João 9
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Yesuꞌa neꞌunoꞌaeꞌmo ageyana mago vekamo itaꞌamoꞌmo alino ateꞌniya afinatetiꞌmo aulagalaꞌmo neꞌageya yaꞌamo alagi ohaneꞌniya vekamo maiꞌnigeno ageꞌniye.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogimo, Tisao, ina laꞌmo huꞌniya hosu kavaꞌmoꞌa itaꞌamoꞌmo alino ateꞌniya afinatetiꞌmo aulagamo neꞌageya yaꞌamo ohaneꞌniya vekamo maiꞌniye. Ani kavaꞌmo aepaꞌamo agaiꞌamo huꞌniya hosu kavaꞌmoꞌa huꞌnifi itaꞌafoꞌalaꞌmoganimo huꞌnaꞌa hosu kavaꞌanimoꞌa ani agufa kavaꞌmo huꞌniye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Yesuꞌa, ani kavaꞌmo aepaꞌamo haneꞌniyana agaiꞌamo huꞌniya hosu kavaꞌmoꞌa ohanege itaꞌafoꞌalaꞌmogani huꞌnaꞌa hosu kavaꞌanimoꞌa ohanege huꞌniyaꞌmonanafa Goti himamuꞌamo agaeteꞌmo afole aisigeꞌa muki vayaꞌmogi agesayafeꞌmo ani kavaꞌmo huꞌniye.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Muki felugaꞌamo nagaemo alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekamo hauꞌniya aliꞌyaꞌamo aliguve. Haniꞌmo hisigeꞌapaeꞌmo muki vayaꞌmogimo aliꞌyaꞌmo afaꞌa oꞌaligae.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ma mopafiꞌmo maiꞌneꞌnaeꞌmo ma mopafi vayaꞌai ha le yaꞌapigana huꞌna maiꞌneꞌna aeꞌna ha leꞌna neꞌapatove, huno hapa paiteno
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Yesuꞌa mopa atanamo aliꞌneno avenatuꞌna he maleꞌneno alino hapa hatiteno aulagalateꞌmo faleno ateꞌniye.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Faleno atetenoꞌaeꞌmo, uka Silomi ani kotupiꞌmo aniꞌmo faleka kalo pao, huno ha paiꞌniye. Ani Silomi ani kotune agimo aepaꞌamo haneꞌniyana alino ateꞌnigeno uꞌniyategae. Ani vekamo uno anipiꞌmo faleno kalo paeteno aulagalaꞌmo alagepa huno ageno ayaketeno noꞌalegamo uꞌniye.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Uꞌnigeꞌapaeꞌmo noꞌale vayaꞌe hogoteno itopaleꞌmo fai maiꞌneno monieꞌmo aukaya nehigeꞌapa neꞌagaya vayaꞌmogiꞌeꞌmo, itopale maiꞌneno muki afinaꞌmo monieꞌmo aukaya nehiya vekamofiye, huꞌa apafi geꞌnae.
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Mago vayaꞌamogimo, ani vekamae, huꞌa hapa paiꞌnageꞌapaeꞌmo mago vayaꞌamogimo, haꞌao, agaekana agufa vekamo maiꞌniyana alu vekamo maiꞌnegaiye, huꞌa huꞌnae. Agaiꞌamo, ani vekamo nagaekeꞌmo maiꞌnove, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 haiya kava huka kaulagamo ageka ayakeꞌnane, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 mago vekamo agiꞌamo Yesuꞌa mopa atanamo alino hapa hatiteno naulagalateꞌmo faleno natetenoꞌaeꞌmo, Uka Silomi ani kotupiꞌmo faleka kalo pao, huno naha paiꞌnigeꞌna uꞌna faleꞌna kalo paeteꞌnaeꞌmo naulagamo ageꞌna ayakeꞌnove, huno hapa paiꞌniye.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Ani vekamo haiyate maiꞌniye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, oꞌageꞌnove, huno hapa paiꞌniye.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Apakaemo ani vekamo avaleliꞌa Falasi mono vayaꞌaitegamo uꞌnae.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Yesuꞌa mopa atanamo alino hapa hatiteno aulagalateꞌmo faleno ateteno alino ayakeno ateꞌniya afinaꞌmo Sapati afinaꞌmae.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Inagi Falasi vayaꞌmogimo halate huꞌapaeꞌmo, haiya agufa kavaꞌmo huꞌnigeka kaulagalaꞌmo alagepa huka ageꞌnane, huꞌa loka huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, agaemo hapamo alino naulagalateꞌmo faleno nateꞌnigeꞌna uꞌna anipiꞌmo faleꞌna kalo paeteꞌnaeꞌmo naulagalaꞌmo alagepa huꞌna ageꞌnove, huno hapa paiꞌniye.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Mago Falasi vayaꞌamogimo, Sapati afina keꞌaepa gemo akame nosiyaꞌmofeꞌmo Gotitegatiꞌmo oꞌmeꞌniye, huꞌa huꞌnageꞌapaeꞌmo mago vayaꞌamogimo huꞌapaeꞌmo, haiya agufa kavaꞌmo huno hosu kavaꞌmo nehisiya vekamoꞌa ani agufa noꞌagona agufa aune kavaꞌmo afaꞌa hugiye, huꞌa huꞌnae. Ani gemo huteꞌa aliꞌa fako huꞌa lole nofi vayaꞌmo maiꞌnae.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Falasi vayaꞌmogimo halate magoꞌe huꞌa, kaulagalaꞌmo alino ayakeno kateꞌniya vekaeꞌmo na agufa gemo hugane, huꞌa loka huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo, Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo maiꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Yu vayaꞌmogimo aulagalaꞌmo ohaneꞌniya vekamo aulagalaꞌmo alo huno ateꞌniya kavafeꞌmo ava gemo afiteꞌapaeꞌmo, lama ge nehiye, huꞌa apakesa oꞌafiꞌnayaꞌmofeꞌmo itaꞌafoꞌalaꞌmoganifeꞌmo ge huꞌnageꞌana eꞌnaꞌageꞌanaeꞌmo,
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 mani vekamo mafaꞌnetanimo maiꞌnifiye. Lanakaemo, alitaꞌa ateꞌnoꞌa afinatetiꞌmo aulagalaꞌmo ohaneꞌniya mafaꞌnemo maiꞌniye, hutana nehaꞌaꞌmofeꞌmo hemenimo haiya kava huꞌnigeno aulagalaꞌmo alagepa huno ageꞌniye, huꞌa anafi geꞌnageꞌanaeꞌmo
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 itaꞌafoꞌalaꞌmoganimo, ago ageꞌnoꞌana mafaꞌnetiꞌamo maiꞌneno alitaꞌa ateꞌnoꞌa afinatetiꞌmo aulagalaꞌmo ohaneꞌniya mafaꞌnemo maiꞌnigetaꞌa ageꞌnoꞌae.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Hemenimo haiya kava huno aulagalaꞌmo alagepa huno neꞌagefi, ina laꞌmo alino alagepa huno ateꞌnifi, hutaꞌa alagi oꞌageꞌnoꞌae. Ani kavafeꞌmo agaiꞌaeꞌmo loka huta afi gegenoꞌao alopa vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo agaiꞌamo lapa paino, huꞌana hapa paiꞌnaꞌae.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Itaꞌafoꞌalaꞌmoganimo Yu vayaꞌaifeꞌmo koliꞌapimo huꞌnaꞌaꞌmofeꞌmo mani agufa gemo huꞌnaꞌae. Apakaemo hogoteꞌa vege huꞌapaeꞌmo, ina lagimo Yesufeꞌmo, Kalaisi vekamo maiꞌniye, huꞌa nehisafigeta mono nopatiꞌmo alita hapafaita apatalegaune, huꞌa ago ge hu maleꞌnae.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Huꞌa ge hu maleꞌnayaꞌmofeꞌmo itaꞌafoꞌalaꞌmoganimo, alopa vekamo maiꞌniyanagi agaiꞌaeꞌmo ge hutapa afi gegeno lapa paino, huꞌana hapa paiꞌnaꞌae.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Apakaemo halate ani hogoteno aulagalaꞌmo alagepa huno noꞌageya vekaeꞌmo ge huꞌnageno eꞌnigeꞌapaeꞌmo, kagaemo kagaikageꞌmo Gotiꞌmo ala agiꞌamo amiyo. Lagaemo ani vekamo ago ageꞌnonana hosu kavaꞌmo nehiya vekamo maiꞌnigeta ageꞌnone, huꞌa ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo,
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 nagaemo hosu kavaꞌmo nehisiya vekamo maiꞌnisifi huꞌna oꞌageꞌnove. Magoke kavaꞌamo alagi ageꞌnovana hogoteꞌna naulagalaꞌmo alagepa huꞌna oꞌageꞌnova vekamo maiꞌnovaꞌmonanafa hemenimo alagepa huꞌna neꞌagove, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 kagaetegamo na agufa kavaꞌmo huꞌniye. Haiya kava huno kaulagalaꞌmo alino alagepa huno kateꞌniye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 ago lapa paiꞌnovaꞌmonanafa oꞌafiꞌnae. Na kava higetapaeꞌmo halate magoꞌe hutapa afigefeꞌmo nehae. Afole oꞌaiꞌniyesina agufa kavaꞌmo hemenimo ago afole aiꞌnigetapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmo maisayafeꞌmo nehafiye, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 kagaemo ani vekamo geꞌamo neꞌafina vekamo maiꞌnanaꞌmonanafa lagaemo Mosese geꞌamo neꞌafuna vayaꞌmo maiꞌnone.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Ago afiꞌnonana Gotiꞌa Mosesefeꞌmo ha paiꞌniye, huta afiꞌnonaꞌmonanafa ani kanomo haiyategatiꞌmo eꞌnifi huta oꞌafiꞌnone, huꞌa ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo,
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 aeto agufa gemo nehageꞌnaeꞌmo ani gemo afiꞌna nahau neꞌauve. Haiyategatiꞌmo eꞌnifi hutapa oꞌafiꞌnayaꞌmonanafa naulagamo alino ayakeno nateꞌniye.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Afiꞌnonana Gotiꞌa hosu kavaꞌmo nehaya vayaꞌai geꞌapimo noꞌafiyaꞌmonanafa agaefeꞌmo mono huteꞌa hauꞌniya agufa kavaꞌagekeꞌmo nehaya vayaꞌai geꞌapimo neꞌafiye, huta afiꞌnone.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Akeyaꞌvilaga afinatetiꞌmo eno hemenimo maiꞌnona afinaꞌmo muki vayaꞌmogimo itaꞌamoꞌmo alino ateꞌniya afinatetiꞌmo mago vekamoꞌa aulagalaꞌmo hosuꞌniya vekamo aulagalaꞌmo alino ayakeno ateꞌniya ava gemo oꞌafiꞌnae. Muki vayaꞌmogimo ma mopamo alo huꞌniya afinatetiꞌmo ani agufa kavafeꞌmo ava gemo oꞌafiꞌa maime maime eꞌnae.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Ani vekamo Gotitegatiꞌmo oꞌmeꞌniyesinana magoke alagepa kavaꞌmo afaꞌa osuꞌniyesine, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Itakamoꞌmo alino kateꞌnigekaeꞌmo hosu kavapikeꞌmo maiꞌnanagi hemenimo kagaemo alika laya malesanafeꞌmo nehapiye, huꞌa huteꞌa mono nopatiꞌmo aliꞌa hafaiꞌa ataleꞌnae.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Yesuꞌa aliꞌa hafaiꞌa ataleꞌnaya kavafeꞌmo ava gemo afiteno uno kahauya huno ageno avatetenoꞌaeꞌmo, kagaemo Goti mafaꞌneꞌaeꞌmo kagesa afika fatago nehapiye, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo,
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Ala nene, ani vekamo ina laꞌae. Naha paigeꞌnao agaefeꞌmo nagesa afiꞌna fatago hino, huno ha paiꞌnigeno,
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 ago ageꞌnanageno hemenimo ge kaha nepaiya vekamo agaemae, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo,
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Ala kava nene, nagesa afiꞌna fatago nehuve, huno ha paiteno agaefeꞌmo mono huꞌniye.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Yesuꞌa ina ge huno hapa paiꞌniye. Nagaemo aliꞌna fako huꞌna apatesuvafeꞌmo ma mopafiꞌmo emiꞌneꞌnove. Nagaemo apaulagamo ali huꞌnisiya vayaꞌmogi ageꞌa ayakesayafeꞌmo emiꞌneꞌnove. Ani kava huteꞌna apaulagamo afaꞌa haneꞌnigeꞌa neꞌagaya vayaꞌmo apaulagamo ali hufa vayakana huꞌa maiꞌneꞌa oꞌagesayafeꞌmo emiꞌneꞌnove.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Mago Falasi vayaꞌmo agaeꞌeꞌmo magokepi lokaeꞌa maiꞌnaya vayaꞌmogi ani huꞌniya gemo afiteꞌapaeꞌmo, lagaeꞌeꞌmo laulagamo ali huꞌnifiye, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 lapaulagamo ali huꞌniya vayaꞌmo maiꞌnaesinana hosu kavatapimo ohaneꞌniyesinaꞌmonanafa neꞌagone, hutapa nehayaꞌmofeꞌmo hosu kavatapimo afaꞌa haneꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.