galile ye ko?
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Ɗe mummino kane ɗuwo eŋ wede tuuku toŋ yi dʼorbe ti ono kine me?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Kine ɗoŋ iido ti siiɗiyagi ɗoŋ ki Partiya, ki Meediya, ki Elam, ki Mezapotami, ki Ziide, ki Kapados, ki Pontus, ki Aazi,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 ki Pirizi, ki Pampili, ki Misir, ki Sireŋ adda siiɗo Libi, ɗoŋ soŋ an iido ti Room,
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 ti siiɗo Kiret, wo ti siiɗo kʼArabi. Ɗoŋ soŋ Yawudiyagi, ɗoŋ oŋgo Yawudiyagi ye an ti tʼize tuddaŋ Yawudiyagi pay miŋ, kane ay diʼn ollige an dʼorbe tʼonamey tʼonamey me. Ɗe geŋ munɗa kʼarmika Raa ye ko?»
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Kane pay eedaŋ tʼa digge, an di roote munɗa an ki suune ye, an di rootiyo ti tuddaŋ, anʼde: «Ɗe geŋ i-kaza moo me?»
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Wo oŋgoŋ an diʼn okko maade, anʼde: «Kane eŋ an tʼiiɓo toote.»
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Iŋkino maŋ Piyer ti kane ɗoŋ zina ɗoŋ koomat makumu soo geŋ an tʼiiziga, wo yʼa ruute ti golla awwa, yʼede: «Kune pay Yawudiyagi wo kune ɗoŋ pay iido ki Zeruzalem, kun tʼohinto kuwwaguŋ a ono ɗoŋ ni roota, kono kun di suune munɗa wede ize.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Kunʼde ɗoŋ eŋ an tʼiiɓo, maŋ an ki tʼiiɓo ye, ume ti soohe ɓotto.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 — ausente —
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 — ausente —
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Eyye, ki kotto onniytagi geŋ,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Nʼaasa sulɗi ɗoŋ i ceeriyo eego awwa a kandaane,
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Peeɗo ti-tʼetta ume a tʼisa zimolo, tere a tʼisa aa puuzo.
20 Veya matan boro nagugum
21 Wo aame geŋ wede tuuku yʼiila ti suma Galmeega Raa maŋ, yoŋ yʼa yʼutta.”»
21 Orot yait
22 Piyer yʼan di ruute sey, yʼede: «Kune ɗoŋ kʼIzirayel no, kun ollo munɗa wede nʼun di roote: Isa wede ti geeger Nazaret geŋ, tʼurzi yode Raa yʼa ize sulɗi kʼarmika wo sulɗi ɗoŋ i ceeriyo eego a diinaguŋ, wo kune batum kunʼni suune. Iŋkino maŋ Raa yʼun gize keren̰ i yʼigibo yode.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Yode wede geŋ un yʼele a beyguŋ Raa batum aa yoŋ yi dihe, wo aa munɗa wede yʼilke ti poone yʼaasa. Iŋkino maŋ kun an di yʼele a bey ɗoŋ i ki suune Raa ye, an ti yʼ tiike ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko, an di yʼîide.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Wo ɗe Raa yʼa ti yʼ bilɗe, yʼa yʼuɗɗe ti dabar ere kʼunto te, kono unto i-kʼede toogo ye a tukkʼIsa me.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Dawut toŋ yi ruute ti kaaga a tukki yoŋ me, yʼede:
25 David nati orot isan eo,
26 Kono kamo nuŋ ulbó uŋse, wo ilzó yʼa tʼimme tʼuŋsuwo,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Nuŋ ni suune kee Galmeegó ki ki nʼoola adda diine ɗoŋ unto ye,
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Kee urziyagi ɗoŋ o-do tʼettey kʼume lekkiyo kʼo ni gize,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Piyer yʼan di ruute sey, yʼede: «Kun ollo zemɓa ki nuŋ, nuŋ oo dʼede urzi nʼun di rooto keren̰ a urzi ki mugiyiŋ Dawut me. Yoŋ yʼinda, an di yʼele adda muuzo, wo muuzadí toŋ maŋ aŋken̰n̰o todʼte di kine.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Yo Dawut geŋ yoŋ nebi, wo yi suune Raa geŋ yʼa ti nîime tuddí a ɗaana yode, yʼa ruute, yʼede: “Mozikadá gette ni di tʼela a ulo ti diine kʼin̰n̰i ɗoŋ ki biza bumɓizá.”
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Dawut geŋ yi zuune ki poone Almasi Raa yi biire yi balɗa me, geŋ yʼa ruute, yʼede:
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Piyer yʼa ruute sey, yʼede: «Wede nʼa ruute geŋ yoŋ Isa, kaye pay ay di yʼ wulle Raa yʼa ti yʼ bilɗe.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Raa yʼa yʼumɓe kʼawwa ki kandaane yʼa lekkey a ammidadí, wo a Isa Meega Raa yi-dʼele Unde Kamilen̰ ere yi ruute yʼin di tʼela. Iŋkino maŋ yo Isa yʼin dʼelo Unde Kamilen̰ a kine aa kun wolliyo wo kun ollige aŋken̰n̰o.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Wo yo Dawut geŋ yode batum kʼawwa ki kandaane yi ki gili ye, wo toŋ yʼa ruute, yʼede:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 bini ɗoŋ kʼaduzá nʼan isa
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Iŋkino maŋ kune ɗoŋ kʼIzirayel pay kun suuno ki kotto, Isa wede kun ti yʼ tiike ekkʼundumu wede zaapu tʼekki bakadí kaŋ tontilko geŋ, Raa yi yʼize Galmeega wo Almasi Raa yi biire.»
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Aame kane ɗuwo an illiga iŋkino maŋ addaŋ a iile wiic, wo an tunde Piyer ti ɗoŋ zina kʼIsa oŋgo, anʼde: «Ɗe ay dʼise mummino, zemɓa ki nuŋ?»
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Maŋ Piyer yʼan di ruute, yʼede: «Kun ti kama lekkiyaguŋ wo wede tuuku toŋ yi suyyo batem ti suma kʼIsa Almasi, kono kun tʼoona tambobino kʼolɗikaguŋ. Iŋkino maŋ Raa yʼun tʼela Unde Kamilen̰,
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 kono ono ɗoŋ Raa yi ruute yʼaasa eŋ a kune, a in̰n̰iguŋ, wo a ɗoŋ dokki, a ɗoŋ pay ɗoŋ Galmeega Raaziŋ yiʼni waaka.»
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Piyer geŋ yʼan di ruutite ono ɓaadaŋ sey kono an tʼeele kooke, an dʼamɓe, wo yʼan di ruute, yʼede: «Kun tʼaɗɗo ti diine ɗoŋ i tʼuɗɗe tʼurzi wede ɗerec ki Raa geŋ me, wo kun tʼoona uttiyo.»
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Ɗoŋ umɓe a ono Piyer geŋ an tiʼn zuyye batem, wo a onniyo gette kane suma dupu aɗo an a-ti giƴƴe ti zemɓa ɗoŋ i ziipe addaŋ a Isa.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Kane pay kaŋ soo an dʼollige dooyiso ere ɗoŋ zina kʼIsa anʼni dooyiso, an di lekkiyo kettiyo kaŋ soo, omɓadaŋ kaŋ soo, wo daayum an tondiyo Raa kaŋ soo.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Kane ɗoŋ duuru pay an lekkiyo tʼorgiso a Raa, kono kane ɗoŋ zina geŋ ti toogo ere ki Raa an dʼisiyto sulɗi ɓaadaŋ ɗoŋ i ceeriyo eego ti sulɗi kʼarmika.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Kane ɗoŋ pay i ziipe addaŋ a Isa, an lekkiyo kaŋ soo, maaladaŋ toŋ kaŋ soo.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 An owile doome koo ɓoy koo maŋ, soŋko gette an di-dokkiɗe diinayaŋ pay, a wede tuuku toŋ a attiɗizí attiɗizí.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Kane pay addaŋ soo, onniyo ti onniyo an dʼettiyo booro Ɓoy Raa, omɓadaŋ kaŋ soo ti uŋsuwo wo ti tassuwa adda ɓoyɗizaŋ me.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Daayum an tamma Raa wo a lekkiyadaŋ gette ɗuwo pay an diʼn geyyiso. Wo onniyo ti onniyo Galmeega yiʼn aagulu ti ɗuwo ɗoŋ an ooniyo urzi kʼuttiyo.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.