Lucas 17

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesuꞌa geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, Vayaꞌmo apayate aligayaꞌmonanafa apayate alisaya vayaꞌmo vaehae, huꞌna, lusi hanageke yaꞌmo aligae.
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Lusi hanageke yaꞌmo aligayaꞌmonanafa mago vekamoꞌa ani agufa aise mafaꞌnemoꞌa hosu kavaꞌmo hisiyafeꞌmo hogoteno ayateꞌmo oꞌaliꞌnisigeꞌapaeꞌmo atafauꞌa alopa yafateꞌmo nofi aeteꞌa lugoꞌafiꞌmo aeteꞌa alini uꞌa solovala anipiꞌmo yaga auꞌa atalesagenoꞌaeꞌmo aise hanageke yaꞌmo aligiye.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 Lapakaitapileꞌmo alagepa hutapa yagaitapa lapateyo. Konagakamoꞌmo kagaetegamo hosu kavaꞌmo huꞌnisigekaeꞌmo hosu kavaꞌmo huꞌnane, huka ge hauvo. Aipamo alino afe lesigekaeꞌmo hosu kavaꞌamo alika atalo.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Konagakamoꞌmo magoke felugamo seveniꞌa afinaꞌmo kagaetegamo hosu kavaꞌmo huteno seveniꞌa afinaꞌmo enoꞌaeꞌmo, kagaetegamo hosu kavaꞌmo huꞌnovanageꞌna magoꞌe huꞌna ani agufa hosu kavaꞌmo osuguve, huno hisigekaeꞌmo hosu kavaꞌamo alika atalo, huno hapa paiꞌnigeꞌa
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 apa vayaꞌamogi, lagesa afita fatago huꞌnona kavatileꞌmo magoꞌe huka alika ko sika lato, huꞌa ha paiꞌnageno
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Ala kava neꞌmoꞌa, lapakesa afitapa fatago huꞌnisaya kavaꞌmo aise avina yakana huno haneꞌnisiyana mago yosaeꞌmo, kagaeꞌe hafuyakaꞌeꞌmo aika vakaika lamika anipiꞌmo halate hago, hutapa hisagenoꞌaeꞌmo getapimo afaꞌa afigiye, huno hapa paiꞌniye.
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 Lapakaepatiꞌmo kayo kayo vekatapimoꞌa mopafiꞌmo aiꞌyumo aiꞌnisifi sipisipileꞌmo yagaino apateꞌnisifi huno maiꞌneno esigekaeꞌmo, malage huka haikeka hiꞌyalamuteꞌmo maiꞌneka neꞌyaꞌmo no, huka ha paigapiye.
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Haꞌao, ani gemo osuganaꞌmonanafa hogoteka neꞌyaꞌnimo kaeka hatika nateꞌneka aliꞌyaꞌmo alisana kukenakamo alika vailiꞌneka neꞌyaꞌnimo alinikeka namiyo. Namigeꞌna netesugeka kagaemo henagaꞌamo negane, huka ha paigane.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Geꞌamo akame nehiyaꞌmofeꞌmo kahao ke hove, huno hugifiye. Haꞌao.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Ani kavaꞌmo hutapa muki gemo Gotiꞌa lapa paiꞌniya geꞌamo afitetapaeꞌmo akame hutetapa ani gemo hutapaeꞌmo, aliꞌyaꞌmo neꞌaluna vayaꞌageꞌmo maiꞌnone. Alagepa kavaꞌmo afaꞌa osuꞌnonaꞌmonanafa aliꞌyatigekeꞌmo aliꞌnone, hutapa hiyo, huno hapa paiꞌniye.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Yesuꞌa Yulusalemu taonifiꞌmo ugefeꞌmo Samaliya koꞌmo hanete Galeliya koꞌmo hanete hutegeno folagapi haneꞌniya kateꞌmo uno
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 mago taonifiꞌmo haino falegefeꞌmo nehigeꞌapaeꞌmo teniꞌa lepalosi vayaꞌmo eꞌa fotu hugefeꞌmo muga afagiꞌaleꞌmo eꞌa he tiꞌa maiꞌneꞌapaeꞌmo
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 alopa geletiꞌmo, Yesuvo, Ala kava nene, kahau huka lato, huꞌa ha paiꞌnageno
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Yesuꞌa apaketenoꞌaeꞌmo, utapa mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌaina lapakufamo alita apave liyo, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo kategamo neꞌvagenoꞌaeꞌmo apakufalafaꞌmo alino hamaleꞌniye.
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Ani vayapatiꞌmo mago vekamoꞌa alino agufalegamo ageyana agufalafaꞌmo alino hamaleꞌnigeno agetenoꞌaeꞌmo aino atagi neno neꞌenoꞌaeꞌmo alopa gefatiꞌmo Goti agiꞌaleꞌmo alino asaga hulino eno
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Yesu aiyafiꞌmo agoꞌya faiteno hao ke heꞌniye. Ani vekamo Samaliya kotega vekae.
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Yesuꞌa ani vekamo agetenoꞌaeꞌmo, teniꞌa vayaꞌmo aliꞌna alagepa huꞌna apateꞌnovana naeniꞌa vayaꞌmo haiyaꞌalega maiꞌnae.
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Na kava higenoꞌaeꞌmo mani magoke alu nofi vekamoꞌa Goti agiꞌaleꞌmo alino asaga huno atesiyafeꞌmo eꞌniye, huno hapa paiteno agaefeꞌmo,
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 kagesa afika fatago huꞌnana kavakamoꞌmo alino alagepa huno kateꞌniyanagi he tika afaꞌa uvo, huno ha paiꞌniye.
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Mago Falasi vayaꞌmogimo Yesufeꞌmo, hainu afinaꞌmo Gotiꞌa yagaino apatesiya kavaꞌmo afole aigiye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, Gotiꞌa yagaino apatesiya kavaꞌmo afole aisiyaꞌmoꞌmo muki vayaꞌmogimo apaulagafatiꞌmo oꞌagegae.
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 Vayaꞌmogi, manile afole aiꞌniye, huꞌa osuge, mugalega afole aiꞌniye, huꞌa osuge huꞌa osugae. Afiyo, Gotiꞌa vayaꞌai apaipafiꞌmo yagaino neꞌapate, huno hapa paiꞌniye.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, henagaꞌamo lapakaemo, Vemo Mafaꞌnemo aise afinaꞌmo agesunafeꞌmo nehune, hutapa hugayana oꞌnagegae.
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Mago vayaꞌmogi lapakaefeꞌmo, mugalegamo utapa ageyo, huꞌa lapa paige, manile etapa ageyo, huꞌa lapa paige hisagetapaeꞌmo geꞌapimo afitetapa utapa apakame osiyo.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Alino alave alave nehigenoꞌaeꞌmo muki kokuꞌnateꞌmo aeno ha legeꞌapaeꞌmo muki vayaꞌmogi neꞌagaya kava huno Vemo Mafaꞌnemo eminesigeꞌa agegae.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Eminegaiyaꞌmonanafa hogoteno lusi agafu kisiya yaꞌmo neꞌalisigeꞌapaeꞌmo hemeni afinaꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogimo apakameꞌyamo amigae.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 Noaꞌa maiꞌniya afinaꞌmo haiya agufa kavaꞌmo huꞌa maiꞌnafi Vemo Mafaꞌnemo afinaꞌeꞌmo ani agufa kavakeꞌmo huꞌa maigae.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Neꞌyaꞌmo nege aniꞌmo nege aꞌmo alige aꞌmafaꞌnemo lagauliꞌa uge hume hume neꞌagenoꞌaeꞌmo Noaꞌa sipifiꞌmo haino maiꞌnigenoꞌaeꞌmo aniꞌmo heteno muki vayaꞌaina ago aeno apati kaeꞌniye.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 Ani kava huꞌa Lotiꞌa maiꞌniya afinaꞌmo neꞌyaꞌmo nege aniꞌmo nege mago yaꞌmo miya faige maketi huge hoyamo vaige no kige hume hume neꞌagenoꞌaeꞌmo
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Lotiꞌa Sotomi taonifatiꞌmo ataleno neꞌvigenoꞌaeꞌmo ani afinaꞌmo ataꞌe ata neleya yafaꞌeꞌmo ko aigekana huno kokuꞌnapatiꞌmo emineno muki vayaꞌmo apaleno apasaga liꞌniye.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 Ani agufa kavakeꞌmo huꞌa maiꞌnisageno Vemo Mafaꞌnemo afole aigiye.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 Ani afinaꞌmo kumatega maiꞌnisaya vayaꞌmogi noꞌapifatiꞌmo kagemi yaꞌapimo alisayafeꞌmo faleꞌa ohaiyo. Hoyalega maiꞌnisaya vayaꞌmogi noꞌapilega halate aiꞌa atagi neꞌa oꞌviyo.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Lapakaemo Loti aꞌaꞌmoꞌmo huꞌniya kavafeꞌmo lapakesa afitapa ho hiyo.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Ina lagimo ma mopafiꞌmo alagepa huꞌa maige maige huꞌa maisaya kavateꞌmo yagaiꞌa neꞌatesafigeno alagepa huꞌa neꞌmaisaya kavaꞌapimo hano hugiyaꞌmonanafa ina lagimo alagepa huꞌa neꞌmaisaya kavaꞌapimo ataleꞌnisafigeꞌa alagepa huꞌa maisaya kavaꞌapimo aligae.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 Nagaemo lapa paiꞌnaeꞌmo, ani haniꞌilagamo lole vekalaꞌmo magoke hipaleꞌmo lokaeꞌana havaeꞌnisaꞌapatiꞌmo mago vekamo avaleliꞌa uteꞌa mago vekamo ategae.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Lole atalaꞌmo magokepi lokaeꞌana aliꞌyaꞌmo neꞌalisaꞌapatiꞌmo mago a kanomo avaleliꞌa uteꞌa mago a kanomo ategae.
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 Lole vekalaꞌmo hoyafiꞌmo lokaeꞌana maiꞌnisaꞌapatiꞌmo mago vekamo avaleliꞌa uteꞌa mago vekamo ategae, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Ala kava nene, haiyaꞌalegamo ani agufa kavaꞌmo afole aigiye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, afu anagaꞌmo kefaꞌapimo haneꞌniya yategamo hakiki anagaꞌmo haleli eꞌa aliꞌa anupa huꞌa neꞌmaiye, huno hapa paiꞌniye.
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.