João 12

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sigisiꞌa afinaꞌmo utesigeno Pasova hopa afinaꞌmo afole aisiyafeꞌmo huꞌniya afinaꞌmo Yesuꞌa Metani taonifiꞌmo Layosiꞌa faliꞌniyatetiꞌmo alino he tino ateꞌniya kotegamo eꞌniye.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Eꞌnigeꞌa une neꞌyaꞌmo alo huteꞌa Mataꞌa neꞌyaꞌmo alino fako huno apamiꞌnigeꞌa Layosigiꞌeꞌmo magokepi lokaeꞌa maiꞌneꞌa neꞌnae.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Maiꞌneꞌapaeꞌmo Maliyaꞌa alopa moniletiꞌmo miya nefaiya uvelimo alagepa atumo neꞌaiya uvelimo lole kapufiꞌmo nehaneya agufa uvelimo alinineno Yesu aiyalateꞌmo lakino faleno ateteno ayokatetiꞌmo alino hau huno ateꞌnigenoꞌaeꞌmo alagepa atuꞌamoꞌmo ani maiꞌnaya nopiꞌmo havai teꞌniye.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Yutasiꞌa Isakaliyoti kotega vekamo Saimoni mafaꞌneꞌamoꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayapati vekamo kutulu yaꞌmo alisiya vekamoꞌa,
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 na kava higenoꞌaeꞌmo alagepa atumo neꞌaiya uvelimo alino maketi hisigeꞌa tali hataleti kinaletiꞌmo miya faitesageno alino kagemi yaꞌapimo ohaneꞌnisiya vayaꞌaina apamiyafeꞌmo huꞌniye, huno huꞌniye.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Kagemi yaꞌapimo ohaneꞌnisiya vayaꞌaifeꞌmo agesa oꞌafiꞌniyaꞌmonanafa moni kuteꞌmo neꞌyagaiya vekamo maiꞌneno kupatiꞌmo kumayaꞌmo neꞌaliya vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo ani gemo huꞌniye.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Yesuꞌa, afaꞌa ateyo. Falisugeꞌa kiꞌa natesaya afinafeꞌmo agesamo afiteno uvelimo lakino faleno nateꞌniye.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Kagemi yaꞌapimo ohaneꞌnisiya vayaꞌmo muki afinaꞌmo lapakaeꞌeꞌmo magokepi lokaetapa maigayaꞌmonanafa nagaemo muki afinaꞌmo lapakaeꞌeꞌmo magokepi lokaeta oꞌmaigune, huno hapa paiꞌniye.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Yesuꞌa eno maiꞌniye, huꞌa huꞌnaya gemo afiteꞌapaeꞌmo muki Yu vayaꞌmo Yesukeꞌmo agesayafeꞌmo oꞌmeꞌnayana Layosiꞌa faliꞌniyatetiꞌmo alino he tino ateꞌniya vekaꞌeꞌmo anakesayafeꞌmo eꞌnae.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Egaꞌamo asole vayaꞌmo Pasova afinaꞌmo eꞌnaya vayaꞌmogimo afiꞌnayana, Yesuꞌa Yulusalemu taonifiꞌmo neꞌe, huꞌa huꞌnaya gemo afiteꞌapaeꞌmo
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 uꞌa vayavekana yosamo akopaꞌamo yageꞌa aliteꞌa uꞌa fotu hisayafeꞌmo neꞌuꞌapaeꞌmo, laha mao.
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Yesuꞌa mago aikeli noki afumo agotofuleꞌmo uno haino fai maiteno eꞌniye. Goti Mukufiꞌmo avoꞌmo kae maleꞌniya gemoꞌa ani kavatefeꞌmo hunoꞌaeꞌmo,
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Saiyoni taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogitapamo koli osiyo. Ageyo, ala vekatapimo yagaino nelapateya kini vekatapimo aikeli noki afuleꞌmo fai maiteno neꞌe,
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Ani afinaꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogi ani kavaꞌmo aepaꞌamo ageꞌa aeto osuꞌnayaꞌmonanafa Yesuꞌa faliꞌniyatetiꞌmo alino he tino ateꞌnigeno kokuꞌnapiꞌmo haino maiꞌnigeꞌapaekeꞌmo Yesufeꞌmo ava gemo huno avoꞌmo kae maleꞌniya ava geeꞌmo apakesamo aino halo aiꞌnigeꞌapaeꞌmo, he, ani kavaꞌmo Yesutegamo ago afole aiꞌniye, huꞌa apakesa afiꞌa ho huꞌnae.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Muki vayaꞌmogi Yesuꞌa Layosiꞌmo alino he tino ateꞌniya afinaꞌmo agaeꞌeꞌmo lokaeꞌa maiꞌneꞌa ageteꞌapaeꞌmo faigoko gemo huliꞌa uꞌeꞌa huꞌnae.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Ani noꞌagaya agufa aune kavaꞌmo huꞌniya kavafeꞌmo ava gemo huꞌnageꞌa afiꞌnayaꞌmofeꞌmo asole vayaꞌmo agaeꞌeꞌmo uꞌa fotu huꞌnae.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Falasi vayaꞌmogi apakaiꞌapimo huꞌapaeꞌmo, Lapakaemo ani vekamo aetapa oꞌagaseꞌnae. Ageyo, muki ma mopafi vayaꞌmogi akame nehae, huꞌa huꞌnae.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Hopa afinaꞌmo Gotifeꞌmo mono hisayafeꞌmo Yulusalemu taonifiꞌmo uꞌa haiꞌnaya vayapatiꞌmo mago vayaꞌamo Galiki nofi vayaꞌmo maiꞌnae.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Apakaemo Filipiꞌa Galeliya kotega Metasaita taonifi vekalegamo eꞌa, lao vekae, huꞌa, Yesuꞌmo agesunafeꞌmo nehune, huꞌa afi geꞌnageno
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Filipiꞌa uno Eꞌnalufeꞌmo ha paitegeꞌana Yesutegamo uꞌana ha paiꞌnaꞌae.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Yesuꞌa geꞌapileꞌmo aeno atagaina huno hapa painoꞌaeꞌmo, hemenimo Vemo Mafaꞌnemoꞌa ala agiꞌamo alisiya afinaꞌmo afole aiꞌniye.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Lama ge lapa nepauve. Avina yaꞌmo mopafiꞌmo ofaiꞌnisayana magoke avina yaꞌmo alagi hanegaiyaꞌmonanafa fai maleꞌnisageno falitenoꞌaeꞌmo halate hageteno asole avina yaꞌmo alino ategaiye.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Muki vayaꞌmogimo ma mopafi alagepa huꞌa maisaya kavafeꞌmo hapauꞌnisiyaꞌmoꞌmo afaꞌa maisaya yaꞌapimo atalegae. Muki vayaꞌmogimo ma mopafi alagepa huꞌa maisaya kavafeꞌmo ohapauꞌnisiyaꞌmoꞌmo afaꞌa maisaya yaꞌapimo oꞌataleꞌa alagepa huꞌa alagi maige maige huꞌa maigae.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Aliꞌyaꞌnileꞌmo maigefeꞌmo hisaya vayaꞌmogi nagae nakamekeꞌmo hiyo. Ani kavaꞌmo huꞌa aliꞌyaꞌnileꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌmogi nagae nakamekeꞌmo huteꞌa uꞌna maisuva kotegamo uꞌa maigae. Inagi Afoꞌnimoꞌmo aliꞌyaꞌnileꞌmo maiꞌnisaya vayaꞌai apakiꞌapileꞌmo alino asaga huno apategaiye, huno hapa paiꞌniye.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Naipamoꞌmo atete nehisigeꞌnaeꞌmo na agufa gemo huguve. Afo, huꞌna, nagaetegamo hosu kavaꞌmo afole aisiya kavaꞌmo alika atalo, huꞌna hugufiye. Haꞌao. Ani hosu kavaꞌmo alisuvafekeꞌmo emiꞌneꞌnove.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Afo, kagikaleꞌmo alika asaga huvo, huno huꞌnigeno kokuꞌnapatiꞌmo ge hunoꞌaeꞌmo, nagiꞌnileꞌmo aliꞌna asaga huꞌnovanageꞌna halate magoꞌe huꞌna nagiꞌnileꞌmo aliꞌna asaga huguve, huno huꞌniye.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Huꞌnigeꞌapaeꞌmo asole vayaꞌmo anileꞌmo he tiꞌa maiꞌneꞌa afiteꞌapaeꞌmo, hakalu huꞌniye, huꞌa huꞌnageꞌapaeꞌmo mago vayaꞌamogi, enisole vekamoꞌa ha paiꞌniye, huꞌa huꞌnayaꞌmonanafa
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Yesuꞌa, ani gemo nagaefekeꞌmo osuꞌnifa lapakaeꞌefeꞌmo huꞌniye.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Hemenimo ma mopafi vayaꞌai hosu kavaꞌapimo afole aisigeno Gotiꞌa alino fako huno apategaiye. Hemenimo ma mopafi vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamo alino hafaino atalegaiye.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Apakaemo ma mopafatiꞌmo aliꞌa he tiꞌa natetesageꞌnaeꞌmo muki vayaꞌamo nagaiꞌnilegamo aiꞌna apavayu huliꞌna egauve, huno hapa paiꞌniye.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Agaemo haiya agufa kava huꞌna faligufi, huno hapa paiꞌniye.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Asole vayaꞌmogi, lagae keꞌaepa gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo, Kalaisi vekamo alagi maige maige huno maigiye, huno huꞌniyaꞌmonanafa na kava higekaeꞌmo Vemo Mafaꞌnemo aliꞌa he tiꞌa ategae, huka nehane. Ani Vemo Mafaꞌnemo ina laꞌmae, huꞌa afi geꞌnae.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Yesuꞌa, aise afinaꞌmo ha le yaꞌmo alino neꞌapamiya vekamo lapakaeꞌeꞌmo magokepi lokaeno maiꞌnenoꞌaeꞌmo aeno ha leno lapategaiye. Aeno ha leꞌnisiya yategamo umenitata hiyo fiku yanageno hani lapaugiyanagi. Hanipiꞌmo umenitata nehiya vekamoꞌa haiya kateꞌmo neꞌufi huno oꞌagegaiye.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Ha le yaꞌmo alino neꞌapamiya vekamo lapakaeꞌeꞌmo magokepi lokaeno maiꞌniyanagi agaefeꞌmo lapakesa afitapa fatago higenoꞌao ha le vayaꞌmo ha malegayanagi, huno hapa paiteno apataleno uno fala kino maiꞌniye.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Yesuꞌa asole noꞌagaya agufa aune kavaꞌmo apaulagaleꞌmo huꞌniyaꞌmonanafa agaefeꞌmo alagi apakesa afiꞌa fatago osuꞌnae.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Aiyeyaꞌa Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamoꞌa huꞌniya gemo afole aisiyafeꞌmo apakesa afiꞌa fatago osuꞌnae. Aiyeyaꞌa ani kavatefeꞌmo,
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 — ausente —
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 — ausente —
40 “God iwa’an matah hifim
41 Aiyeyaꞌa Yesu ha le konali yaꞌamo ageꞌniyaꞌmofeꞌmo ani agufa gemo huno ava gemo huꞌniye.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Ani gemo huꞌniyaꞌmonanafa asole vayaꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌmogimo Yesufeꞌmo apakesa afiꞌa fatago huꞌnayaꞌmonanafa Falasi vayaꞌmogimo mono nopatiꞌmo aliꞌa laha faiꞌa latalegae, huꞌa apakesa afiꞌnayaꞌmofeꞌmo agiꞌamo aeꞌa hakalo huꞌa hapa opaiꞌnae.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Apakaemo ma mopafi vayaꞌmogi ala apakiꞌapimo aliꞌa apamisayafekeꞌmo lusi kava huno hapauꞌniyaꞌmonanafa Gotiꞌa ala apakiꞌapimo alino apamisiyafeꞌmo aiseꞌamo hapauꞌniye.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Yesuꞌa alopa gefatiꞌmo gemo hunoꞌaeꞌmo, nagaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya vayaꞌmogimo nagaefekeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nosayaꞌmonanafa ani kavaꞌmo huꞌa alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekaꞌefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehae.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Ina lagimo nageꞌnafi ani kava huꞌa alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekaꞌeꞌmo ageꞌnae.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Apakaemo nagaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya vayaꞌmo hanipiꞌmo oꞌmaisayafeꞌmo ha le yakana huꞌna ma mopafiꞌmo emiꞌneꞌnove.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Nagaemo geꞌnimo afiteꞌa akame nosisaya vayaꞌmo agoti huꞌna oꞌapategauve. Nagaemo ma mopafi vayaꞌmo agoti huꞌna apatesuvafeꞌmo emiꞌnoꞌmeꞌnofa apakufamo aliꞌna katiꞌna apatesuvafeꞌmo emiꞌneꞌnove.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Mago vayaꞌmogimo geꞌnimo oꞌafiꞌa apakameꞌya neꞌnamisayana agoti huno apategaiye. Ma mopamo alino hano huno atalesiya afinaꞌmo geꞌnimokeꞌmo agoti huno apategaiye.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Nagaemo mani gemo nagaiꞌni nagesafatiꞌmo nagesamo afiꞌna nosufa muki yaꞌmo Afoꞌamoꞌmo alino nateꞌnigeꞌna emiꞌneꞌnova vekamoꞌa ani gemo huvo, huno naha paiꞌniya gemo nehuve.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Afoꞌnimoꞌmo mani gemo huvo, huno naha paiꞌniya gemo ago afiꞌnovana alagepa huꞌa maige maige huꞌa maisaya yaꞌmo alino neꞌapamiya gemo haneꞌnigeꞌna afiteꞌnaeꞌmo hapa nepauve.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.