Romanos 3

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mani gemo nehuvaꞌmofeꞌmo Yu vayaꞌmogimo alu nofi vayaꞌmo aeꞌa apakasesayafeꞌmo hapa maesiya yaꞌmo oꞌaliꞌnafiye. Apakufamo lagauꞌa neꞌapataya kavaꞌmoꞌa haiya kava huno hapa maegaiye.
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 Muki kavatefeꞌmo hapa maesiya yaꞌmo ago aliꞌnae. Hogote yaꞌmo hapa maesiya yaꞌmo haneꞌniyana Gotiꞌa geꞌaleꞌmo yagaiꞌa atesayafeꞌmo geꞌamo ago alino apamiꞌniye.
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 Apamiꞌniyaꞌmonanafa mago Yu vayaꞌamogimo apakesa afiꞌa fatago osuꞌnayaꞌmofeꞌmo Gotiꞌa Emalehamufeꞌmo, kaginago vayaꞌmo hapa maegauve, huno ha paiꞌniya gemo afa gemo haneꞌniyanageno Gotiꞌa agaiꞌa geꞌamo afaꞌa akame osisifiye.
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Alagi atalegeno hano hino. Muki vayaꞌmogimo aigofe gemo nehisagenoꞌaeꞌmo Gotiꞌa agaiꞌa geꞌamo alagi oꞌataleno akame hugiye. Ani kavatefeꞌmo Goti mukufi gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo, kagaemo gemo hisanageꞌa afiteꞌapaeꞌmo, alagi lama gemo nehiye, huꞌa hugae. Vayaꞌmogimo agoti huꞌa nekatesagekaeꞌmo aeka apakasegane, huno avo kae maleꞌniye.
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Lagaemo Yu vayaꞌmogita hosu kavaꞌmo huꞌnisunana Goti fatago kavaꞌamo vayaꞌai apaulagaleꞌmo magoꞌe huno afole aiꞌnisiyana na agufa gemo hugune. Gotiꞌa anonatilefeꞌmo kayoꞌmo nelamisigetaeꞌmo, hosu kavaꞌmo nehiye, huta ma mopafi vayakana huta ge hisupiye.
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 Alagi atalegeno hano hino. Mani gemo lama gemo haneꞌniyesinana Gotiꞌa ma mopafi vayaꞌmo afaꞌa agoti huno oꞌapatesine.
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 Mago Yu vayaꞌmogi, hosu kavaꞌmo huꞌnisunagenoꞌaeꞌmo Goti fatago kavaꞌamo vayaꞌai apaulagaleꞌmo magoꞌe huno afole aiꞌnisiyana na kava hisigeno agoti huno lategaiye.
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 Vae, huꞌna, alagepa huꞌa apakesa afiꞌnaesinana alagepa kavaꞌmo afole aisiyafeꞌmo hosu kavaꞌmo higetao, huta afaꞌa nehunesine. Ani gemo afaꞌa osugunaꞌmonanafa mago vayaꞌmogi lagaefeꞌmo, ani gemo nehae, huꞌa faipa huꞌa nelatae. Gotiꞌa mani vayaꞌaifeꞌmo, hosu vayane, huno huteno agoti huno apategaiye. He, alagi lama gemo hugiye.
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 Inagi lagaemo Yu vayaꞌmogita aeta apakaseta alagepa vayaꞌmo maiꞌnopiye. Haꞌao, hosu kavaꞌmoꞌa Yu vayaꞌmogitaꞌe Yu nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnaya vayaꞌeꞌmo aeno lagaseno yagaino lateꞌniye, huꞌna aliꞌna lapave liꞌnove.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 Ani kavatefeꞌmo Goti mukufiꞌmo avo kae maleꞌnaya gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo,
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 Mago afiꞌnaya vayaꞌmo oꞌmaiꞌnae. Gotiꞌmo agegefeꞌmo kahauya nehaya vayaꞌmo oꞌmaiꞌnae.
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 Muki vayaꞌmogimo ani kaꞌmo ago ataleꞌnae. Mukiꞌamo hosu vayaꞌmo hamaleꞌnae. Alagepa kavaꞌmo nehaya vayaꞌmo mago oꞌmaiꞌnae. Magokeꞌatomo alagi oꞌmaiꞌniye.
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 Lugoꞌapimo kano kelimo aliꞌa halo neꞌaigeno atu neꞌaiya kano keligana huno haneꞌnigeno hosu gemo afole neꞌaiye. Apavenafuꞌnaletiꞌmo aigofe gemo nehae. Nagaloꞌyaveꞌmogi apavayafiꞌmo analisa aniꞌmo havai teꞌniya kava huno hosu gemo apavayafiꞌmo havai teꞌnigeꞌa geꞌapiletiꞌmo vayaꞌmo nehapae.
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 Apakaemo huꞌa faipa huꞌa neꞌapataya geꞌe hapai vaiꞌa neꞌapataya kavaꞌeꞌmo apaipafiꞌmo havai teꞌniye.
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 Apakaemo apaiyaletiꞌmo nagu nagu huꞌa uꞌa vayaꞌmo nehapae.
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 U eꞌa nehayategamo muki yaꞌmo aliꞌa hosu huꞌa atege apakafu kisiya yaꞌmo aliꞌa apamige nehae.
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 Alagepa huꞌa magokepi lokaeꞌa maisaya kaꞌmo noꞌagae.
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 Gotifeꞌmo koli hisaya agufa apakesa noꞌafiye,
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 Ago afiꞌnonana Gotiꞌa keꞌaepa geꞌaletiꞌmo keꞌaepa geꞌamo afeꞌalumelagamo maiꞌnaya vayaꞌaifeꞌmo hapa nepaiye. Apakaemo geꞌaleꞌmo aeꞌa atagaina huꞌa ge osuꞌa ani gemo ha paiꞌapaeꞌmo, Goti aulagaleꞌmo hosu kavaꞌmo huꞌnonanageno kayoꞌmo lamigiye, huꞌa hisayafeꞌmo hapa nepaiye.
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 Hapa nepaiyaꞌmofeꞌmo Gotiꞌa muki vayaꞌmogimo keꞌaepa geꞌamo akame nehisaya kavatetiꞌmo, naulagaleꞌmo fatago vayaꞌmo maiꞌnae, huno osugiyaꞌmonanafa keꞌaepa geꞌaletiꞌmo vayaꞌai hosu kavaꞌapimo alino apave neliye.
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 Ani kava huꞌa maiꞌnayaꞌmonanafa hemenimo Gotiꞌa fatago kavaꞌamo agaetegatiꞌmo alino apave neliye. Keꞌaepa geꞌamo akame nehaya kavatetiꞌmo alino noꞌapamifa fiku hapa maeno neꞌapamiye. Moseseꞌe Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌmogiꞌeꞌmo avo kae maleꞌnaya geletiꞌmo ani kavafeꞌmo ava gemo aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiye.
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 Gotiꞌa mani fatago kavaꞌamo alino Yesu Kalaisifeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya kavatetiꞌmo muki apakesa afiꞌa fatago nehaya vayaꞌmo neꞌapamigeno apakaeteꞌmo haneꞌniye. Hailami salami huꞌa noꞌmaifa magoke aiyaya vayaꞌmo neꞌmaiyaꞌmofeꞌmae.
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 Na kava huꞌnagenoꞌaene. Muki vayaꞌmogimo hosu kavaꞌmo huteꞌa Goti ha le konali yaꞌamo haiꞌa me taleꞌnayaꞌmofeꞌmo noꞌaliye.
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 Noꞌaliyaꞌmonanafa Gotiꞌa Kalaisi Yesuꞌmo miya faino hatu maeno lateꞌniya kavatetiꞌmo, naulagaleꞌmo fatago vayaꞌmo maiꞌnae, huno laha paiꞌniye. Gotiꞌa muki kavatilefeꞌmo agesa oꞌafino fiku laha maeno lamiꞌniye.
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 Agaemo mafaꞌneꞌamo kolaꞌaeꞌmo lagesa afita fatago hisuna kavatetiꞌmo aipamo leno olateno aipamo falu huno latesiyafeꞌmo mafaꞌneꞌamo muki vayaꞌai apaulagaleꞌmo ago alino afole aino ateꞌniye. Akeyaꞌvilagamo Goti vayaꞌamogi hosu kavaꞌmo huꞌnagenoꞌaeꞌmo kayoꞌmo oꞌapamino afaꞌa apakeno apataleꞌniye. Huꞌniya kavaꞌalefeꞌmo fatago kavaꞌmo huꞌnove, huno alino lave lisiyafeꞌmo mafaꞌneꞌamo muki vayaꞌai apaulagaleꞌmo ago alino afole aino ateꞌniye.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 He, hemenimo Gotiꞌa fatago kavaꞌamo ago alino lave nelinoꞌaeꞌmo Yesufeꞌmo lagesa afita fatago nehuna vayaꞌmogitaeꞌmo, naulagaleꞌmo fatago vayaꞌmo maiꞌnae, huno nehunoꞌaeꞌmo, fatago vekamo maiꞌnove, huno alino lave lisiyafeꞌmo Yesuꞌa afole yateꞌmo ago alino afole aino ateꞌniye.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 Huꞌniyaꞌmofeꞌmo lagitileꞌmo afaꞌa alita asaga huta atesuna kavaꞌmo haneꞌnifiye. Haꞌao, ani kavaꞌmo ago alino hafaino ataleꞌniye. Haiya agufa kavatetiꞌmo alino hafaino ataleꞌniye. Keꞌaepa geꞌaletiꞌmo alino hafaino ataleꞌnifiye. Haꞌao, lagesa afita fatago nehuna kavatetikeꞌmo ago alino hafaino ataleꞌniye.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 Ataleꞌniyaꞌmofeꞌmo ina kava huta afiꞌnonana Gotiꞌa keꞌaepa geꞌamo akame nehaya kavatetiꞌmo naulagaleꞌmo fatago vayaꞌmo maiꞌnae, huno nosifa apakesa afiꞌa fatago nehaya kavatetikeꞌmo naulagaleꞌmo fatago vayaꞌmo maiꞌnae, huno nehiye.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 Yu vayaꞌmogitageꞌmo Gotitimoꞌmo maiꞌniye, huta hisupi Yu nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnaya vayaꞌmogiꞌeꞌmo, Gotitimoꞌmo maiꞌniye, huꞌa hugae. He, Yu nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnaya vayaꞌmogiꞌeꞌmo Gotitimoꞌmo maiꞌniye, huꞌa hugae.
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Gotiꞌa magokeꞌageꞌmo maiꞌniyanageno Yu vayaꞌmogi apakesa afiꞌa fatago nehaya kavatetiꞌmo naulagaleꞌmo fatago vayaꞌmo maiꞌnae, huno huge Yu nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnaya vayaꞌmogiꞌeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya kavatetiꞌmo naulagaleꞌmo fatago vayaꞌmo maiꞌnae, huno huge nehiye.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 Inagi lagaemo apakesa afiꞌa fatago hisaya kavafeꞌmo ava gemo nehutaeꞌmo keꞌaepa geꞌamo aeta ati nekaopiye. Alagi atalegeno hano hino. Lagaemo keꞌaepa geꞌamo ha maeta alita he tita neꞌatone.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.