Mateus 11

lbv (LBV) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iesu ga xora vom mo erokoxora ti anasa esongoi mi evura exulau lekleke anasa ren, ma tiga pas ma nini ga vas kasinge mo exot ma ga pas lanak konong ke rokot kolonu Galili ma ga anasa emomono ma ga vavang kindi.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Teren mo exonaleng Jon Baptais ga kolok ke exokoxo, ni ga ronga eropanga ne Iesu Karisito ga kolox i. Ni ga ruki exongkulau lekleke asa ren
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 ti sue i xodek, “Kora, nu Eun Loklok Ukuing bagap mik taraga rin, o tera rogok ee babo ngingis i?”
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Ne Iesu ga sepo di xodek, “Bina biong ma bina xoran ti ne Jon mi eropanga bi rongai ma bi mix i:
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 Erokatli gun tirap mik, ma erokangkadek miningot tira pas pukat, ma nidi mi eromineres gu ti lok pukat, ma erobantingak ba tiran tonga, ma nidi tiga mere tiga roro abiong, ma Evavang Pukat ti ra vavang min ti emomono pakes.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 Eloklok anarong ti era ixo subu xasinge ia mumu eropanga a kolox i.”
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Exulau lekleke anasa te ne Jon tiga vas kaxat pom, ma Iesu ga xora mumu ne Jon ti emixin kodek, “Te leng biga pas ti ronga erokoxora re ne Jon tanak ke ematbin, eradi sai biga doxomai loxo bibo mix i? Kora, eradi i langan evebeu emantavu i vuvu onnoi?
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 Loxo ikop, evanga sai biga pas loxo bina mix i? Kora, eradi ga siga evanga singsiga mapmaran? Ikop. Emomono tin siga eropanga singsiga mapmaran ti kolok ke erounu re evaorong.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 Koren ma evangasai biga pas loxo bina mix i? Kora, eradi xoxora livi? A xoran tirimi, ‘Ii,’ ma biga mik eradi i vuruk lexengepe ti exulau xoxora livi.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Jon nini eradi mo Emanang Kaala ga xoxora mumu i. Ne Moroa ga xora xodek,
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 A xora tutuna i tirimi, Jon Baptais nini i vuruk lexengepe ti emomono axava tiga visik di ren na evua. Mado era i lixiteng tutuna re eninto re exalibet, nini i vuruk ke ne Jon.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 Ga rukei teroleng ke ne Jon ma i epovo ningina, eninto re exalibet ira lalas. Mado emomono tiga tu dotdoso ti tu pie i.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Erokoxora axava re exulau xoxora livi ma Erokoxora Xis se ne Moses tiga xoxora asu i ri emomono, iepovo re evopot te ne Jon.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 Ma loxo bi vara bina nunu re exoxora rak, Jon ni ne Elaija, ni era tiga doxoma povo ri evopot teren.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Nege i ruuna ebantingak, nini nan tonga na exoxora.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 Loxo ana vara xora asu eroloklok ke xulau ma exoine ren na eroleng, abo lok exoxora povo sai? Ti langan examadak ti kolok ke exot etaga ma tira kup ti exup pes kodek,
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 ‘Baga pixa erokompixa sosoro,
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Ma ne Iesu ga xora amu gok kodek, “Jon ga vot, ma goxo anan lamba ma goxo inin vaen. Ma emomono tiga ukodek, ‘Egas ga kolok konong keren!’
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Emadak Ke Eradi ga vot ma ni ga anan ma ga inin vaen, ma tiga ukodek, ‘Bina mik na eradi! Nini eradi xoxo anaan ma eradi xoxo inin. Nini eventangas se exulau ti kip takis eburu mi emomono ti kolok eroloklok miningot!’ Nidi ti xoxora xoren, mado erogugu re ne Moroa i vuasa i loxo edoxoma molonga re ne Moroa ni evanga rutuna.”
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Iesu ga xora sok emomono tero kot kolonu ua ni ga kolok eropanga rutuduk lamba gano mado tigoxo leeng. Ni ga ukodek,
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 “Nimi emomono monak Korasin, nabo lok miningot lexengepe tirimi. Ma nimi emomono monak Betsaida, nabo lok miningot lexengepe bok kirimi. Mo eropanga rutuduk nia aga kolox i rodom kitibukot tirimi, loxo nia gi lok i tanak Taia ma Sidon, soso mun emomono megok, tigi leeng pom ma tigi etara erobantemon oloven mi exukup.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Koren ma a xoran tirimi xodek, te eleng ne Moroa nabo illa emomono, erosongsongot nabo vot tirimi nabo puruk lexengepe polo erosongsongot nabo vot tonak Taia ma Sidon.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 Ma nimi emomono monak Kaprenaum, kusin tibo kip aurut nimi laxun pana ri exalibet? Ikop. Binabo pas ukalapok ti exot te emomono tiga mere vom. Loxo tin teradi gi pas lanak ki eme Sodom ma gi lok eropanga rutuduk langan nia aga kolox i kitibukot tirimi, Sodom moe gi kolok ningina.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Koren ma a xoran tirimi, loxo te eleng illa re ne Moroa, erosongsongot nabo vot tirimi nabo vuruk lexengepe polo erosongsongot ga vot te me Sodom.”
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Teren mo exonaleng ne Iesu ga sing ti ne Moroa kodek, “Tamak, nu Eradi Vuruk ke exalibet ma re evua. Nia a mimi asu miniu teia uga ree ri emomono tixo ruuna asing min mo erokoxora, ma uga lok pilinge i kasinge emomono doxoma molonga teren na evua ma emomono etere ren na evua.
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Tamak, ii, nu ga lox i na evanga koren ma ura sosoro.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Tamak, uga rebe vom ia mi eropanga axava. Ikop tera ietere ia, mado ne Tamak kusuk mun. Ma ikop tera ietere ne Tamak, mado nia Emadak keren kusuk mun, ma tindi mun nia a lok ukuing di xusu ana lok asa di min.
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Nimi axava bira vukulum ma bi kip eromumuat konong ke eroro rimmi, bina vot parap ia, ma anabo lok amas nimi.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Bina solok ke eabo rak ma bina ronga ke eroanasa rak, teia nia umsu mi eloklok mulus ma nia a kolox alixiteng ia, ma binabo leke eloklok amas se beak tirimi.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Teia eabo sosolok karak i kolok mulus mun ma emumuat tero gugu a lok livi vana runu i babalak.”
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.