Atos 24
Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI
1 Aame Pool yi ize onniyo paat a Sezare maŋ, mozigo goole ɗoŋ seɗeke Ananiyas ti ɗoŋ i dokkiyo Yawudiyagi miibi, an aa wiiko wede kʼooniyo sundí Tertilus. Kane pay an dʼiina, an tʼiide ɗaana Peelikis goole siiɗo, an i-di tʼîide taaya a munɗa wede an sakiysa Pool.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Goole siiɗo yʼa igibe an di wiiko Pool, wo aame yʼiina maŋ Tertilus yʼa iise pettiyo bizí, yʼede: «Kee wede suma, goole siiɗo, ti beeko ere ki kee kaye ay lekkiyo adda siiɗo pay ti toose, wo tʼurzi suuniyo ki dokkiyo ɗoŋzá ay wolliyo sulɗi ɗoŋ beehiye pay kʼikkimta me.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 A sulɗi ɗoŋ pay ay ooniyo iŋkino geŋ, a peeɗo tuuku ise a ume muno toŋ maŋ, kaye sundá ay gi di seɗɗiyo ye.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Nuŋ ni ki ti tʼosse ye, iŋkino maŋ ti beeko ere ki kee, ni dehu kʼay diʼn olliga ki peeɗo booloŋ ɗaŋŋal.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Kaye ay yi wulle maŋ wede eŋ yoŋ ulsu zimolo, yʼay tiʼn daggiya kaye Yawudiyagi pay adda duniya me. Wo yoŋ goole ki ɗoŋ i daaniya Isa wede ti geeger Nazaret.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Yʼa dihe Ɓoy kamilen̰ ki Raa toŋ yʼa ti yʼ lette, yʼa yʼise ganigi. Iŋkino ay di yʼ ziiɗa, [ay di dihe ay tʼise booro a urzi kʼoogiradey,
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 wo goole kʼasigiryagi pay sundí Liziyas yʼa ukko, ti toogo ɓaadaŋ yʼa yʼuube ti beezey me.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Saŋ maŋ Liziyas yʼan di ruute, yʼede: “Kunʼdo, kun di wolley onamguŋ a ɗaana kee goole siiɗo.”] Iŋkino maŋ kee batum, aame ki yʼiisa tondiso maŋ, kʼa suuna munɗa wede ay yi sakiysa ɗerec, geŋ onamó iŋkino.»
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Kane Yawudiyagi geŋ onamaŋ ti Tertilus soo, anʼde: «Eyye, onamí yi ruute geŋ ɗerec.»
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Iŋkino maŋ goole siiɗo yʼa ize likuw ti beezí a Pool kono yʼa roote, maŋ yoŋ yʼa tʼihina bizí, yʼa ruute, yʼede: «Nuŋ ni suune kee wede ɗekkiyo booro ki siiɗadey îide ozzinagi ɓaadaŋ, iŋkino maŋ a onamó ɗoŋ nʼa-ɗeege bizó a ɗaana kee eŋ, nuŋ ni zaapo addó a kee.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Kee batum ki wollo kay, onniyo koomat makumu sire toŋ i kʼîide ye, ni gili Zeruzalem ki ottilso a Raa me.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Adda booro Ɓoy Raa wenɗa soo toŋ yi ki nʼuuney, ni ki niikiyto ti wede tuuku ise nʼan kʼeliyto ono a ɗoŋ duuru ye, wo geŋ adda ɓoyɗi ɗoŋ Yawudiyagi ge dooyiso, ise a omagi doolo adda geeger toŋ maŋ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Wo kane ɗoŋ eŋ, aŋken̰n̰o munɗa wede an ni sakiysa, an kʼaane an ki ti yʼ roote ɗerec ye.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Wo munɗa wede nʼa roote a ɗaanadá tʼaddó pay en̰n̰o: Nuŋ ni naabiya a Raa wede ki moŋgiɗagey a urzi wede aware. Ki kane Yawudiyagi anʼde urzi geŋ ɗerec ye, wo ɗe nuŋ nʼumɓe a sulɗi ɗoŋ pay an riiŋe ti kaaga adda mattup kʼoogoro Muusa ti ɗoŋ ki nebiyagi.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Wo nuŋ toŋ ni zaapu elkisadó a Raa, aa kane Yawudiyagi batum an zaapu elkisadaŋ, kono kane ɗoŋ ki diine wo ɗoŋ ki diine ye pây, an di balɗa ti unto a onniyo kʼita maŋ.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Kono kamo ni dʼeliyo tuddó, kono daayum a elkisadó ni suune munɗa kʼulsuko a tuddó umbo a ɗaana Raa wo a ɗaana ɗuwo me.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Ozzinagi ɓaadaŋ nuŋ umbo, iŋkino nʼa-gimo ki Zeruzalem nʼan dʼiido ti soŋko ki noogiyo a ɗoŋ siiɗadó ɗoŋ weedayaŋ umbo, wo ni-dʼise senɗikagi a Raa.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Geŋ iŋkino nʼiide kʼadda booro Ɓoy Raa, an di nʼuuney aame ni tʼize aade ere kee wede kʼa tʼise kamilen̰ a ɗaana Raa, ɗuwo ti nuuno umbo, wo munɗa ki tarkuuse toŋ umbo.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Wo ɗe i nʼuuney kane Yawudiyagi miibi ti siiɗo kʼAazi. Kane ede a ɗaanadá maŋ, a-di roote kane munɗa wede nʼize ulsu aame an dʼede rootiyo a tukki nuuno maŋ, miŋ kane umbo.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Wo iŋkino toŋ, kane ɗoŋ a en̰n̰o eŋ an rooto dimme wede tuuku nʼize aame an ɗikke booro a eedó a ɗaana deero booro Yawudiyagi me.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Wo ni suune nʼize munɗa soo ɗaŋŋal, ni ruute ti golla awwa a ɗaana kane, nʼede: “Nuŋ nʼelkiyo balɗiya ki ɗoŋ i tʼinda ede, kono kamo aŋki an dʼo tʼiido booro ki ɗaana kune me.”»
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Peelikis geŋ yoŋ yʼa zuune keren̰ onamaŋ a urzi kʼIsa Almasi me, maŋ booro yʼa tʼîhira kʼonniyo doolo, wo yʼan di ruute, yʼede: «Kun dello, aame Liziyas yʼiido maŋ, nʼun di wolla onamguŋ kollo.»
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Yi di ruute a goole kʼasigiryagi, yʼede: «Ki yʼ booho Pool adda daŋgay, ki-dʼoolo urzi booloŋ a munɗa wede yi dehu yʼaase, wo a laŋziyagi toŋ kʼan oolo urzi an dʼette an ti yʼ wolle.»
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Onniyo miibi kʼita maŋ, Peelikis ti eddí Dirusil, todʼte Yawudowo, an dʼiide kʼume Pool. Maŋ Peelikis yʼa yi wiiko, kono yi dehu yʼa yʼolliga a urzi zaapu kʼadde a Isa Almasi.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Maŋ Pool yʼa iise kazita mummino kee wede kʼa lekke ki diine, tuddá kʼa ti seeɗa, wo mummino onniyo kʼita Raa yʼa ɗekkey booro a tukki ɗuwo pay me. Iŋkino Peelikis i-di tʼele orgiso, yi di ruute, yʼede: «Aŋkeŋ kʼeŋgilo, aame onniyo ni ki diha maŋ, nʼa ki waaka kollo.»
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Yʼelkiyo soŋ Pool yi di tʼeela soŋko, iŋkino yi di yʼ waaku daayum an di pelkiyo ti yode.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Ozzine sire geŋ i-tʼiŋgile iŋkino, maŋ Peelikis an ti yʼ bilke ti Porsiyus Pestus. Wo yode Peelikis geŋ yi dehu Yawudiyagi ulbaŋ an dʼise uŋse, maŋ Pool yʼa yʼiili adda daŋgay.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.