Atos 15
Mattup ki Taasuwa ere Aware (MOZ) vs AAI
1 I dʼede ɗoŋ ede kane a siiɗo Ziide, an dʼiŋgile ki Antiyos an di dooyiso zemɓa, anʼde: «Kune kun ki ti wilɗa ponde aa oogoro Muusa ti ki rootiyo ye maŋ, Raa yʼun kiʼn utta ye.»
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Wo Pool ti Barnabas an ki dʼiyye ye a onamaŋ geŋ me, an di niikite ɓaadaŋ ti kane me. Iŋkino maŋ an di dihe Pool ti Barnabas an di-kili Zeruzalem ti zemɓa oŋgo kono an di wollo ono geŋ ti ɗoŋ zina kʼIsa wo ti ɗoŋ dokkiyo.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Iŋkino maŋ ɗoŋ ogiyso ti suma kʼIsa a Antiyos an an dʼeele munɗa ki torguwadaŋ me, wo an diʼn igibe an dʼiŋgile. An di diipiɗa ki siiɗo Pinisi wo ki siiɗo Samari, a ume geŋ an an tʼîide taaya mummino ɗoŋ Yawudiyagi ye an di ziipe addaŋ a Isa me, wo kane zemɓa pay geŋ addaŋ a ûune tʼuŋsuwo.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Aame kane an iiney Zeruzalem maŋ, ɗoŋ ogiyso ti suma kʼIsa, ɗoŋ zina kʼIsa wo ɗoŋ dokkiyo pay geŋ, an diʼn ziiɗa bey sire. Wo Pool ti Barnabas an an tʼîide taaya a sulɗi ɗoŋ pay Raa yʼize tʼurzi kane.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Wo ɗoŋ ede ti diine Pariziyeŋ ɗoŋ i ziipe addaŋ a Isa geŋ, an tʼiiziga an dʼiise rootiyo, anʼde: «Ɗoŋ Yawudiyagi ye an ziipe addaŋ a Isa geŋ i dehu an di walɗa ponde, wo kun an di roote an di daane oogoro Muusa.»
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Iŋkino maŋ kane ɗoŋ zina kʼIsa ti ɗoŋ dokkiyo an tʼugiye kono an di wolle urzi kʼono gen̰n̰o.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Aame an niikite kee maŋ, Piyer yʼa tʼiiziga yʼan di ruute, yʼede: «Zemɓa ki nuŋ, kun suune nuŋ Raa yi ni biire ti diine kune ti kaagine, kono nʼan di kizite Rabila Majjaanawa a ɗoŋ Yawudiyagi ye, kono ono eŋ an diʼn olliga wo an zaape addaŋ a Isa.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Wo yo Raa yoŋ wede yi suune adde ɗuwo pay, geŋ yʼan di gize kono kane toŋ yiʼni dehu yʼan tʼele Unde Kamilen̰ aa yʼin ele a kine kay.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Raa yʼinni wolliyo kine ti kane pay miŋ kaŋ soo: kono kane an ziipe addaŋ a Isa, Raa yiʼn ize addaŋ kamilen̰ a ɗaanadí me.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Wo aŋkeŋ moo me kun dehu kun di lette adde Raa, kun an di zaape attiɗi ki daaniya kʼoogoro Muusa a ekki sanalliyagi kʼIsa me, attiɗi wede moŋgiɗagiŋ toŋ an kʼiine sarkiya ye, wo kine toŋ maŋ in kʼaane ye kay?
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Aha, i kʼise ye iŋkino me. In amɓo miŋ tʼurzi beeko ere ki Galmeega Isa kine Yawudiyagi in uune uttiyo, wo a kane toŋ iŋkino pây.»
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Aame kane ɗoŋ duuru pay geŋ an illiga iŋkino maŋ, an dʼinda kuy, wo an dʼollige Pool ti Barnabas an tôwwo taaya a sulɗi kʼarmika ti sulɗi ɗoŋ i ceeriyo eego Raa yʼize tʼurzi kane a diine ɗoŋ Yawudiyagi ye.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Aame onamaŋ i ɗiŋge maŋ, Zak yʼa iise rootiyo, yʼede: «Zemɓa ki nuŋ, kun ollo kay!
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simo yʼin ruute mummino tʼume kʼeesiyo Raa yʼa buuhe ɗoŋ Yawudiyagi ye me, kono yi-beere ti diine kane an tʼise ɗoŋ ti suma yode.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Wo ono nebiyagi toŋ a-tʼiide a sulɗi gen̰n̰o, kono ono eŋ an riiŋe ti kaaga adda mattup ki Raa, anʼde:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 “Galmeega yʼede: Saŋ maŋ nuŋ nʼa kimo nʼa yʼooziga ɓoy Dawut wede iire me,
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Iŋkino maŋ ɗoŋ pay ti doolo toŋ an di deha nuŋ Galmeega,
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Sulɗi geŋ yoŋ yʼan tiʼn gize tʼume ti kaaga too.”»
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Zak yʼa ruute sey, yʼede: «En̰n̰o munɗa wede ni wolliyo beehiye me, in an ki tʼise ye mokkolo morkiƴe a kane ɗoŋ Yawudiyagi ye i-gime ki tukki Raa.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Wo in an raaŋa mattup kono in an di roote, an kʼaaɗi ye sey wede an eliyo seɗeke a loŋgayi me, kono a ɗaana Raa yoŋ ganigi, boliyo toŋ ulu an dʼooli, an kʼaaɗi ye sey wede ki seysu inda puuzadí ti kʼuɗɗe ye me, ise puuzo toŋ ulu an kʼoomi ye.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 In an raaŋa iŋkino kono ti kaagine ɗuwo an kazita urzi kʼoogoro Muusa adda geegiryagi pay, wo an gariyta adda ɓoyɗi ɗoŋ in di dooyiso a onniytagi ɗoŋ ki puukiyadiŋ me.»
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Iŋkino maŋ ɗoŋ zina kʼIsa, ɗoŋ dokkiyo ti ɗoŋ pay ogiyso ti suma kʼIsa, kaŋ soo an di biire ti diinayaŋ ɗuwo an tiʼn tʼigibe a ita Pool ti Barnabas ki Antiyos siiɗo Siiri. Maŋ an tʼiiɗiba Ziid sundí soo Barsabas, wo Silas, kane geŋ ɗoŋ suma, zemɓa pay anʼni suune.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 An an dʼele mattup gette a beezaŋ, wo adda mattup an riiŋe, anʼde:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Ay illiga ɗoŋ ede ti diinayey, an tʼiide di kune. Kane ɗoŋ geŋ an un ti-digge egguŋ te, wo an un diʼn ele adda kʼelkiso ti onamaŋ geŋ me, biza kʼulbuguŋ a-gime. Wo ɗe kaye ay an ki ruute ye an dʼise iŋkino me.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Iŋkino maŋ kaye pay ay di ruute kaŋ soo ay biire ɗuwo ay diʼn tʼigibe ki tukki kune a ita zemɓa ɗoŋ ki geyyiso Barnabas ti Pool,
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 kane ɗoŋ ele tuddaŋ kʼunto toŋ maŋ kono an daaniya suma Galmeegiŋ Isa Almasi.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Iŋkino ay un tʼigibe Ziid ti Silas, an un di rootey ti bizaŋ munɗa wede ay un riiŋe adda mattup ette.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Geŋ iŋkino tʼurzi kʼUnde Kamilen̰, kaye batum ay un ki zaape attiɗi ti doolo ye, wo kun daano munɗa wede ay un riiŋe adda mattup:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Sey wede an eliyo seɗeke a loŋgayi kun aaɗi ye, puuzo toŋ ulu kun oomi ye, sey wede ki seysu inda puuzadí ti kʼuɗɗe ye kun aaɗi ye, ise boliyo toŋ ulu kun dʼooli. Aame sulɗi pay geŋ kun iila maŋ, a kune beehiye. Kaye zemɓaguŋ a en̰n̰o ay un tʼize toose ɓaadaŋ.»
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Mattup gette an an dʼele a ɗoŋ an biire, maŋ kane an dʼiŋgile ki Antiyos. An iiney maŋ an diʼn ugiye ɗoŋ i ziipe addaŋ a Isa geŋ pay, mattup gette an an dʼele.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Aame mattup gette an ti gire maŋ, onamtú geŋ zemɓa an dʼeele kooke wo ulbaŋ an tʼize uŋse ɓaadaŋ.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Ziid ti Silas geŋ kane nebiyagi, a zemɓa an an dʼeele kooke tʼurzi ɓaadaŋ kono an di koone zakiɗi a urzi zaapu kʼaddaŋ a Isa.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 An di likke onniyto ɓaadaŋ aŋgeŋ me, saŋ maŋ zemɓa an diʼn igibo wo an di ruute, anʼde: «Kun di-kama ti toose kʼume ɗoŋ un igibo me.» [
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Wo Silas geŋ i-di tʼize uŋse, yʼa lekke me.]
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Aame geŋ Pool ti Barnabas an dʼuupo a Antiyos, ti zemɓa ɓaadaŋ oŋgo an di dooyiso wo an di kazita Rabila Majjaanawa a urzi kʼono Galmeega.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Onniyto miibi kʼita maŋ Pool yi di ruute Barnabas, yʼede: «In ti kime kʼita, in di wollo zemɓa adda geegiryagi pay ɗoŋ in an gizito ono Galmeega, an isiyo mummino koo maŋ a urzi Raazaŋ me.»
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Barnabas yi dehu yʼa di waake Zaŋ wede sundí soo Markus ti kane.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Wo ɗe ki Pool maŋ yi ki dehu Zaŋ yi kʼette ye ti kane me, kono yoŋ ti siiɗo Pampili yʼan diʼn iilo, a naabadaŋ yʼan kiʼn nuugo ye.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 A ume geŋ niikiytadaŋ tʼa guune zakiɗi, iŋkino an a-tʼîhinte. Barnabas yʼa wiike Markus an di-gili adda tooko, an dʼiŋgile ki siiɗo Siipire.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Wo Pool yʼa-wiike Silas, maŋ zemɓa an tunde Galmeega kono beekadí tʼa koone kane, saŋ an dʼiŋgile.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Pool yʼan izire siiɗo Siiri ti Silisi pay, yʼan dʼeeliyo kooke a ɗoŋ ogiysito ti suma kʼIsa a ume tuuku toŋ maŋ.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.