Atos 26

Mauni Mamaga Iifaga (MEK) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ega aisama kin Akripa, Paulo epainia einaka, “Oi lalogoainio ifomu foumu moifania,” eoma.
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 “Kin Akripa, Iudea papiauꞌi iifa ipakainai kepaapa ukaisau kainai, laopolaga Deo lau kapa feloꞌi epeniiau puo, pau oi agomuai laapae egaꞌina iifaꞌi kaiꞌiai ifou iiu laoge.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Lau eꞌu kina felo laoma auga oi Iudea papiauꞌi eꞌi kagakaga maꞌoai lologo felo. Ke eꞌi kagakagai aꞌoaꞌo keꞌuegekae auꞌi fouꞌi isafa lologo felo. Ega puo lagoi penio, folopaafiafi ainau mologo.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 “Lau eꞌu mauni afugai eꞌeleuai laagu, ke lalao Ierusaleme taoninai ala laagu oma auga fouga maꞌoai Iudea papiauꞌi maꞌoai kelogo.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Lai emai ikupu maꞌo, Deo aau afagaina epoꞌiai, Faliseo ikupuga papiauꞌi auga aloꞌi koꞌagai Deo keau afagaina, ke eꞌi laomai maꞌoai kaiꞌiai kepea auga eꞌinoka alogaina. Lau Faliseo ikupuga egaꞌina au agaꞌo, ke Faliseo auꞌi keagu koa iꞌopoga mo laagu. Iudea papiauꞌi maꞌoai kapa maꞌoai lakapaiꞌi fouga aloꞌi koꞌagai kegaifania keoma koa aisama, ufainagai kelogo feloisau puo fekeifafoua.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 — ausente —
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 — ausente —
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Lau Deo papiau maeai agepamaunimueꞌi auga alou koꞌagai lapakoꞌania kai, inae oague papiaumi maꞌoai alomiai oopolaga egaꞌina iifaga amopakoꞌania auga aekaina ooma. Ke Deo papiau maeai isafa afaepamaunimueꞌi ooma.
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 “Lau ifou isafa ufainagai laopolaga, papiau Iesu Nasareta auga kepakoꞌania auꞌi alou fofougai fakaisapuꞌi Iesu aka fakeifania pugu laoma.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Ega puo laopolaga koa iꞌopoga mo, Ierusaleme taoninai lakapaiꞌi. Egaꞌina auꞌi, sakedote lopia faꞌa eꞌi iifa isapugai lapea Deo ega papiau maꞌo lapatipulaniꞌi. Ke iifa ipakaina afegai, papiau isa keaupuguꞌi aisama, lau isafa papiau afeꞌiai laaulao Deo ega papiau keaupuguꞌi.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Ke kina maꞌo Iudea papiauꞌi eꞌi laꞌafou afuꞌi, agaꞌo agaꞌo aloꞌiai lakoko, pakoꞌa papiauꞌi Iesu kepakoꞌania auga, Deo maagai apala ipauma lapamia, laafi apalaniꞌi. Ke lapamaniꞌiniꞌi Iesu eegai kegaifa apala laoma. Ke egaꞌina papiauꞌi aniꞌi agaꞌo alaani mo laaꞌi aefuafua puo, agoma taoniꞌi iꞌoiꞌi iꞌoiꞌi isafa lalao laafi apalaniꞌi.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 “Kin Akripa, lau iꞌina lakapaiꞌi alogai, sakedote lopiaꞌi eꞌi isapuai, iifa kepeniiau keulaisau puo, Ierusaleme taonina lapuaꞌafuga Damaskus taonina lalao.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Lalao Damaskus taonina keagagai atiafa koa iꞌopoga alogai, ufai eaea akaikiꞌa ipauma, kina eaea ekaꞌegaina auga eake laisa. Eake aisama lau ke fou alao auꞌi eailofeimai.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Ega aisama lai maꞌoai aꞌualai aꞌisaai. Ke aufalao agaꞌo Hibru malagai eniniꞌani aina lalogonia. Isa lau epainiau einaka, ‘Saulo, Saulo, kapa puo loafi apalaniau! Au polomakau eꞌima kai polomakau isa anina aeani puo gagafa eoma kai ifo egafa. Ega koa iꞌopoga mo, oi lau loafi apalaniau auga oi ifomu logafaiso,’ eoma.
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 “Ke lau lapaꞌani lainaka, ‘Lopia, oi kaisau?’ laoma.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Pau moꞌue ifemuai moapa. Lau oi eꞌu pinauga aumu fomia laoma puo lakinanio ke laapakina penio. Pau kapaꞌina lapakinaiso auga ke muni alapakinaiso pugu auga fofouga papiau maaꞌiai foifafoua.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Oi emu papiau Iudea papiauꞌi ke Iudea papiauꞌi laaꞌi auꞌi fou kegaaupuguiso akeoma kai lau oi kaniamu alaagamauga.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Ke alaulaiso Iudea papiauꞌi ke Iudea papiauꞌi laaꞌi auꞌi eeꞌi alolao lau fou aloifafoua. Ke maaꞌi alopakiakaea, uminagai akepealai eaeagai akepea, ke Satani ega isapu akemunia Deo akeaipenia. Ke isa eꞌi laomai apalaꞌi akeumakalainiꞌi Deo eꞌi apala ageꞌagegeainiꞌi. Papiau lau kepakoꞌaniau puo Deo maagai alo lolofa auꞌi kemia efua auꞌi, Deo ega agofaꞌa apuꞌi eoma auga agepeniꞌi. Ke muni lau akepakoꞌania auꞌi isafa, Deo ega agofaꞌa agepeniꞌi,’ eoma.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 “Ega puo kin Akripa, ufai Lopia Iesu eake eapakina peniau, epainiau auga aina alapamafua.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Kai aina laafiia Damaskus taonina lalao kaukau, Iudea papiauꞌi egae keagu auꞌi maaꞌiai isa fouga laifafoua. Egae kai Ierusaleme taonina, Iudea ago fofouga, ke agofaꞌai Iudea papiauꞌi laaꞌi auꞌi isafa eeꞌi lalao, isa fouga laifafoua. Laifafoua aisama, isa eꞌi laomai apalaꞌi fekeumakalainiꞌi ke Deo fekeaipenia laoma. Egae kai laomai felo mo fekekapa, iifa gome eꞌi laomai apalaꞌi keumakalainiꞌi auga koꞌa mo papiau fekepakinaꞌi laoma.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 “Papiau ega koa fekekapa auga lainogoaina puo, Iudea papiauꞌi, lau Deo ega eꞌai keafiiau kegaaupuguisau keoma.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Kai Deo epalagainiau kaniau eagamauga puo, laagu emai pau au akaikiꞌami ke papiau aagemi fou agomiai laapae maamiai Iesu fouga laifafoua. Ufainagai Moses ke profeta kapaꞌina muniai agemia keifania auga mo fouga laifania.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Isa keifa Mesaia agekiekie agemae, ke maeai ageufai agemaunimue keoma. Ke keifa Iudea papiauꞌi isa ifo ega papiau, ke Iudea papiauꞌi laaꞌi auꞌi fou Deo kaniaꞌi isagamauga eaeaga isafa agepakinaꞌi keoma. Lau egaꞌina iifaga laagai iꞌoina agaꞌo alaifania kai iꞌopoga mo laifania,” eoma.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Paulo ifo iina eogeoge kai Festus eagaga Paulo ega niniꞌani epuniia einaka, “Paulo! Oi kafoꞌo ipaumamu. Oi emu malele akaikiꞌa ikifaga epakafoꞌonio,” eoma.
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Kai Paulo einaka, “Festus, lopia akaikiꞌa aumu. Lau kapaꞌina laifania auga koꞌaꞌi, ke opolau felogai emai auga mo laifania.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Iesu faagagai kapaꞌina emia auga ogefakeai aemia puo kapa agaꞌo agaogefake afaekaina. Kin Akripa isafa iꞌina laoꞌi maiꞌi elogo felo puo, alamaniꞌi iifa koꞌa mo maagai alaifania,” eoma.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Kai Paulo Festus emuniia, kin Akripa eaipenia kai epainia einaka, “Kin Akripa, oi profeta kapaꞌina keifania auꞌi lopakoꞌaniꞌi ma? Lalogo oi lopakoꞌaniꞌi,” eoma.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Kai Akripa Paulo epainia einaka, “Oi pau mo niniꞌani eꞌelegai, alou loania, Kristiano fopamiaisau auga loopolaga ekainia ma?” eoma.
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Ke Paulo einaka, “Niniꞌani epo maefa o ofolaꞌo ma ganinagai, lau Deo lamegamega penia ega koa oi mo laaꞌi kai, pau inae ainau kelogo auꞌi maꞌoai isafa, lau koa iꞌopou Kristiano fekemia laoma. Kai lamegamega lau tieiniai kegopeisau tipula au lamia koa iꞌopoga, isa fakemia laoma,” eoma.
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Egae kai kin Akripa, kafana Festus, Benise ke egae fou keagu auꞌi keꞌuegekae iifa ipakaina afuga kepuaꞌafuga.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 Egaꞌina alogai keniniꞌani keifa keinaka, “Iifa gome iꞌina auga femae, ke fetipula koa kelelega agaꞌo aekapaisa,” keoma.
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Kin Akripa Festus epainia einaka, “Iꞌina auga Sisa agogai iifa faepakaisa gaoma koa aisama, pau kapa agaꞌo laaꞌi puo fapapealaisa,” eoma.
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.