Romanos 2

Iriniane Tasorintsi (MCBNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Pikonogagarantaigaka viroegi onti pikantaigake kametitake inkisashitasanoigakenkanira kañoigirorira maika. Atsi gaigeratyo kavako. Antari pikantaigakera maika vikiirotyo kañotagantaigankicha, povetsikaigakerotari viroegi aikiro yovetsikaigakerira iriroegi. ¿Matsi tyara pinkantaigeri Tasorintsi ganiri ikisashiigimpi?
1 Meu amigo, não importa quem você seja, você não tem desculpa quando julga os outros. Pois, quando você os julga, mas faz as mesmas coisas que eles fazem, você está condenando a você mesmo.
2 Antari ikantira Tasorintsi inkisashitakemparira kañogetirorira maika ogotasanotunkani onti yovetsikageigi terira onkametite, teranika inkisashitantumatempa Tasorintsi kogapage.
2 Nós sabemos que Deus é justo quando condena os que fazem essas coisas.
3 Viroegiri pikantaigavetaka inkisashitakenkanira kañogetirorira maika, kantankicha akya pimaigavaka povetsikageiganakera kañopagerira yovetsikageigirira iriroegi. ¿Matsi tyara pinkantaigakempara ganiri ikisashiigimpi Tasorintsi?
3 Mas você, que faz as mesmas coisas que condena nos outros, será que você pensa que escapará do julgamento de Deus?
4 Impa ariorakari pineaigakerira ikantakanira ikavintsaantavageti, aikiro yatsipereakovageigakempira, pineaigiri ariori gari ikisashiigimpi. ¿Matsi tera pogotumaige onti ikavintsaavageigakempi kameti pampakuaigakeroniri povetsikageigakera terira onkametite pinkantatigaiganakempara?
4 Ou será que você despreza a grande bondade, a tolerância e a paciência de Deus? Você sabe muito bem que ele é bom e que quer fazer com que você mude de vida.
5 Kantankicha tera pinkogaigenika pinkematsaigakerira Tasorintsi, aikiro tera pinkogaige pampakuaiganakerora povetsikageigirira terira onkametite kameti pinkantatigaiganakempaniri. Ariompatyo pikañovageiganakari tera pisuretumaigemparo impogini aganakempara inkisashitantakempara Tasorintsi pairotyo irogagavageigakempi inkisashiigakempira, viroegitakaniroro. Yogari Tasorintsi inkantasanoigakeritari maganiro tyarika ikantaigaka.
5 Mas o seu coração é duro e teimoso. Por isso você está aumentando ainda mais o castigo que vai sofrer no dia em que forem revelados a ira e os julgamentos justos de Deus,
6 Irirori yogotasanotakerotari yovetsikakerira paniropage inkantantakemparira tyara inkantakenkani.
6 pois ele recompensará cada um de acordo com o que fez.
7 Ikonogagarantaigaka matsigenka ikantakani inegintevageiga, ikogaigaketari iriaigakera enoku irishineventaigavakemparira Tasorintsi inkantaigavakerira: “Maikari maika pikematsatakenatari, taina pinkantakanira pintimake naroku pinkañotakenara naro noshimpokirerenkakera.” Maganiro kañoigacharira maika inkantaigakeri Tasorintsi inkantakanira intimaigake iriroku.
7 Deus dará a vida eterna às pessoas que perseveram em fazer o bem e buscam a glória , a honra e a vida imortal .
8 Kantankicha pairotyo inkisashitasanovageigakempari maganiro intagatirira ipiriniventaigi tatarika ikogaigakerira iriroegi, tera inkogaigenika inegintevageigakempara onti yovetsikageigi posantepage terira onkametite.
8 Mas fará cair a sua ira e o seu castigo sobre os egoístas e sobre os que rejeitam o que é justo a fim de seguir o que é mau.
9 Iriroegi iratsipereavageigaketyo kara inkenkisureavageigakempara. Iratsipereavageigaketyo maganiro iriroegirika jorioegi intirika terira iriroegi jorioegi maganirosanotyo iratsipereaigake.
9 Haverá sofrimentos e aflições para todos os que fazem o mal, primeiro para os judeus e também para os não judeus.
10 Kantankicha yogari negintevageigacharira iriaigake enoku irishineventaigavakempari Tasorintsi inkantaigavakerira: “Maikari maika pikematsatakenatari, taina pinkantakanira pintimake naroku pinkañotakenara naro noshimpokirerenkakera, aikiro pintimagantsivagetakera kameti gara otimumatai veraakempinerira.” Ario inkañotagaigakeri maganiro irirorika jorioegi intirika terira iriroegi jorioegi.
10 Mas Deus dará glória, honra e paz a todos os que fazem o bem, primeiro aos judeus e também aos não judeus.
11 Tasorintsi ineaigakeritari maganiro matsigenkaegi ario ikañovakagaigaka tera intime kantatigaigankichanerira.
11 Pois ele trata a todos com igualdade.
12 Maganiro kañovageigacharira inkisashiigakenkani. Yogaegiri terira iriroegi jorioegi teratyo irogoigavetemparo itsirinkakotanakerira Moiseshi inkisashiigakenkanityo irirori aikiro, kantankicha ganirorotyo ikantaigiri Tasorintsi: “¿Tyara okantakara tera pintsatagaigero itsirinkakotanakerira Moiseshi?” Yogari jorioegi goigavetakarorira kantankicha atanatsi ikañovageigara iriro pinkante inkisashiigakemparityo Tasorintsi inkenkiagaviigakerira teranika intsatagaigero.
12 Todos aqueles que pecam sem conhecer a lei de Deus se perderão sem essa lei; mas todos aqueles que pecam conhecendo a lei serão julgados por ela.
13 Yogari Tasorintsi teranika iriro irishineventaigempa intagatirira yogoigiro itsirinkakotanakerira Moiseshi, intityo ishineventaigaka tsatagasanoigirorira.
13 Porque as pessoas que Deus aceita não são aquelas que somente ouvem a lei, mas aquelas que fazem o que a lei manda.
14 Yogari terira iriroegi jorioegi tera irogoigavetemparo itsirinkakotanakerira Moiseshi, kantankicha okonogaka inegintevageigaka ikañotagaigakaro otsirinkakotunkanirira, tsikyatatyo yogotagashiigakaro iriroegi.
14 Os não judeus não têm a lei. Mas, quando fazem pela sua própria vontade o que a lei manda, eles são a sua própria lei, embora não tenham a lei.
15 Antari ikañoigakara maika ogotunkani yogoigakero iriroegi tyarika inkantaigakempa inegintevageiganakempara, intitari gotagaigakeri Tasorintsi, nerotyo omirinka yovetsikaigira tatarika oita terira onkametite yogotaketyo tera onkametite. Paniropage yogoti ariorika inegintevagetaka ontirika tera.
15 Eles mostram, pela sua maneira de agir, que têm a lei escrita no seu coração. A própria consciência deles mostra que isso é verdade, e os seus pensamentos, que às vezes os acusam e às vezes os defendem, também mostram isso.
16 Ario onkañotake maika impogini aganakempara inkantantakemparirira Tasorintsi Jesokirishito inkisaigakerira maganiro manaigavetakarorira yovetsikageigakerira terira onkametite. Ariotari nokantakeri nokenkitsatakovagetakerora tyara ikanta Tasorintsi yogavisaakotantira.
16 E, de acordo com o evangelho que eu anuncio, assim será naquele dia em que Deus, por meio de Cristo Jesus, julgará os pensamentos secretos de todas as pessoas.
17 Kantankicha viroegi pikantaigi: “Nantiegi jorioegi, garatyo ikisashitumaigana Tasorintsi, nogotasanoigirotari itsirinkakotanakerira Moiseshi notsatagaigakerora.” Ontiri aikiro paventakovageigaka pineaigiri intaganiri viroegi itasanoiga Tasorintsi.
17 O que dizer de você? Você diz que é judeu, confia na lei e se orgulha do Deus que você adora.
18 Pineaigakanirikatyo pogoigiro ikogirira Tasorintsi, aikiro pogoigiro tatoita kametitatsi ontiri aikiro tatoita terira onkametite.
18 Você sabe o que Deus quer que você faça e aprende na lei a escolher o que é certo.
19 Aikiro pineaigakanirikatyo pairo pavisaigake pogovageigakera, nerotyo pikogantaigakarira pogotagaigakerira terira irogotumaige.
19 Você tem a certeza de que é guia dos cegos, luz para os que estão na escuridão,
20 Tsikyata pipegaiga gotagantaigatsirira pineaigiri ariori pagaveaigake pogotagaigakerira terira irogotumaige intiegiri ikyaenkarira goiganankitsi, pineaigaketari pogotasanoigirora itsirinkakotanakerira Moiseshi, aikiro pineaigiri irorori gotagaigakempi pogovageigakerora magatiro tatapagerika oita ogovagetaganirira ontiri aikiro magatiro arisanorira.
20 orientador dos que não têm instrução e professor dos jovens. Você está certo de que encontra na lei a apresentação completa do conhecimento e da verdade.
21 Inti pogotagaiganake pashini, ¿tyara okantakara tera pogotagaigaempa vikiiro? Ario okañotaka pikantaigira: “Tera onkametite pinkoshitera”, iroroventi gametyo pikoshiigi viroegi.
21 Você, que ensina os outros, por que é que não ensina a você mesmo? Se afirma que não se deve roubar, por que é que você mesmo rouba?
22 Irorotari pikantaigira aikiro: “Tera onkametite piatashiigerora tsinane”, gametyo piatashiigiro viroegi. Ario ikañotaka ipegageigirira itasorintsite kogapage, irorotari pineaigakerira tera inkametite, gametyo pikoshigetutaigiri yashintakagagetaganirira nagetatsirira ivankoku.
22 Se você diz que não se deve cometer adultério, por que é que você mesmo comete adultério? Você odeia os ídolos, mas rouba as coisas dos templos.
23 Paventakoigakaro pogoigirora itsirinkakotanakerira Moiseshi, kantankicha antari tera pintsatagaigero okantakerira onti pisamatsanatagantaigakeri Tasorintsi.
23 Você se orgulha de ter a lei de Deus, mas você é uma vergonha para Deus porque desobedece à sua lei.
24 Ariotari okantiri Itsirinkakagantakerira irirori okanti: “Yogaegiri terira iriroegi jorioegi iniashinaigari Tasorintsi, viroeginiroro kañotagantaigakeri.”
24 Pois as Escrituras Sagradas dizem: “Os não judeus falam mal de Deus por causa de vocês, os judeus.”
25 Viroegi jorioegi pineaigake garatsaiigakavi pichonkirimeshinate pineaigiri ariori irishineventaigakempi Tasorintsi, kantankicha naro nonkantaigakempi pintsatagaigakerorika magatiro itsirinkakotanakerira Moiseshi ario pinkante irishineventaviigakempironiroro pogaratsaiigakara. Antari garika pitsatagaigiro magatiro kañomataka tenirikatyo pogaratsaiigempa.
25 A circuncisão tem valor se você, que é judeu, obedecer à lei; porém, se não obedecer, é como se você não tivesse sido circuncidado.
26 Yogaegiri terira iriroegi jorioegi tera irogaratsaiigavetenkani kantankicha antari katinkara irogaigakero irovetsikaigakera inkañotagaigakemparora ikogagetirira Tasorintsi, irirori ineaigakeri kañomataka garatsaiigakanirikatyo.
26 E, se um homem que não foi circuncidado obedecer aos mandamentos da lei, Deus o tratará como se ele fosse circuncidado.
27 Iravisavageiganakempityo viroegi jorioegi garatsaiigavetankicharira goigavetakarorira itsirinkakotanakerira Moiseshi, kantankicha tera pintsatagaigero.
27 Assim vocês, judeus, serão condenados pelos não judeus, pois vocês desobedecem à lei apesar de terem essa lei escrita e de serem circuncidados, enquanto que os não judeus obedecem à lei, embora não sejam circuncidados.
28 Yogari intagatirira yogaratsaitunkani imeshinaku teratyo iriro joriosanorira yashintasanotarira Tasorintsi, aikiro teratyo irishineventempari Tasorintsi ineakerira yogaratsaitunkanira, tera intsatageronika ikogagetirira irirori.
28 Portanto, eu pergunto: quem é judeu de fato e circuncidado de verdade? É claro que não é aquele que é judeu somente por fora e circuncidado só no corpo.
29 Yogari kematsatasanotiririra Tasorintsi, aikiro itsatagasanotakero ikantirira, iriro pinkante inti joriosanorira yashintasanotarira Tasorintsi, ikantatigasanotakatari isureku, tera iroro iraventempa yogaratsaitunkanira, teranika iroro kantatigakagerine itsatagirora itsirinkakotanakerira Moiseshi, intityo kantatigakagakerine Isure Tasorintsi. Yogari kañotirorira maika ishineventunkani, kantankicha tera iriro shineventaigemparine matsigenkaegi, intityo shineventakari Tasorintsi.
29 Pelo contrário, o verdadeiro judeu é aquele que é judeu por dentro, aquele que tem o coração circuncidado; e isso é uma coisa que o Espírito de Deus faz e que a lei escrita não pode fazer. E o louvor que essa pessoa recebe não vem de seres humanos, mas vem de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.