Atos 5
Monkole NT (MKL_SIM) vs AAI
1 Ammɑ mɔkɔ ɡɔ í wɛɛ iyi ɑ̀ yɑ kpe Anɑniɑsi, ɑboɛ mɔ ɑ̀ yɑ kpoo Sɑfirɑ. Mɔkɔu í tɑ ikoɛ ɡɔ,
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 nɔ í jilɛ ikɔ ɑkɑ̃i fiɑu ndɛɛ, iyi í ɡbeu mɔ í koo í nɑ woo bɛ ŋɑu. Nɔ wee ɑboɛ í wɛɛò kumɑ̀siɛ.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Iyi í nɑ ŋɑ fiɑu ŋɔi Piɛɛ í beeɛ í ni, Anɑniɑsi, bɛirei í ce ì jɔ̀ Seetɑm í lɔ si idɔɛ hee ì wɑɑ sɔɑ Hundei Ilɑɑɔ̃ ibo nɔ ì jɔ̀ bubui fiɑi ikou ndɛɛ.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Iko iyi ì tɑu ɑwɔ si ì nɔɔ bɑ. Iyi ì tɑɑ ì tɑ̃, fiɑu kù jɛ titɛɛi? To, nɑ mii í jɔ̀ ì ce dimii lɑsɑbuu ihɛ̃. Kù jɛ ɑmɑnɛ ŋɑi ì sɔɑ ibo, Ilɑɑɔ̃i ì sɔɑ.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Iyi Anɑniɑsi í ɡbɔ ideu ɡbɑkɑ̃ ŋɔi í cuku tenɡi bɛ í ku. Ŋɔi inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ ɡbɔ ideu fei njo í mu ŋɑ hee í cɑɑ.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Ŋɔi ɑwɑɑsũ ŋɑ ɑ̀ nɑɑ ɑ̀ wo ikuu do ɑcɔ ɑ̀ koo ɑ̀ suu.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Si ɑnyii isɔ mɛɛtɑ mɑ́, ŋɔi ɑboɛ mɔ í lɔ wɑ. Wee kù mɑ̀ mii iyi í ce mɔkɔi nŋu titɑ̃.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Ŋɔi Piɛɛ í beeɛ í ni, fiɑ iyi mɔkɔɛ í nɑɑò wɑu ihɛ̃, bɛɛbɛi ì tɑ iko nŋɛu ŋɑ? Ŋɔi Sɑfirɑ í jɛɑɑ í ni, bɛɛ mbɛ.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Ŋɔi Piɛɛ í beeɛ í ni, bɛirei í ce iŋɛ minji fei ì ce ɑnu ɑkɑ̃ i cɔ lɑɑkɑii Hundei Aɔ̃ Lɑfɛ̃ɛ bɛɛbɛ ŋɑ. Cɔ, inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ si mɔkɔɛ ɑ̀ wɑ ɑndɛ koofɑ bɛ, ɑɑ si ɑwɔ mɔ.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Bɛ ɡbɑkɑ̃ ŋɔi ɑbou mɔ í cuku si wɑjui Piɛɛ bɛ í ku. Ŋɔi ɑwɑɑsũ ŋɑu ɑ̀ lɔ bɛ ɑ̀ koo ɑ̀ bɑ í ku, ŋɔi ɑ̀ soo wɑ ɑ̀ nɑɑ ɑ̀ suu kɔkɔi mɔkɔɛ.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Ŋɔi njo í mu inɛi iɡbɛi Jesu ŋɑu ntɔ ntɔ do inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ ɡbɔ ideu fei.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Ŋɔi woo bɛ ŋɑu ɑ̀ jɔ̀ mɑɑmɑɑke do nyindɑ nkpɔ í wɑsi ku ce si wɑjui inɛ ŋɑ. Nɔ woo dɑsi Jesu nɑɑnɛ ŋɑu ɑ̀ yɑ tɔtɔɔ bɑntumɑi Sɑlomɔɔ.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Inɛ kɑ̃mɑ kù bi ku lɔ inɔ nŋɑ do muɑfiti domi ɑ̀ wɑɑ ce njo, ɑmmɑ do nŋu fei ɑ̀ wɑɑ sɑɑbu ŋɑ ntɔ ntɔ.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Ammɑ kukpɔi inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ dɑsi Lɑfɛ̃ɛ Jesu nɑɑnɛ ntɔ ntɔ í kɔ̃ɔsi wɑ koo, hɑi inɛmɔkɔ do inɑɑbo ŋɑ.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Ŋɔi inɛ ŋɑ ɑ̀ wɑsi ku nɑɑò bɔ̃ɔ ŋɑ wɑ si kpɑ̃ɑ ŋɑ. À yɑ nɑɑ ɑ jilɛ ŋɑi si dɑɑyi ŋɑ do si sɛ̃ɛ ŋɑ ku bɑ bii Piɛɛ wɑ lɔ ɑyɑɛ ku bii inɛ ɡɔ ŋɑ si inɔ nŋɑ.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Ŋɔi inɛ nkpɔ í wɑsi ku nɑɑò bɔ̃ɔ ŋɑ wɑ do inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ nɛ inɛi inɔɔko ŋɑ hɑi ilɛɛkoi Zeruzɑlɛmu ŋɑ, ɑŋɑ fei ɑ̀ nɔ ɑ̀ bɑ iri.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Ammɑ woo wee nlɑi Ilɑɑɔ̃u do inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ wɑ si iɡbɛi Sɑduse ŋɑ iyi ɑ̀ wɑ bi tɛɛu fei ɑ̀ dedeò iɡu si ɡɑ̃mɛi woo bɛ ŋɑu.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Ŋɔi ɑ̀ mu ŋɑ ɡbɑkɑ̃ ɑ̀ dɑsi ŋɑ piisɔ̃ɔ.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Ŋɔi idũu ɑmɑlekɑi Aɔ̃ Lɑfɛ̃ɛ í nɑɑ í cĩ ɡɑmboi ile piisɔ̃ɔu í nyɑ ŋɑ nɔ í sɔ̃ ŋɑ í ni,
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 i bɔ bɑntumɑi kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ i koo i leekĩ bɛ ŋɑ nɔ i sisiɑ inɛ ŋɑ idei kuwɛɛu fei.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Nɔ woo bɛ ŋɑu ɑ̀ ɡbɔ ideu. Amɛɛjumɑ ɡbɑkɑ̃ ŋɔi ɑ̀ bɔ bɑntumɑi kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ bɛ ɑ̀ wɑsi ku kɔ inɛ ŋɑ si cio. Wee wɑɑti bɛɛbɛ woo wee nlɑi Ilɑɑɔ̃u do inɛɛ ŋɑu ɑ̀ tɔtɔɔ nɔ ɑ̀ kpe iɡbɛi woo kiiti ŋɑu do inɛ nɡboi Izirɛli ŋɑ fei, ɑ̀ bɛi ɑ̀ bɛ woo deɡbe kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ ŋɑu ɑ koo ɑ kpe woo bɛ ŋɑu wɑ hɑi ile piisɔ̃ɔ.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Ammɑ iyi ɑ̀ to ɑ kù yɛ woo bɛ ŋɑu ile piisɔ̃ɔ bɛ. Nɔ ɑ̀ nyi bi inɛ nɡbo ŋɑu mɑ́
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 ɑ̀ ni, iyi ɑ̀ to bɛ ɑ̀ bɑ ile piisɔ̃ɔu wɑ cĩmbo dim dim nɔ ɑ̀ bɑ woo deɡbe ŋɑu ɑ̀ wɑɑ leekĩ ɑndɛ bɛ. Ammɑ iyi ɑ̀ cĩ ɡɑmbo ŋɑu ɑ kù yɛ inɛ kɑ̃mɑ ile bɛ.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Iyi inɛ nɡboi woo deɡbe kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃u do inɛ nɡboi woo wee ŋɑu ɑ̀ ɡbɔ ideu, ŋɔi ɑ̀ biti ɑ kù mɑ̀ bɛi ideu ɑ́ kpɑ iri.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Ŋɔi inɛ ɡɔ í nɑɑ í sɔ̃ ŋɑ í ni, i ɡbɔ ŋɑ, inɛ ŋɑ iyi ì dɑsi piisɔ̃ɔ ŋɑu ɑ̀ wɑ bɑntumɑi kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ ɑ̀ wɑɑ kɔ inɛ ŋɑ si cio.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Ŋɔi inɛ nɡboi woo deɡbe kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃u, nŋu do inɛɛ ŋɑ ɑ̀ koo ɑ̀ ɡbɑ̃ ŋɑ ɑ̀ nɑɑò ŋɑ wɑ bi inɛ nɡbo ŋɑu. Ammɑ kù jɛ do ɡbuɡbɑ̃ domi ɑ̀ wɑɑ ce njoi zɑmɑɑu ɑ mɑɑ nɑ ɑ tɑ ŋɑ kutɑ.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Iyi ɑ̀ nɑɑò ŋɑ wɑ ɑ̀ leekĩ ŋɑ si wɑjui iɡbɛi woo kiiti ŋɑu nɔ woo wee nlɑi Ilɑɑɔ̃u í sɔ̃ ŋɑ
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 í ni, ɑ̀ kɔ̀ nŋɛ mɑm mɑm ɑ̀ ni i mɑɑ̀ yɑ ce wɑɑzo do irii mɔkɔu mɑ́ ŋɑ. Ammɑ wee, ì ce wɑɑzo nŋɛ ì wɑɑ koo ŋɑ hee ì kɔ inɛi Zeruzɑlɛmu ŋɑ fei si cio nŋɛ nɔ ì wɑɑ bi i dɑsi wɑ tɑɑlei ikui mɔkɔu ŋɑ.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Ŋɔi Piɛɛ do woo bɛ kpɑɑsiɛ ŋɑu ɑ̀ jɛ ɑ̀ ni, tilɑsi idei Ilɑɑɔ̃i ɑɑ kɑ jirimɑ, kù jɛ ti ɑmɑnɛ ŋɑ.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Aɔ̃ Lɑfɛ̃ɛi bɑlɑ nwɑ ŋɑi í jĩ Jesuu hɑi si bɑlɛ, inɛ iyi ì kpɑkpɑ si jĩi ì kpɑɑ ŋɑu.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Ŋɔi Ilɑɑɔ̃ í soo lele í jilɔɔ ɑwɔ njɛɛ ku jɛ ilɑɑlu do Woo fɑɑbɑ nɔ ku muɑò inɛi Izirɛli ŋɑ kpɑ̃ɑ ɑ kpɑɑsi idɔ nŋɑ ku bɑ ku kpɑ idei dulum du ŋɑ.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Awɑi ɑ̀ jɛ sɛɛdɑi mii ŋɑu bɛ, ɑwɑ do Hundei Ilɑɑɔ̃ iyi Ilɑɑɔ̃ í muɑ inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ wɑɑ jirimɑɛ.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Iyi ɑ̀ ɡbɔ ideu ŋɔi idɔ nŋɑ í kɔ̃ hee ɑ̀ wɑɑ dɛ ɑ kpɑ ŋɑ.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Ammɑ inɛ ɑkɑ̃ nŋɑ iyi ɑ̀ yɑ kpe Gɑmɑliɛ í dede í leekĩ si ɑninii woo kiiti ŋɑu í ni ɑ nyɑ woo bɛ ŋɑu wɑ titɑ̃. Gɑmɑliɛu Fɑrisii wɑ jɛ do woo kɔ inɛ ŋɑ si woodɑ, nɔ í nɛ bɛɛrɛ ntɔ ntɔ bi inɛ fei.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Ŋɔi í sɔ̃ inɛ ŋɑu í ni, iŋɛ inɛi Izirɛli ŋɑ, i lɑɑkɑi ŋɑ do mii iyi ì wɑɑ bi i ceɑ inɛ ŋɑu.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Kù kpɛ mɔm titɑ̃ iyi mɔkɔ ɡɔ í nɑɑ ihɛ̃ ɑ̀ yɑ kpoo Tedɑsi nɔ í yɑ mɑɑ so ɑrɑɛ lele bɛi inɛ nlɑ ɡɔ nɔ ɑmɑnɛ bɛi cĩɔ mɛɛ wɑ tooɛ. Ammɑ ɑ̀ kpɑɑ, nɔ mɔcɔɛ ŋɑu fei ɑ̀ fɑnɡɑɑ, nɔ ɑ̀ ɡbɛjɛ ideɛ.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Si ɑnyiɛ, wɑɑti iyi ɑ̀ nɑ ɑ̀ wɑɑ ce kukɑ, ŋɔi mɔkɔ ɡɔ mɔ í nɑɑ ɑ̀ yɑ kpoo Zudɑsi inɛi Gɑlilee. Nŋu mɔ í jɔ̀ inɛ nkpɔ nkpɔ wɑ tooɛ. Ammɑ ɑ̀ kpɑ nŋu mɔ nɔ inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ wɑɑ tooɛu fei ɑ̀ fɑnɡɑɑ.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Nɑ nŋu, bii í jɛ ɑɑ ɡbɔ idem ŋɑ, i jɔ̀ inɛ ŋɑu bɛ ɑ nɛ ŋɑ. Bii í jɛ ideu do icɛ ŋɑ iyi ɑ̀ wɑɑ ceu hɑi bi ɑmɑnɛ ŋɑi wɑ nɑɑ, ɑ́ nɑ ku kpɑ iri.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Ammɑ bii kuce nŋɑu hɑi bi Ilɑɑɔ̃i wɑ nɑɑ, i kɑɑ yɔkɔ i kɑ̃miɑ ŋɑ ŋɑ. I ce lɑɑkɑi i mɑɑ̀ ti i nɑ i mɑɑ bɑ Ilɑɑɔ̃ ku jɑ ŋɑ.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Nɔ ɑ̀ ɡbɔ ideɛ. Ŋɔi ɑ̀ kpe woo bɛ ŋɑu ɑ̀ cɑ̃ ŋɑ do kpɔtɔɔ ɑ̀ ni ɑ mɑɑ̀ fɔ ide do irii Jesu mɑ́ ɑ̀ bɛi ɑ̀ jɔ̀ ŋɑ.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Ŋɔi woo bɛ ŋɑu ɑ̀ nɛ hɑi bi iɡbɛi woo kiiti ŋɑu do inɔ didɔ̃ nlɑ nlɑ si nɑ iyi í jɔ̀ Ilɑɑɔ̃ í kɑ ŋɑ si inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ to ɑ mɑɑ yɑɑko ŋɑ nɑ irii Jesu.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Ajɔ fei si bɑntumɑi kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ do si inɔ kpɑsɛ̃ ŋɑ ɑ̀ yɑ mɑɑ ce wɑɑzoi lɑɑbɑɑu jiidɑu nɔ ɑ mɑɑ kɔ inɛ ŋɑ si cio wɑɑti kɑ̃mɑ fei ɑ mɑɑ ni Jesui í jɛ inɛ iyi Ilɑɑɔ̃ í cicɑu.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.