João 6

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Henagaꞌamo Yesuꞌa ani kotuꞌmo agiꞌamo Galeliya ani kotuꞌmo lakaeno mugagayaga faligamo uꞌniye. Ani ani kotuꞌmo alu agiꞌamo Taipiliyasi ani kotuꞌmae.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Agaemo alagena kavaꞌmo huno kaita hapauꞌniya vayaꞌaina alino hapageno apateꞌnigeꞌa ageꞌnayaꞌmofeꞌmo asole vayaꞌmo akame huꞌa uꞌnae.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Yesuꞌe geꞌamo neꞌafiya vayaꞌeꞌmo mago aise avefiꞌmo haiꞌa maiꞌnae.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Pasova hopa afinaꞌmo ago alagi eno hogo huꞌniye.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Yesuꞌa alino maku huno apakeyana asole vayaꞌmo agaetegamo neꞌageno apaketeno Filipifeꞌmo, mani asole vayaꞌmo neꞌagi neꞌyaꞌmo nesaya yaꞌmo haiyatetiꞌmo miya faigune, huno afi geꞌniye.
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Agaiꞌamo ani hisiya kavaꞌmo ago ageꞌniyana Filipifeꞌmo na agufa gemo hisifi, huno avataga huno afi geꞌniye.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Filipiꞌa, tu hataleti kinaletiꞌmo neꞌyaꞌmo miya faigunana mani asole vayaꞌmogi nesaya kavaꞌmo osugiye, huno ha paiꞌniye.
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Mago vekamo geꞌamo neꞌafiya vekamo agiꞌamo Eꞌnaluꞌa Saimoni Pita aganaꞌamoꞌa,
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 mago manile maiꞌniya mafaꞌnemoꞌa faefuꞌa mali peleti mayaꞌe lole noyamelaꞌeꞌmo aliꞌniye. Aliꞌniyaꞌmonanafa asole vayapiꞌmogeno mani neꞌyaꞌatomoꞌa kanale osugiye, huno ha paiꞌniye.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Yesuꞌa, etapa kahauleꞌmo itopaleꞌmo maiyo, huta hapa paiyo, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo muki vayaꞌaifeꞌmo hapa paiꞌnageꞌa kahauleꞌmo eꞌa itopaleꞌmo maiꞌnae. Ani vayaꞌmo faefu tauseniꞌa vayaꞌmo maiꞌnae.
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Yesuꞌa peleti mayamo aliꞌneno Gotifeꞌmo hao ke heteno maiꞌnaya vayaꞌmo alino fako huno apamiteno noyameꞌeꞌmo ani kava huno alino apakaiꞌapimo hapauꞌniya agufa kavaꞌmo huno apamiꞌnigeꞌa aliꞌa neꞌnae.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Neꞌyaꞌmo neꞌa apamu hutagenoꞌaeꞌmo Yesuꞌa geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, fiku yanageno neꞌya atupaꞌamo lageso hugiyanagi alita anupa hiyo, huno hapa paiꞌnigeꞌa
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 faefuꞌa peleti mayafatiꞌmo neꞌa apamu huteꞌa ataleꞌnaya atupamo aliꞌa tuolofuꞌa honafa yuvapafiꞌmo maleꞌa havai teꞌnae.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Apakaemo ageꞌnayana Yesuꞌa noꞌagaya agufa aune kavaꞌmo huno alino apave liꞌnigeꞌa ageteꞌapaeꞌmo, Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa paisiya vekamo ma mopafiꞌmo afole aigiye, huꞌa huꞌnaya vekamo agaekeꞌmae, huꞌa huꞌnae.
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Ani vayaꞌmogimo eꞌa Yesuꞌmo atafauꞌa yagaino apatesiya kini vekamo aliꞌa hamaleꞌa atesayafeꞌmo huꞌnageno Yesuꞌa apakeꞌniyaꞌmofeꞌmo apataleno agaiꞌageꞌmo avefiꞌmo uno haiꞌniye.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 — ausente —
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 — ausente —
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Lusi kava huno yasimo alinineno aniꞌmo aino holakau holakau huꞌnigeꞌapaeꞌmo
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 apakaemo latapa kayotetiꞌmo aniꞌmo avaleꞌa ataleme ataleme aise afagiꞌaleꞌmo neꞌuꞌapaeꞌmo agayana Yesuꞌa ani agotofuleꞌmo sipi haopaleꞌmo eꞌnigeꞌa ageteꞌapaeꞌmo koli nehagenoꞌaeꞌmo
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Yesuꞌa, nagaemo neꞌovanagi koli osiyo, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 hapauꞌnigeꞌa sipifiꞌmo avaleꞌa ateteꞌapaeꞌmo malage huꞌa uꞌa ani agiꞌnaleꞌmo avaꞌyi huꞌnae.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Egaꞌamo mugagayaga faliga vayaꞌmogi agayana egamo haneꞌnigeꞌa ageꞌnaya sipigeꞌmo magokeꞌageꞌmo haneꞌnigeno Yesuꞌa ani sipifiꞌmo oꞌuꞌnigeꞌa geꞌamo neꞌafiya vayaꞌageꞌmo uꞌnageꞌapa apakeꞌnae.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Magoꞌe sipimo Taipiliyasi kotegatiꞌmo eꞌa Yesuꞌa neꞌyaꞌmo alino Gotifeꞌmo hao ke heteno apamiꞌnigeꞌa neꞌnayategamo eꞌnae.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Asole vayaꞌmogi apakayana Yesuꞌe geꞌamo neꞌafiya vayaꞌeꞌmo anileꞌmo oꞌmaiꞌnageꞌa apaketeꞌapaeꞌmo mago sipigopiꞌmo uꞌa haiꞌa maiteꞌa Yesufeꞌmo kahauya huꞌa agesayafeꞌmo aniꞌmo lakaeꞌa uꞌnae.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Ani kotuꞌmo mugagaya faligamo lakaeꞌuꞌa avaꞌyi huteꞌa Yesuꞌmo maiꞌnigeꞌa ageteꞌapaeꞌmo, Tisao, huꞌa, hainu afinaꞌmo manileꞌmo eka maiꞌnane, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Yesuꞌa, alagi lama ge lapa nepauve, huno, noꞌagaya agufa aune kavaꞌmo agetapa aeto huꞌnayaꞌmofeꞌmo nagesayafeꞌmo oꞌmeꞌnafa peleti mayamo aliꞌna lapamiꞌnogetapa netapa lapamu huꞌnayaꞌmofeꞌmo nagesayafeꞌmo eꞌnae.
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Lapakaemo kasalisiya neꞌyaꞌmo alisayafekeꞌmo aliꞌyaꞌmo oꞌalitapa hanege hanege huno hanesiya neꞌyaꞌmo alino lapamisigetapa alagepa hutapa maige maige hutapa maisaya yaꞌmo alisayafekeꞌmo aliꞌyaꞌmo aliyo. Vemo Mafaꞌnemoꞌa ani agufa neꞌyaꞌmo alino lapamigiye. Muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo Gotiꞌa lekana paiꞌna ateꞌnove, huno alino apave lisiyafeꞌmo himamuꞌamo alino amiꞌniye, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Gotiꞌa hauꞌniya kavaꞌmo hisunafeꞌmo na agufa aliꞌya na agufa aliꞌyaꞌamo aligune, huꞌa afi geꞌnagenoꞌaeꞌmo,
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Gotiꞌa hauꞌniya kavaꞌmo magokeꞌageꞌmo haneꞌniyana alino ateꞌnigeno emineꞌniya vekaeꞌmo lapakesa afitapa fatago hisaya kavakeꞌmo aliꞌyaꞌamo haneꞌniye, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Lama ge nehane, huta hisunafeꞌmo haiya agufa noꞌagona kaune kavaꞌmo huka alika lave ligane. Na kava hugane.
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Laginago vayaꞌmogi kaꞌme kotega mana neꞌyaꞌmo neꞌnae. Ani kavatefeꞌmo Goti mukufi gemoꞌmo, agaemo kokuꞌnapatiꞌmo peleti mayamo alino apamiꞌnigeꞌa neꞌnae, huno huꞌniye, huꞌa ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Alagi lama ge lapa nepauve, Moseseꞌa kokuꞌnapati lama ge peleti mayamo alino oꞌapamiꞌnifa Afoꞌnimokeꞌmo kokuꞌnapatiꞌmo lama ge peleti mayamo alino nelapamiye.
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Gotiꞌa alino neꞌapamiya peleti mayamo kokuꞌnapatiꞌmo emineno ma mopafi vayaꞌmo afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya vekamo maiꞌniye, huno hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo,
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Ala kava nene, muki afinaꞌmo ani peleti mayamo alika lamigeta neno, huꞌa ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo,
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 nagaemo afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya peleti mayagana huꞌna maiꞌnove. Nagaetegamo esaya vayaꞌmo apaka otegaiye. Nagaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehisaya vayaꞌmo anifeꞌmo alagi ohapaugiye.
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Ago lapa paiꞌnaeꞌmo, nageꞌnayaꞌmonanafa lapakesa afitapa fatago nosae, huꞌna ago lapa paiꞌnove.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Muki vayaꞌamo muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo apavaleno namisiya vayaꞌmo nagaetegamo egae. Nagaetegamo eꞌa maiꞌnisaya vayaꞌmo aliꞌna hapafaiꞌna oꞌapatalegauve.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Ani kavatefeꞌmo nagaiꞌni nahauꞌnisiya kavaꞌmo hisuvafeꞌmo emiꞌnoꞌmeꞌnofa alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekamoꞌa hauꞌniya kavaꞌmo hisuvafeꞌmo emiꞌneꞌnove.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekamoꞌa hauꞌniyanageꞌna muki apavaleno namiꞌniya vayapatiꞌmo magoke vekamo alagi aliꞌna apaheꞌna atalesugeno lageso hisiyafeꞌmo ohauꞌniyanageꞌna ma mopamo hano hisiya afinaꞌmo muki vayaꞌamo aliꞌna he tiꞌna apatesuvafekeꞌmo hauꞌniye.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekamoꞌa hauꞌniyanageꞌa Mafaꞌneꞌamo ageꞌa aeto huteꞌapaeꞌmo muki vayaꞌamogi agaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehisaya vayaꞌmo afaꞌa maige maige huꞌa maisaya yaꞌmo aligae. Aliꞌnisageꞌna ma mopamo hano hisiya afinaꞌmo aliꞌna he tiꞌna apategauve, huno hapa paiꞌniye.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Yesuꞌa, kokuꞌnapatiꞌmo emiꞌneꞌniya peleti mayagana huꞌna maiꞌnove, huno hapa paiꞌniyaꞌmofeꞌmo aepa faiꞌa hagalu hagalu huꞌa ge hauꞌnae.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Ge hauꞌapaeꞌmo, ani kanomo Yesuꞌa Yosefe mafaꞌneꞌamo oꞌmaiꞌnifiye. He, ani kanomo maiꞌnigeta itaꞌafoꞌalaꞌmoganimo ago anakeꞌnone. Na kava higenoꞌaeꞌmo, nagaemo kokuꞌnapati emiꞌneꞌnove, huno nehiye, huꞌa huteꞌa huꞌa faipa huꞌa ateteꞌa ge hauꞌnae.
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Yesuꞌa geꞌapileꞌmo aeno atagaina huno hapa painoꞌaeꞌmo, lapakaitapimo hagalu hagalu gemo osiyo.
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Magoke vekamoꞌmo agaiꞌamo nagaetegamo afaꞌa oꞌmegaiyaꞌmonanafa Afoꞌnimoꞌmo alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekamokeꞌmo ayate heno avayu hulino esigenoꞌaekeꞌmo nagaetegamo egaiye. Nagaetegamo esigeꞌnaeꞌmo ma mopamo hano hisiya afinaꞌmo aliꞌna he tiꞌna ategauve.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌmogimo Goti mukufiꞌmo avoꞌmo kaeꞌapaeꞌmo, Gotiꞌa muki vayaꞌaina alino apaya malegaiye, huꞌa avoꞌmo kae maleꞌnae. Ani gemo huꞌnayaꞌmofeꞌmo muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo huꞌniya gemo afiteꞌa ageꞌnaya vayaꞌmo mukiꞌamo nagaetegamo ete ete huꞌa neꞌae.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 Ani gemo huvaꞌmonanafa magoke vekamoꞌa Afoꞌnimoꞌmo oꞌageꞌniye. Gotitegatiꞌmo magoke vekamo emineꞌniya vekamokeꞌmo muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo ageꞌniye.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Alagi lama ge lapa nepauve, Apakesa afiꞌa fatago nehaya vayaꞌmo afaꞌa maige maige huꞌa maisaya yaꞌmo ago aliꞌnae.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Nagaemo afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya peleti mayagana huꞌna maiꞌnove.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Lapakinago vayaꞌmogi mana peleti mayamo kaꞌme kotega maiꞌneꞌapaeꞌmo aliꞌa neꞌnayaꞌmonanafa ago faliꞌnae.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Kokuꞌnapati emineꞌniya peleti mayamo aeto agufa kanale peleti mayamo haneꞌniyanageꞌa aliꞌa neꞌnisaya vayaꞌmo alagi ofaligae.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Nagaemo afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya peleti mayamo kokuꞌnapatiꞌmo emineꞌniya peleti mayagana huꞌna maiꞌnove. Ina lagimo ani peleti mayamo aliꞌa neꞌnisafigeꞌa muki afinaꞌmo afaꞌa maige maige huꞌa maigae. Aliꞌna apamisuva peleti mayamo nagufafati nameꞌanimo haneꞌniye. Ma mopafi vayaꞌmo afaꞌa maige maige huꞌa maisayafeꞌmo nameꞌanimo aliꞌna apamiguve, huno hapa paiꞌniye.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Hapa paiꞌnigeꞌa afiteꞌapaeꞌmo apakaiꞌapimo ge vaiteꞌapaeꞌmo, Ani vekamo ameꞌamo nesunafeꞌmo haiya kava huno alino lamigiye, huꞌa huꞌnae.
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Yesuꞌa, alagi lama ge lapa nepauve, lapakaemo Vemo Mafaꞌnemo ameꞌaꞌe kolaꞌaꞌeꞌmo alitapa oꞌneꞌnisayana afaꞌa maisaya yaꞌmo alagi oꞌaliꞌnae.
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Ina lagimo nameꞌniꞌe kolaꞌniꞌeꞌmo aliꞌa neꞌnisafigeꞌa afaꞌa maige maige huꞌa maisaya yaꞌmo ago aliꞌnayanageꞌna ma mopamo hano hisiya afinaꞌmo aliꞌna he tiꞌna apategauve.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Nameꞌanimo lama ge neꞌyaꞌmo haneꞌnigeno kolaꞌnimo lama ge aniꞌmo haneꞌniye.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Ina lagimo nameꞌniꞌe kolaꞌniꞌeꞌmo aliꞌa neꞌnisafigeꞌa nagaepiꞌmo maiꞌnageꞌna apakaepiꞌeꞌmo maiꞌnove.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo afaꞌa maisaya yaꞌmo aepa vekamoꞌa alino nateꞌnigeꞌna emineꞌnove. Agaemo afaꞌa maisuva yaꞌmo aepa vekamo maiꞌnigeꞌna nagufafati nameꞌanimo neꞌnaya vayaꞌmo afaꞌa maisaya yaꞌmo aepa vekaꞌapimo maiꞌnove.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Manimona kokuꞌnapatiꞌmo emineꞌniya peleti mayamo haneꞌniye. Lapakinago vayaꞌmogi neꞌnaya peleti mayagana huno ohaneꞌnifa aeto agufa kanale peleti mayamo haneꞌniye. Lapakinago vayaꞌmogi aliꞌa neteꞌapaeꞌmo ago faliꞌnayaꞌmonanafa mani peleti mayamo neꞌnisaya vayaꞌmo muki afinaꞌmo afaꞌa maige maige huꞌa maigae.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Yesuꞌa mani gemo Kapeneyamu taonifiꞌmo mono nopiꞌmo alino apaya maleꞌniye.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Asole vayaꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayapatiꞌmo mago vayaꞌamo ani gemo afiteꞌapaeꞌmo, mani gemoꞌmo kana huꞌniyaꞌmofeꞌmo ina lagimo ani gemo afiꞌa aeto hugae, huꞌa huꞌnae.
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Yesuꞌa agaiꞌa aipafiꞌmo agesa afinoꞌaeꞌmo geꞌnimo neꞌafiya vayaꞌmogi huꞌnova geeꞌmo hagalu hagalu gemo nehae, huno apaketenoꞌaeꞌmo, mani gemoꞌmo aneꞌaifiꞌmo hegekana huno nelapatafaifiye.
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 Agesayana Vemo Mafaꞌnemo aino atagi neno haino maisigetapaeꞌmo, na agufa yane hutapa lapakesa afigae.
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Nauneꞌnameꞌmoꞌa afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiye. Nagufafati nameꞌamoꞌmo lapa oꞌmaegaiye. Lapa nepauva gefiꞌmo aunemeꞌmo haneꞌneno afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya gemo haneꞌniye.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Haneꞌniyaꞌmonanafa lapakaepatiꞌmo mago vayaꞌmo apakesa afiꞌapa fatago nosae, huno hapa paiꞌniye. Yesuꞌa aliꞌyaꞌamo aepa faino aliꞌniya afinatetiꞌmo apakesa afiꞌa fatago osisaya vayaꞌe kutulu yaꞌmo alisiya vekaꞌeꞌmo ago apakeꞌniye.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Huno hapa paitenoꞌaeꞌmo, ani kavatefeꞌmo, mago vekamoꞌa nagaetegamo agaiꞌamo afaꞌa oꞌmegaiyaꞌmonanafa Afoꞌnimoꞌa fiku ha maeno amisigeno egaiye, huꞌna ago lapa paiꞌnove, huno hapa paiꞌniye.
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Ani gemo huno hapa paiꞌniyaꞌmofeꞌmo asole vayaꞌmo geꞌamo afiꞌnaya vayapatiꞌmo agaeꞌeꞌmo magoꞌe huꞌa lokaeꞌa umenitata osuꞌa ago ataleꞌa uꞌeꞌa huꞌnae.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Ataleꞌa uꞌnagenoꞌaeꞌmo Yesuꞌa tuolofuꞌa vayaꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo, lapakaeꞌeꞌmo nataletapa ugefe nehafiye, huno apafi geꞌnigenoꞌaeꞌmo
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Saimoni Pitaꞌa, Ala kava nene, huno, ina lategamo ugune. Kagae gemoꞌa afaꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya gemo haneꞌniye.
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Hemenimo lagaemo lagesa afita fatago huteta kageꞌnonana aeto agufa vekamo Gotitegatiꞌmo emikeꞌnana vekamo maiꞌnanageta kageꞌnone, huno ha paiꞌnigeno
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Yesuꞌa, nagaemo lekana paiꞌna lapateꞌnovaꞌmonanafa lapakaepatiꞌmo mago vekamo aipafiꞌmo hosu aune vekamo maiꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Agaemo Yutasiꞌa Isakaliyoti kotega vekamo Saimoni mafaꞌneꞌaeꞌmo huꞌniye. Yutasiꞌa ani tuolofuꞌa vayapati vekamoꞌa kutulu yaꞌmo aliteno Yesuꞌmo avaleno apamisigeꞌa amagisaya vekamo maiꞌniye.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.