Romanos 1
El Nuevo Testamento en mixe de Guichicovi (MIRNT) vs NVT
1 Høøc̈h hädaa nocy njahby, høøc̈h Pablohajpä. Høøc̈hä Jesucristo xyajtuum̱b nebiä moonsän. Hamuumduꞌjóothøc̈hä miädiaꞌagy jaduhṉ nyajtuuṉä. Dióshøch jaduhṉ xpiädaac cooc̈h ndúnät apóstol. Cooc̈h jaduhṉ nduṉ̃ apóstol, jeꞌeduhṉ ñänøøm̱by cooc̈hä Dios xwyiinguejxy cooc̈hä miädiaꞌagy nmäwädíjtät jaꞌa yHuungcøxpä, coo hajxy yaa hoy xñähhoꞌtúutäm.
1 Eu, Paulo, escravo de Cristo Jesus, chamado para ser apóstolo e enviado para anunciar as boas-novas de Deus, escrevo esta carta.
2 Jéquiänä Dios jaduhṉ miänaaṉ̃ cooc jaꞌa yHuung hänajty yaa quiexaꞌañ hädaa yaabä naax̱wiin. Jim̱ jaduhṉ myiṉ̃ cujaay maa jaꞌa Diosmädiaꞌaguiän. Jaꞌa jäyaꞌayä Diosmädiaꞌagy hajxy jecy yajwáꞌxäbä, jaayaꞌayhajxy jaduhṉ jecy cujahy.
2 Deus prometeu as boas-novas muito tempo atrás nas Escrituras Sagradas, por meio de seus profetas.
3 Jaꞌa Jesucristo jaꞌa Dios jaduhṉ yHuunghajpy, jaꞌa hajxy nWiindsøṉhájtämbä. Jäyaꞌayhajt jeꞌe hädaa yaabä naax̱wiin neby højtshájtäm. Jaꞌa rey David yhap yhoc hänajty jeꞌe.
3 Elas se referem a seu Filho, que, como homem, nasceu da linhagem do rei Davi,
4 Y coo jaꞌa Jesucristo yhoꞌcy, mänit jiujypiøjtägajch jaꞌa yhEspírituhaam. Coo jaduhṉ jiujypiøjtägajch, jaduhṉ yajnajuøꞌøy coo jeꞌe jaꞌa Dios yHuunghadyii, coo møcmäjaa jiaanc̈h tehm̱ miøødä, coo jaꞌa Dioshespíritu jiaanc̈h tehm̱ miøødä.
4 e, quando o poder do Espírito Santo o ressuscitou dos mortos, foi demonstrado que ele era o Filho de Deus. Ele é Jesus Cristo, nosso Senhor.
5 Coo jaꞌa Jesucristo hajxy xñähhoꞌtúutäm, coo jiujypiøjtägajch, páadyhøc̈hä Dios tøø xquiex̱y wiinduhm̱yhagajpt mädiaꞌagy‑yajwaꞌxpä jaꞌa Jesucristocøxpä, weenä jäyaꞌayä Diosmädiaꞌagy hajxy miäbøcy, ween hajxy hoy yajtuṉ̃, weenä Jesucristo hajxy jaduhṉ wyiingudsähgøꞌøy. Cooc̈hä Dios jaduhṉ tøø xquiex̱y, yajcähxøꞌpy jeꞌeduhṉ cooc̈h jaduhṉ xquiumay.
5 Por meio dele recebemos a graça e a autoridade, como apóstolos, de chamar os gentios em toda parte a crer nele e lhe obedecer, em honra de seu nome.
6 Møød mijtsä Dios xyajnähdijpä coo jaꞌa Jesucristo miädiaꞌagy hajxy mbanǿcxäbät, mijts jim̱ hijpä maa jaꞌa cajpt jaduhṉ xiøhatiän Roma.
6 E vocês estão entre esses gentios chamados para pertencer a Jesus Cristo.
7 Mijts hädaa nocy nyajnäjaayøøby, pønjatiä Dios yaghijpy quiøꞌøjooty jim̱ Roma. Jaayaꞌay mijts jaduhṉ xyajnähdij coo jaꞌa miädiaꞌagy hajxy mmäbǿjcät. Xjiaanc̈h tehm̱ chojp mijts jaayaꞌay jaduhṉ. Ween mijtsä hoyhajtä weenhajt xmioꞌoy møødä yHuung Jesucristo, jaꞌa hajxy nWiindsøṉhájtämbä. Jaꞌa Dios hajxy nDeedyhájtäm.
7 Escrevo a todos vocês que estão em Roma, amados por Deus e chamados para ser seu povo santo. Que Deus, nosso Pai, e o Senhor Jesus Cristo lhes deem graça e paz.
8 Jayǿjphøc̈hä Dios Dioscujúꞌuyäp nmoꞌoy. Coo jaꞌa Dioscujúꞌuyäp hajxy jaduhṉ nyéjcäm, mänitä Jesucristo hajxy jaduhṉ xñähgapxtúutäm. Wiinduhm̱yhagajptä mädiaꞌagy wiädity cooc mijtsä Diosmädiaꞌagy hoy mjaanc̈h tehm̱ miäbøcy nägøx̱iä. Páadyhøc̈hä Dioscujúꞌuyäp nyecy.
8 Antes de tudo, quero dizer que, por meio de Jesus Cristo, agradeço a meu Deus por todos vocês, pois sua fé nele é comentada em todo o mundo.
9 Ñajuøøbiä Dios cooc̈h tøy nmädiaꞌagy cooc̈h nmänaꞌañ coo mijts homiänaajä njahmiech cooc̈hä Dios nax̱y nbaꞌyaꞌaxy. Hamuumduꞌjóothøc̈hä Dios nmøødtuṉ̃ cooc̈hä miädiaꞌagy nyajwaꞌxä jaꞌa yHuungcøxpä.
9 O Deus a quem sirvo em meu espírito, anunciando as boas-novas a respeito de seu Filho, sabe como nunca deixo de me lembrar de vocês
10 Mayhóoc‑høch jim̱ tøø nja nøcxaꞌañ maa mijtsän. Jadúhṉhøc̈hä Dios nja wiꞌi ñämaꞌay cooc̈h jim̱ xyajnǿcxät. Wehṉdä jaduhṉ miänáaṉnät.
10 em minhas orações, sempre pedindo, se for da vontade de Deus, uma oportunidade de ir vê-los.
11 Páadyhøch jim̱ nja wiꞌi ñøcxaꞌañ maa mijtsän, jaduhṉ mijts hoy nbuhbédät jaꞌa Dioshespíritucøxpä, jaduhṉä Diosmädiaꞌagy hajxy maas hoy mmäbǿgät.
11 Desejo muito visitá-los, a fim de compartilhar com vocês alguma dádiva espiritual que os ajude a se fortalecerem.
12 Coo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy näguipxy nmäbǿjcäm, páadyhøch jim̱ nja wiꞌi ñøcxaꞌañ maa mijtsän, jaduhṉ hajxy hoy hamiṉ̃ haxøpy nnijiootcapxmøcpǿjcämät.
12 Quando nos encontrarmos, quero encorajá-los na fé, e também quero ser encorajado por sua fé.
13 Mäguꞌughajpädøjc, jadúhṉhøch nja wiꞌi miänaꞌañ cooc̈h jim̱ nja wiꞌi ñøcxaꞌañ maa mijtsän, cábøch jaduhṉ nnäꞌä yajnäbaadøꞌøy. Páadyhøch jim̱ nja wiꞌi ñøcxaꞌañ, chójpiøc̈hä njoot jaduhṉ coo hajxy mjaac mayǿꞌøwät maa jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy mmäbøquiän, nebiä mäbøjpädøjc‑hajxy tøø miayøꞌøyän wiingtuumjaty, majátyhøc̈hä Diosmädiaꞌagy tøø nyajwaꞌxiän.
13 Quero que saibam, irmãos, que muitas vezes planejei visitá-los, mas até agora fui impedido. Meu desejo é trabalhar entre vocês e ver frutos espirituais como tenho visto entre outros gentios,
14 Jadúhṉhøc̈hä Dios xwyiinguejxy cooc̈hä miädiaꞌagy nyajwáꞌxät jaꞌa yHuungcøxpä wiinduhm̱yhagajpt majatiä jäyaꞌayhajxy griegohaam miädiaꞌaguiän, møød majatiä jäyaꞌayhajxy griegohaam quiaꞌa mädiaꞌaguiän. Jadúhṉhøch tøø xwyiinguejxpä cooc̈hä jäyaꞌay jaduhṉ nägøx̱iä nyajwiingapxǿꞌøwät, hoy hajxy jia høxpøquiä, hoy hajxy quiaꞌa jagä høxpøquiä.
14 pois sinto grande obrigação tanto para com os gregos como os bárbaros, tanto para com os instruídos como os não instruídos.
15 Páadyhøch jim̱ nja wiꞌi ñøcxaam̱bä Roma maa mijtsän, jím̱høc̈hä jäyaꞌayä Diosmädiaꞌagy nyajwiingapxøꞌøwaam̱bä.
15 Por isso, aguardo com expectativa para visitá-los, a fim de anunciar as boas-novas também a vocês, em Roma.
16 Hix̱, cábøc̈hä Diosmädiaꞌagy nmädsähdiuṉ̃ jaꞌa Jesucristocøxpä, jeꞌeguiøxpä coo jäyaꞌayhajxy nägøx̱iä piädaꞌagaꞌañii hawaꞌadstuum jaꞌa Dios miäjaahaam, pønjatiä Diosmädiaꞌagy mäbøjp jaꞌa Jesucristocøxpä. Højts judíos, højts jaꞌa Diosmädiaꞌagy jayøjp nmädoodsohṉ. Høx̱haamä jäyaꞌayhajxy jiaac mädooyy, jaꞌa hajxy caꞌa judíospä.
16 Pois não me envergonho das boas-novas a respeito de Cristo, que são o poder de Deus em ação para salvar todos os que creem, primeiro os judeus, e também os gentios.
17 Jaꞌa miädiaꞌagyhaamä Dios hajxy xyajwiinjuǿøyyäm coo piädaꞌagaꞌañ hawaꞌadstuum pønjaty jaduhṉ mäbøgaam̱b coo jaꞌa Dios yajtøjiadaꞌañ waam̱baty tøø quiapxy tøø miädiaꞌagy. Pøṉ jaduhṉ caꞌa mäbøgaam̱b, cab jeꞌe piädaꞌagaꞌañii hawaꞌadstuum. Jaduhṉ jim̱ myiṉ̃ cujaay maa jaꞌa Diosmädiaꞌaguiän: “Pønjaty jaduhṉ mäbøgaam̱b coo jaꞌa Dios yajtøjiadaꞌañ waam̱baty tøø quiapxy tøø miädiaꞌagy, jeꞌe jaꞌa Dios jaduhṉ piädaꞌagaam̱by hawaꞌadstuum. Jeꞌe jaduhṉ nøcxaam̱b Dioswiinduum.”
17 As boas-novas revelam como Deus nos declara justos diante dele, o que, do começo ao fim, é algo que se dá pela fé. Como dizem as Escrituras: “O justo viverá pela fé”.
18 Hoy piøṉä jaduhṉ ñajuøꞌøy coo jaꞌa Dios tsajpootypä yajcumädow̱aꞌañ pønjatiä Dios caꞌa wiingudsähgøøby, møød pønjatiä jioot caꞌa tsojp coo jaꞌa Dios wyiingudsähgøꞌøwǿøjät wiinghänaꞌc. Paadiä jioothajxy jaduhṉ quiaꞌa tsocy jeꞌeguiøxpä coo hajxy haxøøg jiaac jatcøꞌøwaꞌañ.
18 Assim, Deus mostra do céu sua ira contra todos que são pecadores e perversos, que por sua maldade impedem que a verdade seja conhecida.
19 Cabä tøyhajtpä hajxy chocy, hoyyä Dios hajxy tøø jia yajwiinjuøꞌøyii nebiatiä Dios jaduhṉ wyiinmahñdyhaty.
19 Sabem a verdade a respeito de Deus, pois ele a tornou evidente.
20 Jéquiänä Dios cøx̱iä yhädiuuṉ̃, møød yøꞌø tsajt, møød hädaa yaabä naax̱wiin, cøx̱iä. Coo hajxy jaduhṉ nhíjxäm tijaty jaꞌa Dios jaduhṉ tøø yhädiuṉ̃, paadiä tøyhajtpä hajxy nmøødhájtäm coo jaꞌa Dios møcmäjaa miøødä homiänaajä, møød coo cøx̱iä wiinä yhaneꞌemy, hoyyä Dios hajxy ngaꞌa jagä híjxäm. Jaduhṉä tøyhajtpä hajxy nmøødhájtäm coo jaꞌa Dios hajxy nwiingudsähgǿøyyämät. Cab jaduhṉ pøṉ hawiinmats miänáꞌanät cooc tyijy hajxy quiaꞌa najuøꞌøy coo jaꞌa Dios jyiijä.
20 Por meio de tudo que ele fez desde a criação do mundo, podem perceber claramente seus atributos invisíveis: seu poder eterno e sua natureza divina. Portanto, não têm desculpa alguma.
21 Jaꞌa hänaꞌc‑hajxy jaduhṉ haxøøg jatcøøbiä, cabä Dios hajxy wyiingudsähgøꞌøy, hoy hajxy jaduhṉ jia najuøꞌøy coo jaꞌa Dios jyiijä. Ni cabä Dios Dioscujúꞌuyäp hajxy mioꞌoy. Paadiä wyiinmahñdyhajxy quiaꞌa tsoobaadaꞌañ. Y paady hajxy tehṉgajnä wyiinmahñdyhadaꞌañ haxøøg. Cabä howyiinmahñdy hajxy hoy miøødhadaaṉnä.
21 Sim, eles conheciam algo sobre Deus, mas não o adoraram nem lhe agradeceram. Em vez disso, começaram a inventar ideias tolas e, com isso, sua mente ficou obscurecida e confusa.
22 Hoy hajxy jia nibiädaꞌagyii nebiä jaanc̈h tehm̱ jiajpän, cab hajxy tii ñäꞌägädä jaty.
22 Dizendo-se sábios, tornaram-se tolos.
23 Jaꞌa Dios, møj jaanc̈h jeꞌe. Hoy miänaajä yhity. Cab jaduhṉ mänaa yhoꞌogy. Pero cabä haxøøghänaꞌcä Dios hajxy wyiingudsähgøꞌøwaꞌañ. Jäyaꞌayhahädiuuṉnax̱y hajxy wyiingudsähgøøby, hoyyä jäyaꞌayhajxy jia hoꞌogy; møødä muuxyhahädiuuṉnax̱y hajxy wyiingudsähgøøbiä, møødä tsahṉ̃dyhahädiuuṉnax̱y, møødä animalhahädiuuṉnax̱y jaꞌa hamädaax̱tecypiä.
23 Trocaram a grandeza do Deus imortal por imagens de seres humanos mortais, bem como de aves, animais e répteis.
24 Paady, cabä Dios waam̱b miänaꞌanaaṉnä, weenä jäyaꞌayhajxy haxøøg wyiinmahñdyhaty nebiä jioot hajxy choquiän, coo hajxy cøx̱ypänejpiä ween ñidiuñii hoc̈hähdiuuṉnä,
24 Por isso, Deus os entregou aos desejos pecaminosos de seu coração. Como resultado, praticaram entre si coisas desprezíveis e degradantes com o próprio corpo.
25 jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa tøyhajtpä hajxy tøø quiaꞌa mäbøcy jaꞌa Dioscøxpä. Jaꞌa høhṉdaꞌagymiädiaꞌagy hajxy jaduhṉ miäbøjpy. Cabä Dios hajxy wyiingudsähgøꞌøy. Jueꞌe hajxy wyiingudsähgøøby, tijatiä Dios yaa tøø quiunuuꞌxy hädaa yaabä naax̱wiin. Pero, hahixøøby coo jaꞌa Dios hajxy nwiingudsähgǿøyyämät homiänaajä. Tøyhajt jaduhṉ.
25 Trocaram a verdade sobre Deus pela mentira. Desse modo, adoraram e serviram coisas que Deus criou, em lugar do Criador, que é digno de louvor eterno! Amém.
26 Coo hänaꞌcä Dios hajxy quiaꞌa wiingudsähgøꞌøwaꞌañ, paadiä Dios waam̱b quiaꞌa mänaꞌanaꞌañ, ween hajxy hoc̈hähdiuuṉnä ñidiúuṉänä. Høxtä toꞌoxiøjpaadyhajxy jaduhṉ jiatcøꞌøy. Cabä ñihyhap hajxy näjeꞌe miøødtsänaꞌawaaṉnä; quipxyjatiä toꞌoxiøjc‑hajxy cøx̱ypänejpiä ñidiuñii hoc̈hähdiuuṉnä.
26 Por isso, Deus os entregou a desejos vergonhosos. Até as mulheres trocaram sua forma natural de ter relações sexuais por práticas não naturais.
27 Jaanä jaduhṉä yaꞌadiøjc‑hajxy näjeꞌebä, cabä tioꞌoxiøjc hajxy miøødtsänaꞌawaaṉnä. Quipxyjatiä yaꞌadiøjc‑hajxy ñimiøødtsänaꞌawaꞌañii. Hoc̈hähdiuuṉnä hajxy jaduhṉ ñidiuñii cøx̱ypänejpiä. Coo hajxy jaduhṉ jiatcøꞌøy, paady hajxy quiaꞌa niyaghoyøꞌøyii maa jaꞌa ñiꞌxcøxp maa jaꞌa quiopcøxphajxiän, møød maa jaꞌa wiinmahñdycøxphajxiän.
27 E os homens, em vez de ter relações sexuais normais com mulheres, arderam de desejo uns pelos outros. Homens praticaram atos indecentes com outros homens e, em decorrência desse pecado, sofreram em si mesmos o castigo que mereciam.
28 Coo jaꞌa haxøøghänaꞌcä Dios hajxy jaduhṉ quiaꞌa wiingudsähgøꞌøwaꞌañ, paady hajxy ñajtshixøꞌøyii jaꞌa Diósäm. Jaꞌa Dios, cab jaduhṉ waam̱b miänaꞌanaaṉnä, weenä yhaxøøgwiinmahñdy hajxy tiuṉ̃, ween hajxy jaduhṉ jiaac jatcøꞌøy haxøøg.
28 Uma vez que consideraram que conhecer a Deus era algo inútil, o próprio Deus os entregou a um inútil modo de pensar, deixando que fizessem coisas que jamais deveriam ser feitas.
29 Madiuꞌu hajxy haxøøg jiatcøꞌøy cøx̱ypänejpiä. Miøødtsänaabiä cuhhiṉdoꞌoxiøjc hajxy. Møødä jäyaꞌajieꞌe hajxy yhadsocy. Cab hajxy hojiäwøꞌøy pø jim̱ä miäguꞌughajpähajxy cøx̱iä wiinä miøødä. Høxtä niyaghóꞌcäp hajxy. Nimiädsiphájtäp hajxy. Høhṉdaacp hajxy. Niñähøønǿøyyäp hajxy.
29 A vida deles se encheu de toda espécie de perversidade, pecado, ganância, ódio, inveja, homicídio, discórdia, engano, malícia e fofocas.
30 Niwyiingapxpéjtäp hajxy. Møødä Dios hajxy miähaṉhaty. Nibiéjxäp hajxy. Yajcumayaam̱b hajxy. Hawiinjem̱ybiä haxøøgwiinmahñdy hajxy yajcojpy. Cabä tiaj, cabä tieediä miädiaꞌagy hajxy miäbøjcä.
30 Espalham calúnias, odeiam a Deus, são insolentes, orgulhosos e arrogantes. Inventam novas maneiras de pecar e desobedecem a seus pais.
31 Jaanc̈h tehm̱ quiuhxex̱ hajxy. Ni jaꞌa yhamdsoo mädiaꞌagy hajxy quiaꞌa cudiunaꞌañ. Cab hajxy pøṉ chocy mieeꞌxy. Ni cab hajxy pøṉ mieeꞌxaꞌañ. Cabä hojioot hajxy ñäꞌägädä møødä.
31 Não têm entendimento, quebram suas promessas, não mostram afeição nem misericórdia.
32 Ñajuøøby hajxy jaduhṉ coo jaꞌa Dios tøø yhaneꞌemy coo hajxy haxøøgjaty quiaꞌa jatcǿꞌøwät nébiøch naam̱nä tøø nmädiaꞌaguiän. Jaanä jaduhṉ hajxy ñajuøøbiä, pøṉ jaduhṉ haxøøg jatcøøby, quiumädow̱aam̱by hajxy jeꞌe tehṉgajnä. Pero nägøꞌø nädecypiä hajxy jaduhṉ jiatcøꞌøy, hoy hajxy jaduhṉ jia najuøꞌøy. Høxtä xooṉdaacp hajxy jaduhṉ coo wiinghänaꞌc‑hajxy jaduhṉ haxøøg piajatcøøbiä.
32 Sabem que, de acordo com a justiça de Deus, quem pratica essas coisas merece morrer, mas ainda assim continuam a praticá-las. E, o que é pior, incentivam outros a também fazê-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.