1 Coríntios 11

Tupana Ehay Satere Mawe Pusupuo (MAVNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pyno waku eiwe­ha'at uhowawi ui'e­wywuat eweipy­hu'at katu­pono uito Aika­'iwat Iesui iã'ãkap kahato uito imiky­'esat ewy yn atunug neran are.
1 Ayu Keriso abi’u’ur na’atube kwa ayu kwani’u’uru.
2 Pywo pe ti arehum kahato ehete uipot­mu­'eria katu­pono yt uiwaure hin i eipe uimienoi upi kahato eweikup­te'en. Ha'a­wyte woro­ho­'o­mu'e kahato Iesui moherep hap ete. Mi'i hawyi areto ra'yn ma'ato yt eweiwaure hin i uimiatoiat i'ewyte yt eweiwaure hin i eimu'e hap.
2 Ayu sawar ta ta’amaim mar etei kwanunuhu isan naatu bai’obaiyen abit kwabukikin kwama’am isan, a merar ayi abobora’ara’ahi.
3 Pyno wẽtup ete woro­ho­mu'e teran. Atiky­'esat eweikuap Torania Ihainia'in akag no topy­hu'at Iesui Aipo­typot Po'og torania Kawiat. Mi'i hawyi hary­poria akag topy­hu'at he'aito. Mi'i hawyi Aipo­typot Iesui akag topy­hu'at Tupana.
3 Baise boun ayu akokok kwa etei kwanaso’ob gewas. Keriso i orot ana ukwarin, Babin ana ukwarin i orot naatu Keriso ana ukwarin i God.
4 Yt naku i ihainia aimu'e Tupana ehay etiat turan sio ihainia ihay Tupana wywo aiwo­'o­mu'e hawe yt naku i morekuat painug hap i'akag note katu­pono mi'i pote To'akag Iesui mõti te hap topy­hu'at.
4 Orot yait aribun sumasum auman eyoyoyoban, o tur God biyanane baib eo’orereb Keriso biya’ohow ebitin.
5 Karãpe Tupana mõtypot yat pe wẽtup ok hary­poria aimu'e teran Tupana ehay wo waku totopag ta'akag note sokpe hit kawiat yt kat i — Uito po'og ihainia'in kai e hap toĩne'en mekewat hary­poria wanẽtup hawe e hap moherep hamo. Ma'ato tuwepyi aimu'e hary­poria yt kat i paa'e hap wywo pote ihainia'in mõti hap toĩne'en hawyi he'aito tuwe­mõti sese — Uheha­ry'i uimu'e hat toĩne'en mesup e hap tuwa­nẽtup hawe pote.
5 Naatu babin yait aribun ana sumasum bosair eyoyoyoban, o tur God biyanane bai eo’orereb, aawan biya’ohow ebitin, ana itinin i babin aribun himafuribe.
6 Ma'ato sokpe hit ta'akag note pote waku aimu'e. Mi'i pote waku hary­poria topag ta'akag tote te'og sokpe hit kawiat aimu'e Tupana ehay etiat turan sio ihay Tupana kape turan — Ihainia'in ywyt'ok­pype areĩne'en e hamo.
6 Babin yait aribun men nasumisum, gewasin aribun hina’afuw. Baise babin aribun afuwin o mafurin isan biyan nao’ohow na’at gewasin aribun nasum.
7 Tupana mõtypot kahato hat ihainia'in Tupana iã'ãkap sese ihainia hary­poria i'ewyte ma'ato ihainia mõtypot hat ihary'i.
7 Orot aribun men nasum, anayabin orot i God ana itinin naatu ana fair, baise babin i orot ana fair.
8 Sa'a­wy'i Tupana tunug hary­poria ihainia kawiat mekewat e'at pe. Yt tutunug i ihainia hary­poria kawiat.
8 Anayabin orot i men babinane namih, baise babin i orotone na.
9 Sa'a­wy'i sese Tupana tunug ihainia hary­poria mu'e hamo.
9 Na’atube orot i men babin isan God eo matar, baise babin i orot isan matar.
10 Mi'i pote waku hary­po­ria'in tuwe­'akag suwy sokpe wo — Uito atimõ­typot uhe'aito to'e hamo wuat'i miit'in ehamo hamo. I'ewyte atipy piaria he'aito po'og ikai e hamo.
10 Ana’anaban iti isan, tounamatar matahimaim babin aribun nasum, saise nati sumasumamaim ebi’obaiyit, babin i orot ana fair babanamaim ema’am.
11 Karãpe wato­py­hu'at Iesui mohey haria wati­po­wyro kahato hary­poria. Yt wati­mohit i i'ewyte aiwo­'o­mõ­typot hap yn.
11 Regah ana yawasamaim tama’am babin men orot nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama, na’atube orot men babin nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama.
12 Pyno ti Tupana tunug hary­poria ihainia eturu­'okpy kawiat. Ma'ato i'ewyte pywo kahato torania ihainia'in tuwẽtem toty ymyẽ pyi. Ainug hat sese ma'ato Tupana sio aito hary­poria sio ihainia.
12 Anayabin babin orotone na, na’atube babin biyanane taub orot yai. Baise sawar etei i Godane hina.
13 Pyno uiwesat eipe sio waku aheha­ry'i ihay Tupana kape Tupana mõtypot yat pe aiwa­'a­tunug hap tote yt kat i hin i i'akag me te'og wywo sio yt.
13 Taiyuw kwanibatiy kwana’itin, babin aribun ana sumasum nabosair, bebeyanamaim nayoyoyoban i gewasin ai en?
14 Ma'ato ihainia tunug to'asap hary­poria wat ewywuat pote mi'i hawyi aiwe­mõti hap topy­hu'at kat pote ihainia aito pote.
14 It ata so’ob i sawar biyatamaim temamatar imaim ebi’obaiyit, orot aribun ituw manin ere’er i boro biyan na’ohow.
15 Ta'i yt naku i katu­pono watikuap yne aito yt uwe i aimu'e pytkai hary­poria i'asap ywop takat waku. Watikuap ta'yn hary­poria asap hesokpe ewywuat Tupana tunug sa'a­wy'i hary­poria painug hap ewywuat topy­hu'at.
15 Baise babin aribun ituw manin ere’ere i ana itinin ebigewasin. Anayabin aribun manin re’ere i yumatan ana sumasum na’atube.
16 Ma'ato uiwa­nẽtup hawe waku hary­poria topag ta'akag tote sokpe hit ta'a­tu­henoi ihainia'in Tupana ehay wo turan sio ta'a­tuehay Tupana kapiat turan. Yne Iesui mohey haria mi'i seko ewy toĩne'en ahetamã pe. I'ewyte uruto Iesui potmu­'eria sese 12 ok takaria wy wẽtup seko yn urutu­kup­te'en. Pyno waku aheko ewy watunug. — Yt naku i sokpe hit ai'akag toto ewei'e pote Iuteuria eko ewywuat urueko mohit haria wo eweikup­te'en katu­pono yne Tupana mõtypot yat piaria uruetama pe mi'i ewywuat nug haria tukup­te'en.
16 Baise orot yait ayu ao isan inagamigam, anao inanowar. Kwafiren isan ata ef men ta ema’am boro imaim tani’ufunun o God ana ekaleisia wanawanan kwafiren ana ef men ta ema’am boro i tani’a’ait.
17 Pyno woro­ho­'o­nãpin teran uito Pauru. Waku kahato ti eipe tawa Kurintiu piaria ma'ato mesup ahenoi teran ehepe yt uimo­wepit i hap ko'i eiminug. Pyno eiwe­'a­tunug kahato o itote Tupana mõtypot hamo ma'ato yt hãpyk hin i eweimõ­typot Iesui. Mi'i hawyi mi'i kaipyi miit'in aparap hap topy­hu'at. Mi'i hawyi eiwe­'a­tunug hawe po'og wu'uka hap topy­hu'at itote. Kat pote som mi'i tã.
17 Roube’aten tur iti anao kwananowar. Ayu kwa boro men merarayow anitimih. Anayabin kwaru’ay a kou’ay kwabaib wanawanan kakafin i erara’at naatu ana gewasin i en.
18 Ta'i irania'in henoi uhepe — Yt to'o­'ewy hin i itotiaria hawyi wu'uka hap yn topy­hu'at itote i'atu'e. Pyno eipe Iesui mohey haria pytkai eiwe­pat­'ok­pat'ok itotiat hap atikuap ta'yn. Yt atimohey i yne i'atuehay ko'i ehetiat ma'ato mi'i i'atu'e hap ehetiat hap atimohey.
18 Ayu tur anowar kwa ekaleisia tutufin etei kwana kwabita’imon akwafiren wanawan i kouseb ema’am, naatu ayu abitumatum iti i tur anababatun.
19 — Waku wati­pat'ok pat'ok ewei'e sa'ag eiwo­'ope. Waku irania'in aimu'e hat Peteru upiaria. Waku irainia'in aimu'e Aporu upiaria. Waku irania'in aimu'e hat Pauru upiaria ewei'e sa'ag me'i eiwo­'ope. Mi'i tã watunug hawyi meremo watikuap uwe hãpyk uwe yt hãpyk i ewei'e sa'ag ma'ato mi'i tã ti yt Tupana miky­'esat ewy hin i.
19 Men kwanakasiy, wanawananamaim kouseb iti na’atube emamatar, saise orot iyab sinaf gewasin tisisinaf boro bebeyan hinatit kwana’itih.
20 — To'iro watenuk Aika­'iwat enuk hap man pikpik hap kape ewei'e. To'iro sapo hy u hamo Iesui kapiat kuekatu hamo waku wato'e ma'ato yt mi'i tã hin i ewetunug.
20 Kwaruru’ay ana veya kwa i men Regah ana Bay Aafufun kwa’aau’umih.
21 Yt Aipo­typot enuk hap ewy hin i ewetunug itote katu­pono yt iwe'eg nakaria ewy i ewehenuk yt eweimõ'ẽ hin i pote. Sa'a­wy­'i­wuaria tu'u yne mi'i hawyi irania'in hesy'at topy­hu'at. Mi'i hawyi irania'in te'e­ru­we­sapo hy u yne hawyi imopẽ'ã rakaria wo tukup­te'en.
21 Anayabin bay aa ana veya orot afa timatkabikabiy te’aa harew fokarih tetom tibikoko’aw, naatu sabuw afa i tibi’aamoromorob.
22 Yt naku i mi'i tã. Ehesy'at pote waku yianmete ewetu'u mi'u ei'yat pe katu­pono irania'in yt hekat i rakaria yt terut kuap i mi'u ko'i. Mi'i hawyi yt hekat i rakaria pe yt kat i ewetum kuap. Mi'i hawyi te'e­ru­we­mõti kahato yt eiwe'eg hin i hap ete. Yt arehum hin i mi'i eminug ete pãi.
22 Kwa a bar tema’am boro imaim kwataa kwatatom ai en? Aisim iti na’atube kwasinaf God ana ekaleisia kwabi’afiy, naatu yababan wairafih biya’ohow kwabitih. Kwanotanot boro abisa anao kwananowar, a merar anay nati kwasisinaf isan? Boro men kafa’imo a merar anayimih.
23 Pyno waku woro­ho­'o­mu'e i ra'yn Aika­'iwat aimu'e hap ete aikotã Aika­'iwat Iesui enuk hap ewy. Sa'a­wy'i Iesui ma'at hap wãtym turan totat man teneg e.
23 Anayabin ayu Regah biyanane abisa abaib i kwa ai’obaiyi. Ata Regah gugumin hiyayanuw ana maramaim rafiy bai
24 Mi'i hawyi waku e Tupana pe hawyi toipik pik man i'atue­hamo — Mesuwat man ui'ewy e katu­pono uipik irane eheha­kye­ra'at hamo e. Karãpe ewetu'u mesuwat man turan uhowawi waku eiwa­tetup aikotã uiku­'uro eika­wiano hap kape e.
24 God ana merar yi imasib itih eo, “Iti i ayu biyau kwa abit, kwanab kwana’ani’aan ana maramaim ayu kwananuhu.”
25 Te'e­renuk kahu hawyi Iesui tat sapo hy kui'a piat. Mi'i hawyi to'e — Mesuwat sapo hy uhuu ewy e. Mi'i atum irane sa'up mo Tupana pe iwywuat miit'n wo'o­wese hap pakup i nug hamuat e.
25 Ef ta’imon kerowas isan na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim kerowas wine hisuwai batabat bai, God ana merar yi, iuwih eo, “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ebubusuruf. Imih mar etei iti na’atube kwanasinaf, kwanatomatom ana maramaim ayu kwanuhu.”
26 Pyno karãpeĩ ewetu'u mesuwat man ewywuat i'ewyte eiwe­'y'u mesuwat sapo hy wo eweimo­herep wuat'i miit'in me uiku­'uro hap iã'ãkap ui'aipok hap kape e. Mi'i ewywuat ewetunug uiku­'uro hap moherep hamuat e Iesui ima'at hap e'at pe turan.
26 Mar etei iti rafiy kwana’aan, kerowasamaim wine kwanatom, naatu Regah momorob isan kwanabinan kwananan i namatabir maiye nan natit.
27 Waku hãpyk kahato wati­mõ­typot Aika­'iwat Iesui. Uwe uwe i'u i'ewyte te'y'u yt kat i imõtypot hap wywo mi'i hat Tupana mi'a­piheg wo topy­hu'at katu­pono Iesui piit etiat miky­ry'i hat mi'i.
27 Isan imih orot yait erebosa rafiy nab na’aan naatu Regah ana kerowasamaim natomatom, nati orot i bowabow kakafin maiyow Regah biyan naatu ana rara isan esisinaf kakaf.
28 Ma'ato waku Iesui enuk hap ewy ahenuk hamo. E'yianmete waku watu­wa­nẽtup kahato — Aipy'a pe sio waku pe watoĩ­ne'en Tupana wywo hap kape. Ma'ato waku pe watoĩ­ne'en Tupana wywo pote waku watu'u sapo hy i'ewyte man pikpik'e rakat Iesui ku'uro hap kape aiwa­nẽtup hamuat.
28 Imih wantoro’ot orot taiyuwin ana yawas nanutitiy na’itin gewas, imaibo rafiy nab na’aan naatu kerowas nab natom.
29 Ma'ato watu'u man pikpik i'ewyte mekewat sapo hy aiwe­ky­ry'i popuo ne'i mi'i pote Tupana mi'a­piheg wo watoĩ­ne'en. Aima'at hap topy­hu'at Aika­'iwat piit pun haria ne'i aito.
29 Anayabin orot yait Regah biyan naatu ana rara hai buriburih men naso’ob gewas, rafiy nab na’aan naatu kerowasamaim wine natomatom, i taiyuwin ana baibatiyen bai enan.
30 Mi'i pote i'atu kahato eipy­'a­set­piaria i'ahu rakaria wo ipiit perup takaria wo get rakaria wo tukup­te'en itote Iesui suu etiat weky­ry'i haria eweikup­te'en mote.
30 Ana’an iti isan kwa moumur na’in biyah hiririm naatu kwabisasawuw naatu afa i himoroboka.
31 Pyno waku aiwe'eg wo waku po'og ahepiat. I'u hap e'yianmete waku wato'e Tupana pe — Waku atu'u sio yt wato'e. Mi'i tã watunug mote yt wato­py­hu'at i Tupana mi'a­piheg wo.
31 Baise it taiyuwit anababatun tanabibatiyit gewas, boro men tanan God nibatiyitamih.
32 Ma'ato yt naku i wywo watu'u pote mi'i hawyi — Yt naku i eipe e aru Tupana ahepe ai'a­piheg hap wywo katu­pono yt toiky­'esat i aho'o­wasat hap irania'in mesuwat yi totiaria ewy.
32 Baise Regah nabibatiyit ana veya baikwatutunen boro nitit, naatu God tafaram baimakiy nabitin it boro men auman nititamih.
33 Uiwy­ria'in tawa Kurintiu piaria karãpe eiwa­'a­tunug mekewat Aika­'iwat ienuk hap ewywuat u hamo turan eiwo­'oe­katup wo'oe­katup o tukup­te'en yne itote hawyi waku ewetu'u.
33 Isan imih taituwau, Regah ana Bay Aafufun isan kwanaruru’ay taituwa kwanakaifih.
34 Ma'ato wẽtup ok toĩne'en eipy­'a­setpe uhesy'at kahato e hat mi'i hat pe — Waku mehĩ waku erenuk e'yat pe hawyi eriot meikowo ewei'e e'yianmete katu­pono yt naku i Tupana mi'a­piheg haria wo wato­py­hu'at. Ma'ato Iesui mõtypot hap upi wat'u man pikpik'e hap uwa hy iku'uro aika­wiano hap moherep hamo mi'i watunug mote Tupana mipoi­tyro ko'i wato­py­hu'at e. Mi'i pote mi'i hap ete yt ahenoi kuap i koitywy uimiwan me. I'atu kahato te yt ahenoi i ehepe ma'ato areto ehowawi hawyi ahenoi yne ehepe heĩpyt ko'i.
34 Naatu orot yait aa momorob gewasin ana baremaim bay naa, saise a kou’ay kwanabaib ana maramaim boro men God ana baibatiyen wanawanan narun. Naatu sawar afa i boro ayu anan anatitabo anayabuna.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.