Atos 17

Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pool ti Silas an iŋgile ti geeger Pilip maŋ, an tʼuɗɗe ti geeger kʼAmpipoli ti Apoloni. Maŋ an dʼiiney a geeger Tessaloni, a ume geŋ i dʼede ɓoy wede Yawudiyagi ge dooyiso.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Wo Pool aa yi dʼisiyo daayum, yʼa tʼiide kʼadda ɓoy gen̰n̰o. Adda suuk aɗo geŋ a onniyo ere ki puukiyo Yawudiyagi maŋ, an di niikutu ti kane ɗoŋ adda a urzi kʼono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Pool yʼan di kazita yʼan di sekin̰so keren̰, yi dʼeesiyo: «Mattup ki Raa ti ruute, i dehu Almasi yʼa dabira, yʼa tʼinda, wo yʼa-balɗa ti diine ɗoŋ unto me. Wo Almasi Raa yi biire geŋ, yoŋ Isa wede nʼun kazita.»
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 I dʼede Yawudiyagi oŋgo ono geŋ anʼni ziiɗa, an a-tʼiide a ita Pool ti Silas. Wo ɗoŋ Girek ɓaadaŋ an ottilso a Raa, ti erayi ɓaadaŋ ɗoŋ sundaŋ ti môolo toŋ maŋ, an a-tʼiide ti kane.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Wo ɗe kane Yawudiyagi ɗoŋ i ki ziipe addaŋ a Isa ye, an di gulɓike ɓaadaŋ. Iŋkino maŋ an iideʼŋ an di wiiko ɗoŋ bita i ɗerilsito a urziyagi geŋ, an dʼiide ɓaadaŋ, an an tʼelite ono an dʼiise tarkuuse. Saŋ an tʼiide ki ɓoy Zason kono Pool ti Silas an tiʼn seɗɗe, an an diʼn tʼette ki ɗaana ɗoŋ duuru.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Wo ɗe an kiʼn uune ye, iŋkino maŋ an di ziiɗa Zason ti zemɓa miibi ɗoŋ i ziipe addaŋ a Isa. An dʼan tʼiide ɗaana ɗoŋ deero ki geeger, wo an dʼiise ɗollite, anʼde: «Kane ɗuwo eŋ ɗoŋ duniya pay an tiʼn digge, aŋkeŋ an iina di kine!
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Zason yʼa tiʼn ziiɗa di yode, wo kane ɗoŋ pay geŋ an ki dehu an ki daane oogoro ki mozigo goole ki Romeŋ ye, anʼde i dʼede mozigo goole ti doolo ede, sundí Isa.»
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Aame ɗoŋ duuru ti ɗoŋ deero ki geeger an illiga ono gen̰n̰o maŋ, addaŋ a litte.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Iŋkino maŋ kane ɗoŋ deero geŋ an di tunde munɗa, maŋ Zason ti zemɓa oŋgo an dʼiiɗi beezaŋ an an dʼele ɗoo miŋ, an an dʼiize kollo.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 A diɗɗo maŋ kesiko zemɓa an diʼn unzile Pool ti Silas me, an dʼiŋgile ki geeger Beere. Aame an iiney maŋ an tʼiide kʼadda ɓoy wede Yawudiyagi ge dooyiso.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Kane Yawudiyagi ɗoŋ a Beere geŋ elkisadaŋ ede a jiire ɗoŋ a Tessaloni, an dʼollige Rabila Majjaanawa tʼadde soo. Onniyo ti onniyo an di gariya ono ɗoŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, kono an dehu an di suune ono Pool yi rootiyo geŋ ɗerec kunuŋ, mummino me.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Ɗoŋ ɓaadaŋ ti diinayaŋ an di ziipe addaŋ a Isa, wo erayi ɗoŋ Girek sundaŋ ti môolo ti kuuli ɓaadaŋ pây, an di ziipe addaŋ a Isa.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Wo ɗe aame Yawudiyagi ɗoŋ ki Tessaloni an illiga Pool yi kazita ono Raa a geeger Beere maŋ, an dʼiido an an tʼelite ono a ɗoŋ duuru, an dʼiise tarkuuse aŋgen̰n̰o toŋ maŋ.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Kesiko zemɓa ɗoŋ i ziipe addaŋ a Isa an di yʼigibe Pool ki biza bar, wo Silas ti Timote an dʼuupe a Beere.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Zemɓa ɗoŋ iide agisa ki Pool geŋ, an aa yʼigibo bini geeger ki Aten. Wo aame an iiney maŋ, yʼan di ruute a ɗoŋ kʼagisadí, yʼede: «Aame kun ti gima maŋ, kun an di rootoy aŋ kaŋ Silas ti Timote geŋ, kesiko an diʼn tʼoona a en̰n̰o.» Maŋ kane an di-gime ki Beere.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Aame Pool yi delliyo Silas ti Timote a Aten geŋ, yi wolliyo maŋ geeger gette i tʼûune ti loŋgayi ɗaŋŋal, maŋ i ki dʼize uŋse ye, addí a litte.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Iŋkino maŋ yi dʼettiyo kʼadda ɓoy wede Yawudiyagi ge dooyiso, an di niikiyto ti Yawudiyagi wo ti ɗoŋ Yawudiyagi ye an ottilso a Raa. Wo a bere ɗoŋ duuru toŋ, an di niikiyto daayum ti ɗuwo ɗoŋ i lekkiyo aŋgen̰n̰o.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 A ume geŋ i dʼede ɗoŋ ede kane ɗoŋ suuniyo kʼono, oŋgo an daaniya ita wede suuniyo kʼono sundí Epikuris, oŋgo a ita wede suuniyo kʼono sundí Zeno, an di niikiyto ti Pool. Wo yo yi kazita Rabila Majjaanawa kʼIsa wo a urzi balɗiyadí. Aame ɗuwo an illiga iŋkino maŋ, ɗoŋ oŋgo an di ruute, anʼde: «Yi ɓakkiya toŋ moo me?» Wo ɗoŋ oŋgo anʼde: «Yi kazita ono raayagi ɗoŋ a siiɗo kine ye.»
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Iŋkino maŋ an ti yʼ wiike an di-tʼiide kʼekki mokkolo ere daayum ɗoŋ deero siiɗo an tôwwo onamaŋ, wo an di ruute, anʼde: «Urzi kʼonamá ki dooyiso aware eŋ, kaye ay di suune itadaŋ ko?
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Kee kʼay kazita sulɗi ɗoŋ ay kiʼn suune ye, wo aŋkeŋ ay dehu ay di suune koɗuwo i-kaza munɗa me.»
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 An rootiyo iŋkino kono ɗoŋ geeger kʼAten pay ti torgagi ɗoŋ i lekkiyo adda siiɗo toŋ, an lekkiyo ti tôwwo taaya ɗaŋŋal wo a ollige ki rabila ere aware.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Iŋkino maŋ Pool yʼa tʼiiziga a ɗaana deero ɗoŋ siiɗo, wo yʼan di ruute yʼede: «Kune ɗoŋ geeger kʼAten no, a sulɗi pay geŋ ni wolliyo maŋ kun seeɗu zakiɗi miŋ a urzi raayaguŋ.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Aame ni sooru adda geegirguŋ ette ni wolliyo sulɗi ɓaadaŋ aa raayaguŋ ɗoŋ kun dʼottilso eego, wo ni wulle ume seɗeke soo geŋ raaŋiya eegoʼŋ: “Ki raayusu wede in ki yʼ suune ye.” Iŋkino maŋ kun ollo, nuŋ nʼun di kaza ono ki raayusu wede kun i-dʼottilso wo kun ki yʼ suune ye en̰n̰o.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Raa wede ikkima duniya ti sulɗi pay ɗoŋ adda geŋ, yoŋ Galmeega ki kandaane ti siiɗo. Yoŋ yi ki lekkiyo ye adda ɓoyɗi ɗoŋ ɗuwo an okkime ti beezaŋ me.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Wo yi ki dehu ɗuwo an i gi di naabe ɗo ye, yoŋ munɗa tuuku toŋ yi ki dehu ye, kono yode ɗaŋŋal wede in eliyo puukiyo ere in di lekkiyo ti sulɗi ɗoŋ pay me.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Wo yoŋ Raa yi dʼikkima wedusu soo, wo tʼurzi yode geŋ ita ɗuwo pay ette tʼa iido kono an di lekke a siiɗo pay. Ozzine yʼa ti yʼ ɗikkiɗa, wo yʼan tʼîhinte ƴirwagi ki siiɗiyagi ɗoŋ an di lekka.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Raa yʼize iŋkino kono ɗuwo an di yʼ dehe, kaŋ totirso toŋ maŋ an di yʼ tʼoone, kono geŋ ki kotto yoŋ dokki ye ti wede tuuku ti diinayiŋ me.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Geŋ ono eŋ in suune:
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Iŋkino aa kine in iido ti Raa geŋ, in ki dʼelke Raa aa yoŋ loŋgusu wede ɗuwo an okkime ki dap, ki maala gurus ise ki moŋgali ti tirɗikadaŋ gen̰n̰o ye.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Aha iŋkino ye, ti kaaga ɗuwo Raa an ki yʼ suune ye, wo yʼa dihe yi-ki tiʼn tʼele daŋgay ye. Wo aŋkeŋ yi waaku ɗuwo pay tʼume tuuku toŋ maŋ an di-kime lekkiyadaŋ.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Geŋ Raa yi biire onniyo soo yʼa-ɗekka booro a ɗoŋ duniya pay, wo yʼisiyo iŋkino tʼurzi wede ede yi biire a ɗekka booro ere ki diine me. Yoŋ geŋ wede yʼa ti yʼ bilɗe ti diine ɗoŋ unto, geŋ munɗa wede i-kaza yode geŋ wede Raa yi yʼ biire.»
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Aame ɗoŋ i tʼugiye geŋ an illiga Pool yi ruute a urzi kʼunto ti balɗiya maŋ, ɗoŋ oŋgo an dʼiise okko maadayí wo ɗoŋ oŋgo an i di ruute, anʼde: «Kaye ay dehu soŋŋo maŋ onamaŋ geŋ ay diʼn olliga ki koɗuwo kollo.»
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Iŋkino maŋ Pool ɗoŋ i tʼugiye yiʼn iili, yʼa iŋgile.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Wo ɗoŋ oŋgo an aa tʼiide ti yode, an di ziipe addaŋ a Isa. Ti diinayaŋ Denis, yoŋ wede ti diine deero siiɗo, wo erewo sundutú Damaris, wo ɗoŋ ti doolo toŋ ede.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.