Mateus 24

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuꞌa alopa mono nopatiꞌmo ataleno neꞌvigeꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmo agaetegamo eꞌa alopa mono nokofeꞌmo, ago, huꞌa huꞌnagenoꞌaeꞌmo,
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 muki nokoꞌamo ageꞌnafiye. Lama ge lapa nepauve, huno, magoke yafateꞌmo akalo akalo huno ohanegaifa heꞌa halagape vaiꞌa ataleteꞌa muki yafaꞌamo aliꞌa akoli aote aote huꞌa atalegae, huno hapa paiꞌniye.
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Yesuꞌa Alifiꞌaepa avefiꞌmo itopaleꞌmo maiꞌnigeꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmo apakaiꞌapigeꞌmo agaetegamo eꞌapaeꞌmo, ina afinaꞌmo afole aigiye, huka laha paiyo. Emikegefeꞌmo hisana afinaꞌe hano hugefe hisiya afinaꞌeꞌmo na agufa alagena kavaꞌmo afole aigiye, huꞌa afi geꞌnae.
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Yesuꞌa, humi olapatesayafeꞌmo alagepa hutapa yagaitapa lapateyo.
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Asole vayaꞌmogi nagiꞌnimo aeliꞌa neꞌeꞌapaeꞌmo, Kalaisiꞌnamo maiꞌnove, huꞌa huteꞌa asole vayaꞌmo humi apategayaꞌmofeꞌmae.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Lapaopaleꞌmo kame hisaya kavafeꞌmo ava gemo hisagetapa afige afagi kotegamo kame hisaya kavafeꞌmo ava gemo hisagetapaeꞌmo afige hutetapaeꞌmo koli hutetapa atete osiyo. Ani kava afole aigiyaꞌmonanafa hano hugefe hisiya afinaꞌmo afole oꞌaigiyaꞌmonanafa henagaꞌamo atupa afinakeꞌmo afole aigiye.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Mago nofi vayaꞌmogi alu nofi vayaꞌeꞌmo kame huge mago gamani vayaꞌmogi alu gamani vayaꞌeꞌmo kame huge muki haopalega kafu hu kavaꞌmo afole aige imimaꞌmo alige hugiye.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Aꞌnemogi mafaꞌnemo aliꞌa ategefe nehagenoꞌaeꞌmo aepa faino apakafu nekiya kava huno saufa afinaꞌmo aepa faino ani agufa kavaꞌmo afole aigiye.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 Ani agufa kavaꞌmo afole aisigeꞌapaeꞌmo kalavusi huꞌa lapateteꞌa lapavaleli uꞌa vayaꞌai apayapiꞌmo lapatesageꞌa kayoꞌmo lapamiteꞌa kamiti lapamagigae.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Apakaemo muki nofi vayaꞌmogi nagiꞌnilefeꞌmo apaini huꞌa lapategae. Ani afinaꞌmo afole aisigeꞌapaeꞌmo muki asole vayaꞌmo apakesa afiꞌa fatago huꞌnaya kavaꞌapimo ataleteꞌa konagaꞌapimogi kutulu yaꞌmo neteꞌa apaini huꞌa apategae.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Asole aigofe gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa paisaya vayaꞌmo afole aiteꞌa asole vayaꞌaifeꞌmo humi apategae.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Muki vayaꞌmogimo magoꞌe huꞌa hosu kavaꞌmo hugayaꞌmofeꞌmo asole vayaꞌmogi hapau apayamopafiꞌmo nehapaiya kavafeꞌmo ohapausigeꞌa apayalo falo hugae.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Hugayaꞌmonanafa oꞌataleꞌa atafauꞌa alagi huꞌa maime maime neꞌvisageno hano hugefe hisiya afinaꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌai apakufamo alino katino apateteno hapau vaigiye.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Mago vayaꞌmogimo muki alu nofi alu nofi vayaꞌmogi afisayafeꞌmo mani gemo Gotiꞌa yagaino neꞌapateya kavafeꞌmo alagepa faigoko geꞌamo aeꞌa hakalo huꞌa hapa paisageno muki ma mopafiꞌmo aino atagu faeno uneno nehisigeno hano hisiya afinaꞌmo afole aigiye.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo Naniyoꞌa alagi hosu faipa yaꞌmoꞌa alino hosu huno atesiya kavafeꞌmo ava gemo huno avoꞌmo kae maleꞌniye. Lekana nepaiya vayaꞌmogitapamo afiyo. Ani faipa yaꞌmoꞌa aote mono nopiꞌmo hanesigetapa
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 agetetapaeꞌmo Yuta kotega maiꞌnaya vayaꞌmo lapaune hetapa avelegamo haiyo.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Kumatega maiꞌnisaya vayaꞌmogimo kagemi yaꞌapimo alisayafeꞌmo noꞌapifiꞌmo fale ohaiyo.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Hoyaꞌapilega maiꞌnisaya vayaꞌmogimo kukenaꞌapimo alisayafeꞌmo noꞌapilegamo atagi neꞌa oꞌviyo.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Vaehae, huꞌna, ani afinaꞌmo apaipaguꞌeꞌmo maiꞌnisaya aꞌneꞌe mafaꞌnemo nu neꞌapamisaya aꞌneꞌefeꞌmo nahau huve.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Yasi afinaꞌe sapati afinaꞌeꞌmo lapaune osesayafeꞌmo nunumu hiyo.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Ani afinaꞌmo afole aisiya hanageke yaꞌmoꞌa hogote hanageke yaꞌmo ma mopamo alo huꞌniya afinatetiꞌmo afole aite afole aite huno afole aiꞌniya hanageke yaꞌmo aeno aga seno muki afole aisiya hanageke yaꞌeꞌmo alagi aeno aga seno afole aigiye.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Ani agufa hanageke yaꞌmo afole aisiya afinaꞌmo alino hogo huno oꞌateꞌniyesinana muki vayaꞌmo ago faliꞌnaesinaꞌmonanafa lekana paino apateꞌniya vayaꞌaitefeꞌmo hanageke afinaꞌmo alino hogo huno ategaiye.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 Ani afinaꞌmo mago vayaꞌmogi lapa paiꞌapaeꞌmo, Ageyo, huꞌa, Kalaisiꞌa manile maiꞌniye, huꞌa lapa paige mugalega maiꞌniye, huꞌa lapa paige nehisagetapaeꞌmo oꞌafiyo.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Mago vayaꞌmogi, Kalaisiꞌnamo maiꞌnove, huꞌa huge mago vayaꞌmogi Gotitegati gemo aliniꞌneꞌna aeꞌna hakalo huꞌna hapa nepauva vekamo maiꞌnove, huꞌa huge huteꞌa magoꞌe huꞌa noꞌagaya agufa apaune kavaꞌmo hugayaꞌmofeꞌmae. Lekana paino apateꞌniya vayaꞌmo humi apatesayafeꞌmo hugayana afaꞌa humi oꞌapategae.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Afiyo, huꞌna, hogoteꞌna ani gemo ago lapa paiꞌnove.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 Mago vayaꞌmogimo, Ageyo, huꞌa, muga kaꞌme kotegamo maiꞌniye, huꞌa lapa paigayanagi alagi oꞌviyo. Mago vayaꞌmogimo lapa paiꞌapaeꞌmo, Ageyo, huꞌa, ma nopiꞌmo fala kino maiꞌniye, huꞌa lapa paigayanagi alagi oꞌafiyo.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Alave huteno yegemo haine neꞌeya kotegatiꞌmo aeno ha leteno yegemo lamino nefaleya kotegamo aeno ha neleya agufa kavaꞌmo nehisigeno Vemo mafaꞌnemo eminesigeꞌa muki vayaꞌmogimo agegae.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Afumo faliꞌnigeꞌapaeꞌmo hakiki nama anagaꞌmogimo haleli eꞌa kefaꞌaleꞌmo hakaleteꞌa aliꞌa anupa huꞌa neꞌmaiye.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Ani hanageke yaꞌmo afole neꞌaisigenoꞌaeꞌmo malage huno yegemo oleno hani nehisigenoꞌaeꞌmo kaimo olegaiye. Asole kanefiꞌmo kokuꞌnapatiꞌmo asagauno neꞌaisigeno kokuꞌnapi neꞌmaiya apaune vayaꞌmogi atete hugae.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Ani afinaꞌmo Vemo mafaꞌnemo eminesiya alagena kavaꞌmo kokuꞌnapiꞌmo afole neꞌaisigeꞌapaeꞌmo muki ma mopafi nofife nafife vayaꞌmogimo ageteꞌapaeꞌmo yulagefa aigae. Apakaemo agesayana Vemo mafaꞌnemo kokuꞌnapi hiya mopaleꞌmo lokiyaꞌaꞌe ha le konali yaꞌaꞌeꞌmo alinino eminesigeꞌa agegae.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Mago enisole vekamoꞌa alopa gefatiꞌmo pikuli nehisigenoꞌaeꞌmo agaemo enisole vayaꞌamo alino apatesigeꞌa ma mopamo loleꞌe loleꞌe atupaleꞌmo uꞌeꞌa huꞌa lekana paino apateꞌniya vayaꞌmo apavaleli eꞌa aliꞌa anupa huꞌa apategae.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 Fiki yosaeꞌmo aeno kalafefa gemo huꞌniya gemo afiyo. Yosa akopafatiꞌmo alino hegafa huteno saufa anupamo maleꞌnigetapa agetetapaeꞌmo, yegemo lesiya afinaꞌmo alagi hogo hiye, hutapa nehae.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Ani kava huno muki ani kavaꞌmo afole aisigetapa agetetapaeꞌmo, ani kavafeꞌmo laha paiꞌniya afinaꞌmo aepa faino alagi hogo hiye, hutapa lapakesa afiyo.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Lama ge lapa nepauve, huno, hemenimo muki maiꞌnaya vayaꞌmo ofaliꞌnisageno muki mani agufa kavaꞌmo afole aigiye.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Kokuꞌnaꞌe mopaꞌeꞌmo hano hugiyaꞌmonanafa geꞌnimo alagi hano osuno afaꞌa hanege hanege huno hanegaiye.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 Hainu afinaꞌmofi na kanaleꞌmofi huꞌa muki vayaꞌamogimo alagi oꞌafiꞌnae. Kokuꞌnapi enisole vayaꞌmogiꞌe Mafaꞌneꞌamoꞌeꞌmo alagi oꞌafiꞌnayaꞌmonanafa muki yaꞌmo Afoꞌamokeꞌmo afiꞌniye.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Noaꞌa maiꞌniya afinaꞌmo ma mopafi vayaꞌmo maiꞌnaya agufa kavakeꞌmo huꞌa maiꞌnisageno Vemo mafaꞌnemo eminegaiye.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Alopa aniꞌmo oseꞌnigeꞌapaeꞌmo neꞌyaꞌmo nege aniꞌmo nege aꞌmo alige aꞌnemo lagauliꞌa uge huꞌa maiꞌnagenoꞌaeꞌmo Noaꞌa sipifiꞌmo haiꞌniye.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Apakaemo alopa aniꞌmo hegaiye, huꞌa apakesa oꞌafiꞌa fikugeꞌmo maime maime neꞌvagenoꞌaeꞌmo aniꞌmo heteno muki vayaꞌamo aniꞌmoꞌa alinino uꞌniye. Ani agufa kavakeꞌmo huꞌa maiꞌnisagenoꞌaeꞌmo Vemo mafaꞌnemo eminegaiye.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Ani afinaꞌmo lole vekalaꞌmo hoyafiꞌmo maiꞌnisaꞌageꞌapaeꞌmo mago vekamo avaleliꞌa uteꞌa mago vekamo ateꞌa ugae.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Lole atalaꞌmo magokepi lokaeꞌana aliꞌyaꞌmo neꞌalisaꞌageꞌapaeꞌmo mago a kanomo avaleliꞌa uteꞌa mago a kanomo ateꞌa ugae.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 Ani kava hugayaꞌmofeꞌmo kava yagaitapa maiyo. Hainu afinaꞌmo Ala kava netapimo eminesifi hutapa oꞌafiꞌnayaꞌmofeꞌmo yagaitapa maiyo.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Afiyo, huꞌna, no aepa vekamoꞌa hainu afinaꞌmo kumaya neꞌaliya vekamo egaifi, huno agesamo afiꞌniyesinana yagaino maiꞌnisigeno eno noꞌamo aeno yakino kumaya oꞌaliꞌniyesinaꞌmofeꞌmo
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 yagaitapa maiyo. Lapakaemo, hemenimo emiꞌnoꞌmegaiye, hutapa hisaya afinakeꞌmo Vemo mafaꞌnemo eminegaiyaꞌmofeꞌmo yagaitapa maiyo.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 — ausente —
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 — ausente —
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Lama ge lapa nepauve, aliꞌya aepa vekamoꞌa muki kagemi yaꞌaleꞌmo yagaisiyafeꞌmo alino he tino ategaiyaꞌmonanafa
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 aliꞌyaꞌamo neꞌaliya hosu vekamoꞌa, aliꞌya aepa vekaꞌnimo yatala afinaꞌmo maiꞌniye, huno agesa afiteno
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 agaeꞌeꞌmo magokepi lokaeꞌa aliꞌyaꞌmo neꞌaliya vayaꞌmo aepa faino apamagiteno lusi aniꞌmo neteꞌa negi nagi nehaya vayaꞌeꞌmo aniꞌmo neno maiteno
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 agesa afino alo huno oꞌmaiꞌnisiya afinaꞌmo aliꞌya aepa vekaꞌamo atagi neno egaiye.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Enoꞌaeꞌmo naipeletiꞌmo folagapatiꞌmo heno apalo atiteno aeꞌa ati nekaya vayaꞌmo maiꞌnayategamo alino atesigeno uno aviꞌya huge avepiꞌmo hanige huno maigiye.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.