Hebreus 10
Mauni Mamaga Iifaga (MEK) vs AAI
1 — ausente —
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 — ausente —
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 — ausente —
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 — ausente —
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 — ausente —
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 — ausente —
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Oi ega lokapa oma kainai lau laifa, ‘O, Deo! Oi emu iifa puka alogai lau fou loifania koa iꞌopoga, kapaꞌina fakapa looma auga fakapa laoma puo lamai inamoꞌe,’”
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Papiau Moses ega iifa kainai aꞌo ke amu fou Deo kepaꞌa penia. Kai Iesu eifa kakaua iina eifa oma. ‘Papiau eꞌi laomai apalaꞌi fauꞌiai aꞌo keaupuguꞌi keumaiꞌi, ke amu maꞌoai fou Deo Oi kepaꞌa penio. Kai papiau ega kekapa oma mo ganinagai aloꞌi koꞌagai akekapaisa puo, kapaꞌina kekapaisa auꞌi aniꞌi aloani ke eeꞌiai alomu aegama,’ eoma.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Ke Iesu iina eifa oma pugu, ‘Kapaꞌina fakapa looma auga fakapa laoma puo lamai inamoꞌeu,’ eoma. Iesu ega eifa oma gua epamia auga, Deo amu kepaꞌa penia auga laoga maina mamaga gakapa eoma. Ega puo Moses ega iifa kainai kepea Deo aꞌo ke amu fou kepaꞌa penia laoga maina ufaina auga eoge meꞌe.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Ke Deo Iesu kapaꞌina fekapa eoma auga ekapaisa, ifo imaauga Isa epaꞌa peni agaꞌoniamo puo, iꞌa Deo maagai aloꞌa epalolofania.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Moses ega iifa kainai sakedote maꞌoai Deo ega eꞌa alogai keapa eꞌi pinauga kekapaisa aefuafua. Egaꞌina alogai papiau eꞌi laomai apalaꞌi fauꞌiai aufa kina iꞌopoga mo kekapaisa, aꞌo Deo kepaꞌa penia. Kai egaꞌina auga papiau eꞌi laomai apalaꞌi aeaꞌiniꞌi.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Kai sakedote Iesu auga, papiau eꞌi laomai apalaꞌi fauꞌiai ifo imaauga Deo epaꞌa peni agaꞌoniamo. Iesu egaꞌina ekapaisa efua afegai, ufai eꞌagaukae Deo kaina kainai eagukipo.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Isa egae ageagu mo agelao Deo isa ega ou auꞌi maꞌoai ife guagai ageogeꞌi agegafapiꞌi auga kina ageꞌima.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Gome isa ifo imaauga Deo epaꞌa peni agaꞌoniamo alogai kaisau kepakoꞌania auꞌi, alo lolofa ipauma auꞌi epamiaꞌi aoniamo.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Deo ega iifa pukagai iꞌina iifaga koꞌa ipauma auga ega Spiritu isafa iꞌa maaꞌaisai eifa kakaua iina eifa oma:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 “Lopia eifa, ‘Lau muni egaꞌina kinaꞌiai papiau eeꞌiai niniꞌani kapula ipauma alakapa.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Ke Deo ega Spiritu eifa pugu einaka,
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Deo ega Spiritu eifania koa iꞌopoga, Deo papiau eꞌi laomai apalaꞌi eꞌagegeainiꞌi kainai, iꞌa aꞌa laomai apalaꞌi fauꞌiai Deo aꞌo fapaꞌa penia pugu auga laoga maina efua.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Ega puo aau akiu pakoꞌa papiaumi, Iesu ifa iꞌa fauꞌaisai Deo epaꞌa penia auga kainai, iꞌa aloꞌa apakapulania Deo ifogamo eaguagu afugai akoko.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Ke egaꞌina auga Iesu ifo imaauga Deo epaꞌa penia kolotiai emae faagagai, tiapu egaꞌina keꞌeꞌe auga eafiaua. Ega aisama Iesu iꞌa Deo eega falao auga keagaga mamaga ageka aoniamo auga epaagalaisa.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Ke iꞌa Deo ega papiau auꞌa fauꞌaisai, Iesu Sakedote Lopia Faꞌa akaikiꞌa eague epinauga.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Ega puo iꞌa opoꞌa gua falapamia kai, aloꞌa koꞌa ipaumagai iꞌina kapaꞌi maꞌoai amapakoꞌaniꞌi Deo eega amalao. Ke iꞌa auga sakedote aꞌo ifaꞌi eafiiꞌi papiau eꞌi laomai apalaꞌi laaꞌiai eꞌafoisa koa iꞌopoga, Iesu isafa iꞌa aꞌa laomai apalaꞌi fauꞌiai ifa efaka. Ke iꞌa Iesu apakoꞌania kainai feisai baptismo aafiia koa iꞌopoga, isa fei koꞌa ipaumagai imaauꞌa fofouga eikuisa. Ke aloꞌaisai laomai apalaꞌi kekae auꞌi isafa eikulaiꞌi.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Ke Deo kapaꞌina maaꞌaisai eifa koꞌania auga, koꞌa ipauma agekapa paisa. Ega puo iꞌa kina apalaꞌi agaafiꞌi alogai, isa iꞌa agepalagainiꞌa afiaꞌamaga apakoꞌania aifafoua auga faafiapi kapulania.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Ke iꞌa maꞌoai fapakapulaniꞌa, ega koa agaꞌo agaꞌo aloꞌa koꞌagai aniꞌa faani, ke pinauga feloꞌi mo fakapaꞌi laoma.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Ke oi epomiai papiau isaꞌi pakoꞌa papiauꞌi eꞌi laꞌafou anina akeani eeꞌi akelao auꞌi koa iꞌopoꞌi folomia. Kai oi ifomi agaꞌo agaꞌo magogomi amoau kapulania. Ke Iesu ega mai kina emai oisa kainai, ega mo foagu oma felaolao egaꞌina kinagai kai.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Kapa puo ega laifa oma auga alaifania. Iꞌa Deo ega iifa koꞌa auga alogo efua. Kai agapagome Iesu agamunia laomai apalaꞌi agakapaꞌi afaefua koa aisama, kapa agaꞌo Deo fapaꞌa penia ega koa aꞌa laomai apalaꞌi feꞌagegeainiꞌi agaoma auga afaekaina.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Papiau kapaꞌi ega kekapa oma auꞌi Deo ega ou auꞌi kemia. Ega kainai Deo isa lo akaikiꞌa emoge auga alogai ageꞌafo kokoꞌi akeaga. Ega puo Deo iꞌa aꞌa laomai apalaꞌi afaꞌi agepeniꞌa auga maniꞌina fapaꞌaua Iesu falamunia.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Oi ologo felo, ufainagai kaisau Moses ega iifa eumakalaina kainai aepea auga, papiau gua o oiso mo egaꞌina papiauga keifafoua aisama, gua akeania kai keaupugua.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Ega koa aisama, aufalao agaꞌo iina agekapa oma auga foopolaga: Isa Deo Gauga aka epalifua ke epameagaina. Ke Deo pakoꞌa niniꞌanina Iesu ifagai epakoꞌania isa alo epalolofania auga iifa aage, amaꞌama epamia. Ke Deo ega gafegafeai ega Spiritu epenia auga eifa apala penia. Iꞌina auga ega laomai ega ekapa oma kainai, Deo isa afa ala agepeni oma ooma? Iifa gome, Deo isa afa apala ipauma agepenia.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Gome Deo ega iifa pukagai iina eifa oma auga alogo felo: “Pakoꞌa papiauꞌi laaꞌi auꞌi Lau eꞌu papiau eeꞌiai kapaꞌina kekapaisa auga imaꞌi afa alaoge. Lau isa eꞌi laomai afa alapeniꞌi,” eoma. Ke iina eifa oma pugu: “Lau Lopia eꞌu papiau eꞌi laomai felo, o apala auga afa alapeniꞌi,” eoma.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Deo ega eifa oma kainai, iꞌa aꞌa laomai apalaꞌi agakapaꞌi, agaꞌualai Deo imagai agakaauau auga famaniꞌiai alogaina.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Mamagai mo Deo ega iifa oi alomi epaeaea pakoꞌa papiaumi omia. Ega kainai papiau isaꞌi oi keafi apalanimi kiekie akaikiꞌa oafiia mo ganinagai, ouniaimoimo aloapo, ke Iesu alomunia auga foloꞌagege.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Egaꞌina auꞌi kina isaꞌi oi laꞌafouai keaꞌalainimi, kepaꞌaumi, keifa apala penimi, ke keafi apalanimi. Ke papiau isaꞌi ega keomaiꞌi aisama, oi eeꞌiai oapa fou kaimialao okiekie.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Gome oi epomiai papiau isaꞌi Iesu puogai kepatipulaniꞌi aisama, oi isa guaꞌi oaniia olao tipula afugai oisaꞌi opalagainiꞌi. Ega okapa oma puo, egaꞌina papiauꞌi fou kaimialao okiekie. Ke papiau isaꞌi pamaniꞌiai emi amu kegaafiꞌi keoma eemi kefai aisama, egaꞌina amuꞌi kiekieꞌi alopaꞌaua alogamai ologoainiꞌi mo keafiiꞌi. Gome oi emi amu feloꞌi ipaumaꞌi, aoniamo ufai kekaega auga ologo.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Ega puo oi alomi opakapulania auga laoga maina folopuaꞌafuga. Egaꞌina auga afa akaikiꞌa felo ipauma agoafia.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Ke kapaꞌina mo faagamiai fekemia mo ganinagai, gamuꞌi mo foopo foafiapia mo, ega koa Deo kapaꞌina anina eani auga agokapa afegai aisama, kapaꞌina Isa eifa koꞌania foafia eoma auga foafia laoma.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Gome Deo ega iifa pukagai iina eifa oma:
37 Anayabin,
38 Ke Lau kepakoꞌaniau papiauꞌi, maauai aloꞌi opaina auꞌi, eꞌi pakoꞌai akeagu aoniamo.
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Deo ega iifa egaꞌina auga koꞌa ipauma. Kai iꞌa auga papiau Deo kemunia kainai eauokaꞌi auꞌi koa iꞌopoꞌi laaꞌi. Iꞌa Iesu apakoꞌania auga, aꞌa pakoꞌa kainai Deo kaniaꞌa eagamauga auꞌa.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.