Jó 24
Lithuanian (LT) vs NVI
1 “Visagalis žino laikus, tai kodėl tie, kurie Jį pažįsta, nesulaukia Jo dienos?
1 "Por que o Todo-poderoso não marca as datas para julgamento? Por que aqueles que o conhecem não chegam a vê-las?
2 Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano.
2 Há os que mudam os marcos dos limites e apascentam rebanhos que eles roubaram.
3 Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą.
3 Levam o jumento que pertence ao órfão e tomam o boi da viúva como penhor.
4 Vargšus jie nustumia nuo kelio, krašto beturčiai slepiasi nuo jų.
4 Forçam os necessitados a saírem do caminho e os pobres da terra a esconder-se.
5 Jie eina į savo darbą kaip laukiniai asilai dykumoje, anksti keliasi ieškoti grobio, nes tyruose jie randa maisto sau ir savo vaikams.
5 Como jumentos selvagens no deserto, os pobres vão em busca de comida; da terra deserta a obtêm para os seus filhos.
6 Jie renka varpas ne savo lauke ir nedorėlio vynuogyne pasiskina vynuogių.
6 Juntam forragem nos campos e respigam nas vinhas dos ímpios.
7 Jie miega neapsikloję ir neturi kuo apsidengti šaltyje.
7 Pela falta de roupas, passam a noite nus; não têm com que cobrir-se no frio.
8 Jie šlapi nuo kalnų lietaus ir glaudžiasi prie uolos, ieškodami slėptuvės.
8 Encharcados pelas chuvas das montanhas, abraçam-se às rochas por falta de abrigo.
9 Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo,
9 A criança órfã é arrancada do seio de sua mãe; o recém-nascido do pobre é tomado para pagar uma dívida.
10 kuris vaikščioja nuogas, neturėdamas drabužių; atima varpas iš alkstančių,
10 Por falta de roupas, andam nus; carregam os feixes, mas continuam famintos.
11 kurie gamina aliejų šeimininkui, mina vyno spaustuvus, tačiau kenčia troškulį.
11 Espremem azeitonas dentro dos seus muros; pisam uvas nos lagares, mas assim mesmo sofrem sede.
12 Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų.
12 Sobem da cidade os gemidos dos que estão para morrer, e as almas dos feridos clamam por socorro. Mas Deus não vê mal nisso.
13 Jie sukyla prieš šviesą, nepažįsta jos kelių, neina jos takais.
13 "Há os que se revoltam contra a luz, não conhecem os caminhos dela e não permanecem em suas veredas.
14 Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis.
14 De manhã o assassino se levanta e mata os pobres e os necessitados; de noite age como ladrão.
15 Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą.
15 Os olhos do adúltero ficam à espera do crepúsculo; ‘Nenhum olho me verá’, pensa ele; e mantém oculto o rosto.
16 Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.
16 No escuro os homens invadem casas, mas de dia se enclausuram; não querem saber da luz.
17 Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.
17 Para eles a manhã é tremenda escuridão; eles são amigos dos pavores das trevas.
18 Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną.
18 "São, porém, como espuma sobre as águas; sua parte da terra foi amaldiçoada, e por isso ninguém vai às vinhas.
19 Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį.
19 Assim como o calor e a seca depressa consomem a neve derretida, assim a sepultura consome os que pecaram.
20 Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis,
20 Sua mãe os esquece, os vermes se banqueteiam neles. Ninguém se lembra dos maus; quebram-se como árvores.
21 nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo.
21 Devoram a estéril e sem filhos e não mostram bondade para com a viúva.
22 Dievas pašalina galiūnus savo jėga; Jis pakyla, ir joks žmogus nėra tikras dėl savo gyvybės.
22 Mas Deus, por seu poder, os arranca; embora firmemente estabelecidos, a vida deles não tem segurança.
23 Jis teikia jiems saugumą ir poilsį, bet Jo akys stebi jų kelius.
23 Ele poderá deixá-los descansar, sentindo-se seguros, mas os vigia atento nos caminhos que seguem.
24 Jie išaukštinami trumpam laikui, bet pranyksta ir tampa nieku. Jie pašalinami iš kelio ir sudžiūsta kaip javų varpos.
24 Por um breve instante são exaltados, e depois se vão; colhidos como todos os demais; ceifados como espigas de cereal.
25 Argi taip nėra? Kas įrodys, kad aš netiesą kalbu ir esu melagis?”
25 "Se não é assim, quem poderá provar que minto e reduzir a nada as minhas palavras? "
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Jó 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.