Atos 7
Mauni Mamaga Iifaga (MEK) vs AAI
1 Stefano eegai keifa apala efua aisama, sakedote lopia faꞌa Stefano epainia einaka, “Papiau iꞌina niniꞌaniꞌi keifaniꞌi auꞌi koꞌaꞌi ma?” eoma.
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Ega aisama Stefano einaka:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 “Amau aumi, ke aau akiu aumi ainau amologo! Ufainagai iꞌa ufuꞌa apaꞌa Abraham Mesopotamia agogai eagu. Ke isa Haran taonina aelao koa kai, Lopia Deo akaikiꞌa eaea ke isapu gome auga Abraham eapakina penia epainia einaka, ‘Oi emu ago, emu ikupu papiauꞌi fou fopuaꞌafuniꞌi ago alapakinaiso ago folao,’ eoma.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 “Abraham Deo ega iifa kainai Mesopotamia agogai, Kaldaios papiauꞌi keagu afuga epuaꞌafuga elao afu aka Haran. Isa ama emae afegai Deo isa epapealaisa emai pau oi oagu agogai eagu.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Ke Deo Abraham ago eꞌele mo ganinagai agaꞌo aepenia apuga aemia. Ke egaꞌina kinaꞌiai Abraham gauga laaꞌi ganinagai, Deo Abraham maagai epakoꞌania eifa egaꞌina ago isa agepenia, ke isa okogai akemai auꞌi isafa iꞌina ago pau oi oague auga agepeniꞌi eoma.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Kai Deo Abraham iina epaini oma einaka: ‘Oi okomuai akemai papiauꞌi, ago iꞌoinagai au aꞌiꞌi akemia. Ke ago inagomeꞌi isa pinauga meauga akepeniꞌi, inipo 400 alogai egae akekalaꞌafi.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Kai lau eꞌu papiau kalaꞌafi akepamiaꞌi agofaꞌa auga afa apala alapeniꞌi. Egae kai okomuai akemai papiauꞌi, ago egaꞌinagai akepealai akemai iꞌina agogai Lau akeau afagainiau,’ eoma.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Egae kai Deo pakoꞌa niniꞌanina kapula gouga Abraham epeniia. Egaꞌina auga au maguaeꞌi faaga iifalaina gouga. Abraham gauga Aisak emauni kina imagea kuagai oiso aisama, Abraham Aisak faagagai egaꞌina pakoꞌaga gouga ekapaisa. Egaꞌina afegai Aisak Iakobo epamauga. Isa isafa ega koa iꞌopoga faagagai emia. Egaꞌina afegai Iakobo gauga 12 kemauni ke isa iꞌa ufuꞌa apaꞌa kemia.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 “Ke iꞌa ufuꞌa apaꞌa Iosepa aaga auꞌi Iosepa eegai kepikupa kainai kalaꞌafi koa iꞌopoga keꞌafaꞌafalaina. Ke afaꞌafa auꞌi Iosepa keafiia Isipto kelaoaina. Kai kina maꞌoai Deo Iosepa eegai eagu epalagaina.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Ega kainai Isiptoai kelele akaikiꞌaꞌi maꞌo aloꞌiai eapauka femae koa iꞌopoga kai, Deo isa egaꞌina keleleꞌi maꞌoai eeꞌiai epapealaisa. Ke Deo Iosepa epaikifania kainai, Isiptoai kin Faro isa anina eani alogaina. Faro, Iosepa eikifa alogaina eisa puo ega eꞌa fofouga ke Isipto ago kafanaga epamia.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 “Egaꞌina kinaꞌiai Isipto ke Kanaan agoꞌi fofougai magea apala eꞌue aisama, ago fofouga alogai foꞌama laaꞌi emia. Ega puo iꞌa ufuꞌa apaꞌa foꞌama agaꞌo eꞌi agoai akekapulaisa inaeꞌi ekimu, kekiekie keulalu alogaina.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Kai Iakobo Isipto agogai foꞌama eka fouga elogo aisama, gauga iꞌa ufuꞌa apaꞌa auꞌi eulaiꞌi Isipto kelaoꞌina.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Ke kepamue kelao pugu aisama, Iosepa ifo fouga aaga maaꞌiai eifafoua. Ke isa ega famili fofouga fouꞌi efoufaꞌa aisama, Faro Iosepa ega famili fouꞌi elogo.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Egae kai Iosepa iifa eulaisa ama Iakobo ke ega famili auꞌi 75 maꞌoai fekemai Isipto eoma.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Ega puo Iakobo ega famili maꞌoai kelao Isiptoai keagu egae ufuꞌa apaꞌa gauga fou kemae.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Egae kai papiau isa imaauꞌi keafiiꞌi kemue kelaoainiꞌi Abraham ufainagai au aka Hamor gauga imaꞌiai ago agaꞌo aka Sekem afa akaikiꞌagai eꞌafaisa auga agogai kefufuniꞌi.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 “Kai Deo Abraham maagai pakoꞌa niniꞌanina kapula ekapaisa auga kina emai ekai aliꞌali aisama, iꞌa aꞌa papiau Isiptoai keagu auꞌi, auꞌi maꞌo emia kealogai alogaina.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Ke egaꞌina kinaꞌiai Isiptoai kin mamaga Iosepa fouga aelogo auga Isipto ago eꞌimaisa.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Isa iꞌa aꞌa papiau efogeiꞌi eafi apalaniꞌi. Ke epamaniꞌiniꞌi epaafiꞌi imoi uꞌuai auꞌi eꞌa afegai fekeogelaiꞌi feaupuguꞌi eoma. Ega koa iꞌa aꞌa papiau maꞌoai feaupuguꞌi eoma.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 “Egaꞌina kinaꞌiai Deo ega logoai Moses emauni ke Deo maagai isa auga imoi aage laaꞌi. Ke isa afegai akepuaꞌafuga kai gafa oiso alogai ifo ama ega eꞌai keꞌimaisa.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Kai imoi fekeꞌima mo felao auga aekainia puo, afegai kepuaꞌafuga. Ega aisama Faro gauga ifiaoga isa eisa eafiia elao epafaꞌa gauga epamia.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Ke Moses eminifaꞌa emalele Isipto eꞌi ikifa maꞌoai elogo, ega niniꞌani ke ega pinauga ekapula alogai.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 “Kai Moses inipoga 40 emia aisama, kina agaꞌogai aaga akina Israel papiauꞌi eopolaniꞌi gaisaꞌi eoma puo eeꞌi elao.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Kai elao aisama, Isipto auga agaꞌo Israel auga eafi apalania eisa. Ega aisama elao Israel auga iina eogeisa Isipto auga egaꞌina eaupugua. Moses ega koa ekapaisa Isipto auga ega laomai apala afa eogeisa.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Gome Moses ega koa ekapaisa auga, eopolaga Deo isa agepalagaina, ega papiau kaniaꞌi ageagamauga auga aaga akina fekelogo eoma. Kai isa oko akelogo.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Ke egani Moses Israel papiauꞌi eeꞌi elao pugu, ke Israel auꞌi auniꞌi kepipaini eisaꞌi. Ke epoꞌiai gagao gamia eoma puo eifa einaka, ‘Oi aunimi! Oi auga aami akimi kai kapa puo opipaini?’ eoma.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 “Kai au agaꞌo isa aaga akina eegai apala ekapa auga Moses ekoni meꞌe, ke epainia einaka, ‘Kaisau oi lai emai imaꞌima aumu epamiaiso, ke lai felo o apala akapa auga maamaisai foifania aumu epamiaiso?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Faai oi Isipto auga loaupugua koa iꞌopoga, pau lau isafa moaupuguisau ma looma?’ eoma.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Moses iꞌina iifaga aꞌo elogonia aisama emaniꞌi puo, epiau Midian ago elao au aꞌina koa egae eagu. Ke egae eamage gauga auniꞌi kemauni.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 “Moses Midian agogai eagu inipo 40 elao afegai, Sinai ikuga niegai ago maininai au gagauꞌi laaꞌi kai agaꞌi mo kekaania kefai kelaoaina auꞌi epoꞌiai lo eufa eisa. Ke lo egaꞌina alogai agelo Moses eapakina penia.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Moses egaꞌina eisa aisama ekauai alogaina. Ke gaisa felo eoma epeakua lo eega elaolao kai, Lopia iina eifa oma aina elogonia:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 ‘Lau auga ufumu apamu, Abraham, Aisak, ke Iakobo eꞌi Deo,’ eoma. Ke Moses lo alogai kaisau eniniꞌani auga gaisa eoma kai emaniꞌi epigugu alogai puo aekainia.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 “Ke Lopia isa epainia pugu einaka, ‘Oi ifemu kamataga moafilaisa. Gome oi loapae aꞌisaga auga aꞌisa lolofaga.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Iifa gome Isipto agogai Israel papiauꞌi kalaꞌafi kepamiaiꞌi auga laisaꞌi. Ke isa kekiekie ke keagaga auga isafa aꞌo lalogo. Ke Lau isa egaꞌina kiekie eegai mapapealaiꞌi laoma puo laake lamai. Pau oi alaulaiso alomue Isipto alolao pugu,’ eoma.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 “Kai Israel papiauꞌi Moses egaꞌina auga keumakalaina kepainia keinaka, ‘Kaisau oi lai emai imaꞌima aumu epamiaiso, ke lai felo o apala akapa auga foifania aumu epamiaiso!’ keoma. Kai Deo isa Israel papiauꞌi eꞌi imaꞌima auga femia, ke Isipto agogai ipapealaiꞌi auga femia eoma. Ke ega koa ekapaisa auga, ega agelo eulaisa, Moses au lo eufa auga alogai eapakina penia.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Ke isa Isipto agogai, ke Aꞌu pitogai, ke inipo 40 ago maininai mirakulo isapuꞌi akaikiꞌaꞌi gouꞌi ekapaiꞌi afegai aisama epapealaiꞌi.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 “Ke Moses egaꞌina iꞌina iifaga Israel papiauꞌi maaꞌiai eifania einaka ‘Lopia oi emi Deo profeta agaꞌo lau koa iꞌopou, oi ifomi emi papiau epoꞌiai ageulaisa agemai. Oi isa aina foafia,’ eoma.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Ke isa Sinai ikugai agelo fou keniniꞌani. Ke isa iꞌa ufuꞌa apaꞌa fou ago maininai keagu kelao kemai aisama, Deo ega agu pagai niniꞌaniꞌi agelo eegai eafiiꞌi auga iꞌa fepeni pagainiꞌa eoma. Ega puo isa egaꞌina iifaꞌi iꞌa ufuꞌa apaꞌa epeni pagainiꞌi.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 “Kai iꞌa ufuꞌa apaꞌa Moses aina akeafia ke keumakalaina. Kai guaꞌi alogai auga kegamue Isipto kegalao keoma.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Isa Aaron kepainia keinaka, ‘Moses Isiptoai epapealaimai auga eegai kapaꞌina emia auga alalogo. Pau lai ifomai emai deo agomaisai akepea akepapeaimai auꞌi mokapaꞌi mopenimai,’ keoma.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Ke egaꞌina kinagai pifoge deoga, iisa polomakau gauga koa iꞌopoga kekapaisa. Ke aꞌo keaupuguꞌi ifoꞌi imaꞌiai eꞌi deo kekapaisa auga kepalao penia, ke keau afagaina kemiamialaina.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Ega aisama Deo isa emuniiꞌi epuaꞌafuniꞌi ufa guagai kina, gafa, miꞌimiꞌi ke kapa maꞌoai epalao peniꞌi keau afagainiꞌi. Ke isa egaꞌina kekapaisa auga Deo ega iifa pukagai profeta iina kepapua oma koa iꞌopoga mo emia:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Oi Molok keoma auga ega eꞌa opuaisa,
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 “Iꞌa ufuꞌa apaꞌa epoꞌiai Deo eague auga gouga, ega eꞌa isafa kepuaisa, ago maini alogai kepea. Egaꞌina eꞌa auga Deo Moses epainia fekekapa eoma auga. Ega puo Deo Moses epakina koa iꞌopoga mo, ega papiau fou kekapaisa.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Egae kai ufuꞌa apaꞌa muniꞌiai kemai auꞌi Deo ega eꞌa keafiia eeꞌiai eka. Ke Deo Kanaan ago ekinaga, papiau egae keagu auꞌi fepapealaiꞌi ke egaꞌina ago iꞌa ufuꞌa apaꞌa fepeniꞌi eoma. Ega kainai egaꞌina agogai kekoko aisama, Josua isa eꞌimaiꞌi Deo ega eꞌa egaꞌina kepuaisa kelao. Ke eꞌa egaꞌina egae mo eka elao Davide lopia emia kinagai.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Ke Davide egaꞌina auga Deo ega gafegafe eafiia. Ke isa Deo egoinia ufuꞌa apaꞌa Iakobo okogai kemai auꞌi, Deo akeau afagaina afuga Deo faugai fepaapa eoma.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Kai Davide Deo ega eꞌa fekapa auga Deo eumaka kai, isa gauga Solomon elogoaina eꞌa ekapaisa.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Kai Deo Auꞌoniai Ipauma Auga, papiau aumauni eꞌa kekapa auga alogai aeagu. Ke egaꞌina fouga profeta Aisaea ufainagai Deo kapa eoma auga fouga eifania einaka:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 “‘Lopia eifa,
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Gome ufai ke agofaꞌai kapa maꞌoai
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 “Ke pau oi lau Deo ega eꞌa, ke Moses ega iifa fou eeꞌiai laifa apala ooma, iifa ipakainai opaapaisau. Kai oi auga ainafua, ke gua inoka papiaumi! Oi kina maꞌoai Deo ega Spiritu opafiulaisa aefuafua. Ke oi ufumi apami kekapaisa koa iꞌopoga, oi isafa iꞌopoga mo okapa.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Ke oi ufumi apami aufa kina profeta maꞌoai keafi apalaniꞌi. Ke alo opai ipauma auga agemai fouga keifania auꞌi isafa keaupuguꞌi. Ke pau oi isafa alo opai ipauma auga egaꞌina oꞌafaꞌafalaina, oafi apalania, ke oaupugua.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Oi aumi, Deo ega iifa agelo Moses epeniia auga ufumi apami epeniiꞌi. Oi egaꞌina iifaꞌi isafa oafiiꞌi kai kaiꞌiai alopea,” eoma.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Iifa ipakaina alogai papiau maꞌoai, Stefano iꞌina iifaꞌi eifaniꞌi aꞌoꞌi kelogonia aisama, guaꞌi ekupu alogaina, aꞌiꞌi keagaisa, keꞌeꞌefa alogaina.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Kai Stefano alo Deo ega Spiritu epapogua, ke maaga eakae ufai Deo ega eaea ke isapu akaikiꞌa, ke Iesu Deo kaina kainai eapa auga eisa.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Ke eifa einaka, “Amoisa! Ufa eagalai, Papiau Aumauni Gauga, Iesu Deo kaina kainai eapae laisa,” eoma.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Ega aisama papiau egae keapa auꞌi maꞌoai mo ainaꞌi kefau apua, aisoꞌi gomegai keagaga Stefano kepiau penia.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Ke kelao keafiia, kelaꞌa pupuge, taoni afe kelaoaina. Ke ifoꞌi afeꞌi tiapuꞌi keafilaiꞌi, au aguꞌa agaꞌo aka Saulo ife foꞌinai keogeiꞌi kai kepo keafiiꞌi Stefano kefounia.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Papiau Stefano kepoai kefounia alogai emegamega einaka, “Lopia, Iesu lalau moafia!” eoma.
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Ke eanifeꞌu kai eagaga einaka, “Lopia, eꞌi laomai apalaꞌi moꞌagegeainiꞌi!” eoma. Iꞌina eifania efua aisama emae.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.