Atos 24
Ta lə Lubə Kunmindɨ kɨ́ Sigɨ (MGE) vs AAI
1 Ndɔ mḭ go-tɨ ɓá, Ananiasɨ kɨ́ to burə dɔ njégugné-je lə Lubə, ḭ ɓebo Jorijalḛm-tɨ ree ɓebo Sejare-tɨ natɨ kɨ̀ dow-je kɨ́ ꞌná̰-je kɨ́ dan ꞌngatɔ́gɨ-je-tɨ lə jipɨ-je rəm, kɨ̀ njègə pa ta gangɨ-né dɔ dow-je káre bè, kɨ́ ri-é lə Tɛrtulusɨ. Dḛ ꞌsəkɨ Pol nɔ̰̀ gubərnər Pelisɨ-tɨ.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Lokɨ ꞌɓa Pol dꞌadɨ-é ree lé, Tɛrtulusɨ un kutɨ kɔr ta kdɔ kilə-né ta dɔ Pol-tɨ panè: «Kɨ̀ takul-i i Pelisɨ rəm, kɨ̀ takul gosɨ lə-i kɨ́ ꞌtəl-né gin né-je kdɔ ta lə majɨ lə gin dow-je kinlé, ɓá jꞌisɨ-né kɨ̀ lapiya kɨ́ ɔr njutɨ-njutɨ tin.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 I Pelisɨ, dow kɨ́ boy n̰a̰, majɨ-je lay kɨ́ i ra lé, lo-je lay ya jꞌndigɨ sə-i dɔ-tɨ rəm, jꞌra-i oiyo dɔ-tɨ n̰a̰ rəm tɔ.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Kdɔ kadɨ jꞌuwə-i nangɨ n̰a̰ al lé, mꞌra-i kɔgri, kadɨ kɨ́ go mḛḛmajɨ-tɨ lə-i lé ya, ꞌyəl mbi-i ꞌoo-né ta-je kɨ́ jꞌa pa gɔjɨ ɗekse bè ya kadɨ-i kin.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Jꞌgə kɨ́ dingəm kinlé, tokɨ mɔ̰y kosɨ kɨ́ usɨ mḛḛ ɓe-tɨ bè. Ḛ sulə jipɨ-je kɨ́ dɔnangɨ-tɨ nè lay adɨ ꞌgángɨ-na̰ rəm, ḛ to njèkun dɔ kutɨ dow-je kɨ́ to njékɔr rɔ-dé-je kɨ́ ꞌɓa-dé dow-je kɨ́ Najarɛtɨ-tɨ lé rəm,
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 ɓəy ɓá ɔw mbing ya sangɨ kadɨ nꞌtəl kəy lə Lubə né kɨ́ kɔgɨ kare rəm tɔ. Né kin ɓá jḛ jꞌuwə-é-né tin. [Jḛ jꞌndigɨ gangta dɔ-é-tɨ kɨ́ go ndukun-tɨ lə-ji ya,
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 ngà Lisiyasɨ kɨ́ to njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓudɔgɨ ɓá ree tḛḛ rəmə, ta-é ji-ji-tɨ kɨ́ lə njètɔ́gɨ-tɨ kɨ́ n̰a̰.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Go-tɨ, ḛ un ndu adɨ njékilə ta dɔ Pol-tɨ kadɨ ꞌree siə nɔ̰̀-i-tɨ nè.] Né-je lay kɨ́ jꞌtilə ta-é dɔ-é-tɨ kinlé, i ya kɨ̀ dɔ-i lokɨ ꞌa kulə kutɨ dəjɨ-é ta-je rəmə ꞌa gə majɨ.»
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Jipɨ-je kàrè dꞌusɨ kutɨ Tɛrtulusɨ-tɨ ꞌpanè: Oiyo, gangɨ-é ya ə́n.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Lokɨ gubərnər ra kəm-é idə-né Pol kadɨ pa ta lé, Pol un ta panè: «Mꞌgə majɨ kɨ́ i lé, ꞌto njègangta lə gin dow-je kinlé, asɨ ɓal-je n̰a̰ ngá, beɓa mꞌun-né ta kɨ̀ rɔ nga̰ kdɔ pa dɔ rɔ-m-tɨ tin.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Kɔw kɨ́ mꞌɔw ɓebo Jorijalḛm-tɨ mꞌɔsɨ dɔ-m nangɨ nɔ̰̀ Lubə-tɨ lé, tɔy ndɔ dɔgɨ gidɨ-dé joo al ɓəy. To né kɨ́ i ya kàrè, ꞌa dəjɨ koo rəm.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Dow káre ya kàrè oo-m mḛḛ kəy-tɨ lə Lubə əse mḛḛ kəykəwna̰-je-tɨ lə jipɨ-je əse mḛḛ ɓebo-tɨ mꞌa̰ mꞌnajɨ ta kɨ̀ dow madɨ əse mꞌa̰ mꞌsulə dow-je al rəm.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Dow-je kinlé, né kɨ́ dꞌa ra kadɨ tɔjɨ kɨ́ ta-je kɨ́ ꞌtilə dɔ-m-tɨ kin, to ta kɨ́ tɔgrɔ-tɨ ya goto.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Né kɨ́ mꞌgə kɨ́ ra né ə́n: Ma̰ lé mꞌpole Lubə lə ka-ji-je kɨ̀ rəbɨ Poyta kɨ́ Majɨ kɨ́ dḛ ꞌpanè to rəbɨ néndó kɨ́ ngɔm. Ma̰ mꞌadɨ mḛḛ-m né-je lay kɨ́ tò mḛḛ mbete ndukun-tɨ lə Lubə rəm, mḛḛ mbete-je-tɨ lə njépata-je kɨ́ ta Lubə-tɨ lé rəm tɔ.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Mꞌində mḛḛ-m dɔ Lubə-tɨ, tokɨ njéra né kɨ́ njururu, kɨ̀ njéra né kɨ́ njururu al dꞌa tɔsɨ ndəl kində lo tḛḛ titɨ kɨ́ njékilə ta dɔ-m-tɨ-je lé kàrè, dꞌində-né mḛḛ-dé dɔ-tɨ kin bè ya tɔ.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Gin-é kin ɓá ndɔ-je lay ya mꞌnagɨ-né rɔ-m kdɔ kadɨ mḛḛ-m uwə-m kɨ̀ ta nɔ̰̀ Lubə-tɨ al rəm, ɓá nɔ̰̀ dow-je-tɨ al rəm tɔ.»
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 «Mꞌra ɓal-je n̰a̰ rangɨ ɓá mꞌtəl mꞌree, kdɔ kadɨ mꞌadɨ né njéndoo-je kɨ́ dan gin dow-je-tɨ lə-m rəm, ɓá kdɔ kadɨ mꞌadɨ kadkare Lubə rəm tɔ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Gangɨ-é-tɨ kin ɓá lokɨ mꞌtɔl ta nékoɓe, kdɔ kadɨ mꞌaa-né rɔ-m lé, ngá ɓá jipɨ-je dꞌoo-m-né mḛḛ kəy-tɨ lə Lubə, ɓɨ kosɨ dow-je dꞌilə-na̰ ꞌgəə dɔ-m, ɓá mꞌsulə-dé-né al.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Jipɨ-je kɨ́ dan-tɨ-je kɨ́ dɔnangɨ Aji-tɨ kɨ́ dꞌoo-m lo ra né-tɨ kin, ɓá lé dꞌa ka̰ nɔ̰̀-i-tɨ kdɔ kilə ta dɔ-m-tɨ, tokɨ dꞌɔw sə-m kɨ ta madɨ nɔ̰ɔ̰.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Lé bè ya kàrè, dḛ kɨ́ dꞌa̰ nè kin ya kadɨ ꞌpa se lokɨ mꞌa̰ nɔ̰̀ ꞌboy-je-tɨ kɨ́ njégangta-je lə jipɨ-je lé, se ri kɨ́ majɨ al ə ta-é usɨ dɔ-m-tɨ adɨ dꞌoo wa?
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Kadɨ ta lə kəə kɨ́ mꞌa̰ dan-dé-tɨ mꞌur kinlé ya je bè tá ɔbɨ. Mꞌur kəə lé mꞌpanè: “To ta lə tɔsɨ kɨ́ dow-je kɨ́ dꞌoy dꞌa tɔsɨ ndəl kində lo tḛḛ, ɓá ꞌgangɨ-né ta dɔ-m-tɨ nɔ̰̀-si-tɨ tin.”»
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Ta kɨ́ sɔbɨ dɔ néndó lə Jeju kinlé, Pelisɨ gə majɨ yə́rə́rə́. Beɓa ḛ ɔr ndɔ ra ta lé, ɔw-né ndɔ kɨ́ rangɨ-tɨ ə panè: «Lokɨ Lisiyasɨ kɨ́ njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓudɔgɨ à ree, ɓá mꞌa ndər gin ta lə-si majɨ koo ɓəy»
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Go-tɨ, ḛ un ndu adɨ njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓu kadɨ ində kəm-é go Pol-tɨ rəm, kadɨ in̰ə-é adɨ ra ndigɨ-je liə kɨ́ ꞌná̰-je sḛ-sḛ rəm, ɓá kadɨ in̰ə dow-je liə kadɨ ꞌree ꞌra siə-siə rəm tɔ.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Asɨ ndɔ sḛ go-tɨ, Pelisɨ ree natɨ kɨ̀ ne-é Drusil kɨ́ to jipɨ, ə ulə kulə ɓa Pol. Beɓa lokɨ Pol ree lé, ḛ pa ta kɨ́ sɔbɨ dɔ kadmḛḛ Jeju Kristɨ adɨ Pelisɨ.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Ngà lokɨ Pol un ta pa ɔdɨ-né rɔ né ra kɨ́ njururu rəm, ɔdɨ-né rɔ kore mḛḛ rəm, ɓá ɔdɨ-né rɔ ta kɨ́ gangɨ kɨ́ à ree rəm lé, Pelisɨ ɓəl n̰a̰ adɨ panè: «Kɨ́ ngɔsnè-tɨ kinlé, ɔw lo lə-i ngá. Lokɨ mꞌingə dɔkaglo ɓá mꞌa ɓa-i ɓəy.»
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Pelisɨ ində mḛḛ-é dɔ-tɨ kɨ́ Pol à kadɨ-nꞌḛ̀ là. Né kin ɓá taá-taá ya adɨ-é ree adɨ dꞌɔjɨ-né-na̰ ta ta tin.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Bè-bè ya ɓal joo tɔy rəmə Porkiyusɨ Pestusɨ ree ɔr-né tó Pelisɨ. Pelisɨ in̰ə Pol dangay-tɨ kdɔ nəl-né jipɨ-je.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.