Atos 22
Ta lə Lubə Kunmindɨ kɨ́ Sigɨ (MGE) vs AAI
1 «Ngankɔ̰-m-je kɨ̀ bɔbɨ-m-je, ꞌyəli mbi-si ooi-né ta kɨ́ ngɔsnè mꞌɔw kɨ̀ pa kdɔ pa-né ta dɔ rɔ-m-tɨ kin.»
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Lokɨ dꞌoo kɨ́ Pol pa ta kɨ̀ ta Əbrə rəmə, lo təl pa doy ta madɨ-é-tɨ ya ɓəy, ngá ɓá Pol panè:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 «Ma̰ lé mꞌto jipɨ, dꞌojɨ-m ɓebo Tarsɨ, dɔnangɨ Silisi-tɨ, ngà dꞌotɨ-m ɓebo Jorijalḛm-tɨ nè ya rəm, Gamaliyɛl ndó-m né-je kɨ́ ɔw go-na̰-tɨ berere-berere kɨ̀ ndukun lə ka-ji-je rəm, ɓá kullə lə Lubə kàrè rɔ-m tungə-tɨ pilingɨ titɨ kɨ́ sə̰i lay a̰i-né ɓone kin bè ya tɔ.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Dow-je kɨ́ njékun go néndó lə Jeju lé, mꞌulə kəm-dé ndoo n̰a̰. Mꞌadɨ ꞌtɔ́ dingəm-je kɨ̀ dené-je njim-njim dꞌungɨ-dé dangay-tɨ.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Burə dɔ njégugné-je lə Lubə kɨ̀ ꞌngatɔ́gɨ-je lə jipɨ-je lay ya ꞌgə sə-m go-é majɨ. Kdɔ lokɨ mꞌisɨ mꞌɔw Damasɨ lé, dḛ ꞌndàngɨ mbete-je dꞌadɨ mꞌɔw-né madɨ ngankɔ̰-ji-je kɨ́ dꞌisɨ nṵ. Mꞌɔw kdɔ kadɨ mꞌtuwə njékadɨ mḛḛ-dé Jeju kɨ́ dꞌisɨ mḛḛ ɓebo Damasɨ-tɨ, mꞌtɔ́-dé njim-njim mꞌree sə-dé ɓebo Jorijalḛm-tɨ, kdɔ kadɨ dꞌadɨ-dé kɔ̰̀.»
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 «Ta kɨ́ kàdɨ̀ a̰ jam dɔ ɓe-tɨ, lokɨ mꞌa̰ dɔ rəbɨ-tɨ, mꞌtḛḛ ngɔsi kɨ̀ ɓebo Damasɨ rəmə, tajinatɨ nè ya, londógɨ kɨ́ n̰a̰ ya ndógɨ ḭ dɔra̰-tɨ ree gəə dɔ-m sipɨ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Adɨ mꞌtḛḛ mꞌusɨ nangɨ rəmə, mꞌoo ndi dow pa sə-m ta panè: “Sol, Sol, kdɔ ri ɓá ꞌulə kəm-m ndoo bè wa?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Ma̰ mꞌilə-é-tɨ mꞌpanè: “I to ná̰ wa, ꞌƁaɓe?” Mꞌoo ndi dow lé, təl ilə-m-tɨ panè: “To ma̰ Jeju, dow kɨ́ Najarɛtɨ-tɨ kɨ́ ꞌisɨ ꞌulə kəm-m ndoo lé ya.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Dow-je kɨ́ dꞌɔw sə-m, dꞌoo lo kɨ́ ndógɨ lé majɨ ya, ngà ndi dow kɨ́ ꞌpa sə-m ta lé ɓá dꞌoo al.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Ma̰ mꞌdəjɨ-é mꞌpanè: “ꞌƁaɓe, ri ɓá tò kadɨ mꞌra wa?” Beɓa ꞌƁaɓe ilə-m-tɨ panè: “Ḭ taá ꞌɔw ɓebo Damasɨ-tɨ ə tin ya dꞌa kidə-i né lay kɨ́ tò kadɨ ꞌra.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Ngà lo kɨ́ ndógɨ lé ya, ra adɨ kəm-m oo lo al, adɨ dḛ kɨ́ dꞌa̰ sə-m lé, ngá ɓá dꞌuwə ji-m ꞌndɔr-m dꞌɔw sə-m ɓebo Damasɨ-tɨ.»
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 «Dingəm káre bè kɨ́ ri-é lə Ananiasɨ ə to dow kɨ́ njèkilə kujɨ dɔ ndukun-tɨ lə Lubə rəm, ɓá to dow kɨ́ jipɨ-je lay kɨ́ dꞌisɨ ɓebo Damasɨ-tɨ ꞌpa ta kɨ́ dɔ-é-tɨ majɨ n̰a̰ rəm,
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 ɓá ree rɔ-m-tɨ ə idə-m panè: “Ngonkɔ̰-m Sol, ꞌtḛḛ kəm-i ꞌoo lo.” Rəmə tajinatɨ nè ya, kəm-m oo lo adɨ mꞌoo-é.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Ḛ təl pa ɓəy panè: “Lubə lə ka-ji-je uwə dɔ-i kete kdɔ kadɨ ꞌgə ndigɨ liə, kdɔ kadɨ ꞌoo njèra né kɨ́ njururu rəm, ɓá kdɔ kadɨ ꞌoo ta-je kɨ́ ta-é-tɨ kɨ̀ mbi-i rəm tɔ.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Né-je kɨ́ ꞌoo kɨ̀ kəm-i rəm, ta-je kɨ́ ꞌoo ta-é-tɨ kɨ̀ mbi-i rəm kinlé, i ɓá ꞌa to njèkɔr go-é kadɨ dow-je lay dꞌoo.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Kɨ́ ngɔsnè-tɨ kinlé, ri ɓá ꞌa̰ ꞌngəbɨ ɓəy wa? Ḭ taá ꞌnɔ̰ ɓa ꞌƁaɓe, kadɨ-é togɨ majal-je lə-i kɔgɨ adɨ-i ə kadɨ ꞌra-i batḛm.”»
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Lokɨ mꞌtəl mꞌree ɓebo Jorijalḛm-tɨ gogɨ, ɓá mꞌisɨ mꞌpa ta kɨ̀ Lubə mḛḛ kəy-tɨ liə rəmə, né ra-m tokɨ nḭ bè,
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 ə mꞌoo ꞌƁaɓe idə-m panè: «ꞌƆdɨ rɔ-i, ꞌtḛḛ lɔw kɔgɨ ɓebo Jorijalḛm-tɨ, kdɔtalə ta kɨ́ dɔ-m-tɨ kɨ́ ꞌa pa lé, dow-je kɨ́ mḛḛ ɓe-tɨ kin dꞌa taa al.»
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Beɓa mꞌtəl mꞌilə-é-tɨ mꞌpanè: «ꞌƁaɓe, dḛ ya kàrè ꞌgə majɨ kɨ́ ma̰ lé, ndɔkɨ mꞌɔw mḛḛ kəykəwna̰-je-tɨ lə jipɨ-je, mꞌadɨ ꞌtuwə dow-je kɨ́ dꞌadɨ-i mḛḛ-dé dꞌungɨ-dé dangay-tɨ rəm, ɓá mꞌadɨ ꞌtində-dé kɨ̀ ndəy rəm tɔ.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Rəm lokɨ ndɔkɨ dꞌa̰ ꞌtɔl Etiyḛn kɨ́ to njèpata lə-i lé, mꞌa̰ lo-é-tɨ nɔ̰ɔ̰ rəm, mꞌndigɨ sə-dé dɔ-tɨ rəm, ɓá mꞌngəm kubɨ-je lə njétɔl-é-je rəm tɔ.»
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Ngà ꞌƁaɓe idə-m panè: «ꞌƆw, mꞌa kulə-i sa̰y nṵ rɔ dow-je-tɨ kɨ́ ꞌto jipɨ-je al!»
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Lokɨ jipɨ-je dꞌoo ta lə Pol sar ꞌtḛḛ dɔ ta-tɨ kin rəmə, dꞌun ndi-dé kɨ taá ꞌpanè: «Kadɨ dow kɨ́ tana̰ bè kinlé, goto dɔnangɨ-tɨ nè! Tuwə kadɨ-é isɨ kɨ̀ dɔ-é taá al!»
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 ꞌTur kɔɔl rəm, ꞌtɔr kubɨ-je kɨ́ rɔ-dé-tɨ dꞌungɨ kɔgɨ rəm, ɓá dꞌɔy nangɨ ꞌsane kɨ taá-taá rəm tɔ.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Ngá ɓá njèkun dɔ kutɨ asgar-je ɓudɔgɨ lé, un ndu kadɨ dꞌɔw siə lo-tɨ lə asgar-je, ə kadɨ dꞌində-é ꞌdəjɨ-é-né ta, kdɔ kadɨ ꞌgə-né gin ta kɨ́ ꞌtur-né kəə dɔ-é-tɨ lé.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Lokɨ dꞌa̰ ꞌtɔ́ Pol kdɔ kində-é lé, ḛ idə njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓu kɨ́ a̰ nɔ̰ɔ̰ panè: «Ngon njèɓe kɨ́ Rɔm kɨ́ ꞌgangɨ ta dɔ-é-tɨ al ɓəy lé, se to tó-é kadɨ indəi-é wa?»
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Lokɨ njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓu oo ta kinlé, ḛ ɔw rɔ njèkun dɔ asgar-je-tɨ kɨ́ ɓudɔgɨ lé, idə-é panè: «ꞌA ra ban ngá wa? Dingəm kinlé, to ngon njèɓe kɨ́ Rɔm lé ꞌoo ya!»
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Beɓa njèkun dɔ asgar-je ɓudɔgɨ lé, ree rɔ Pol-tɨ dəjɨ-é panè: «Idə-m, i lé ꞌto ngon njèɓe kɨ́ Rɔm tɔ wa?» Pol ilə-é-tɨ panè: «Oiyo, mꞌto ngon njèɓe kɨ́ Rɔm.»
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Rəmə njèkun dɔ asgar-je kɨ́ ɓudɔgɨ lé, təl panè: «Ma̰ lé, mꞌun là n̰a̰ madɨ ɓá mꞌto-né ngon njèɓe kɨ́ Rɔm.» Ngà Pol panè: «Ma̰ lé, mꞌto ngon njèɓe kɨ́ Rɔm kɨ́ kojɨ-tɨ!»
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Beɓa tajinatɨ nè ya, dḛ kɨ́ dꞌɔw kɨ̀ kində Pol lé ꞌtɔr ɓədɨ-dé, ɓá njèkun dɔ asgar-je kɨ́ ɓudɔgɨ lé kàrè, lokɨ ḛ gə kɨ́ to ngon njèɓe kɨ́ Rɔm ya ɓá nꞌadɨ ꞌtɔ́-é lé, ḛ ɓəl n̰a̰ tɔ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Lo aa go-tɨ, njèkun dɔ asgar-je ɓudɔgɨ lé, ndigɨ kadɨ nꞌndər gin ta lə Pol majɨ nꞌoo se ri ɓá jipɨ-je dꞌilə-né ta dɔ-é-tɨ wa. Beɓa ḛ adɨ ꞌtutɨ Pol, ngá ɓá un ndu adɨ ꞌɓa njékun dɔ njégugné-je lə Lubə, kɨ̀ ꞌboy-je kɨ́ njégangta-je lə jipɨ-je kadɨ dꞌingə-na̰. Go-tɨ, ḛ adɨ ꞌree kɨ̀ Pol dꞌində-é dan-dé-tɨ.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.