Atos 28

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Muki vayaꞌamo ani agiꞌnaleꞌmo uta avaꞌyi huta maiꞌnonageꞌapaeꞌmo ani ani agoꞌnanenamo agiꞌamo Moleta kotegae huꞌa agi aeꞌa laha paiꞌnageta afiꞌnone.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Ani Moleta kotega ve aꞌnemogimo aliꞌa falu fala huꞌa lateteꞌapaeꞌmo koꞌmo aiꞌnigeno yasimo lahauꞌnigeꞌapaeꞌmo atamo kaeꞌa loto huꞌa lateꞌnae.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Poloꞌa mago aise ata hayamo alino atafiꞌmo nekaegenoꞌaeꞌmo atamoꞌmo leno amuko hauꞌnigenoꞌaeꞌmo mago nagaloꞌyavemo ani ata hayafatiꞌmo eno ayapiꞌmo akafu hanino alagi huteno hanino mulekalale huteno maiꞌniye.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Maiꞌnigeꞌa Moleta kotega vayaꞌmogimo ageteꞌapaeꞌmo, Ani vekamoꞌa mago vayaꞌmo nehapaeya vekamo maiꞌnegaiye. Anipatiꞌmo faino kasalo paeꞌniyaꞌmonanafa mago gotiꞌa alino fako huno neꞌapateya gotiꞌa hunoꞌaeꞌmo, faligiye, huno huꞌniye, huꞌa huꞌnae.
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Poloꞌa ayaꞌmo aino sako ke huno aino valino atalegeno atafiꞌmo asagauno aiꞌnigeno Poloꞌa afaꞌa maiꞌniye.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Agufamo alino afu lesifi asagauno aiteno falisifi huꞌa huteꞌa agava maiꞌnae. Yatala afinaꞌmo agava maime maime uꞌnayana agufaleꞌmo mago kavaꞌmo afole oꞌaiꞌnigeꞌapaeꞌmo apaipafiꞌmo apakesamo afiꞌapaeꞌmo, Mago gotiꞌa maiꞌniye, huꞌa apakesamo afiꞌnae.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Ani kotega mago mopamo ani agoꞌnanenafiꞌmo haneꞌniya mopaleꞌmo maiꞌnaya vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamo agiꞌamo Pamaliyasi mopamo haneꞌniye. Pamaliyasiꞌa lavalelinuno noꞌafiꞌmo lateꞌnenoꞌaeꞌmo loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo alagepa huno yagaino lateꞌnigeta maiꞌnone.
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Pamaliyasi afoꞌamoꞌmo amuko kaita hauge aitoto aige nehuno hipaꞌaleꞌmo havaeno maiꞌniye. Poloꞌa noꞌafiꞌmo haino agufaleꞌmo ayaꞌmo maleꞌneno nunumuꞌmo huno ateꞌnigeno kaitaꞌamo hageno ateꞌnigeꞌa
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 ageteꞌ apaeꞌmo ani ani agoꞌnanenafiꞌmo maiꞌnaya vayapatiꞌmo muki kaita hapauꞌniya vayaꞌmo ete ete huꞌnageno alino alagepa huno apateꞌnigeꞌapaeꞌmo
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 muki yaꞌmo afaꞌa laha maeꞌa lamiꞌnae. Lagaemo ugefeꞌmo huꞌnonageꞌapaeꞌmo muki yaꞌmo oꞌaliꞌnona yatimo alinita visunafeꞌmo alini eꞌa sipifiꞌmo lateꞌnae.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Lagaemo mani ani agoꞌnanenafiꞌmo haneꞌniya taonifiꞌmo loleꞌe magoꞌe kaimo maiteta Alekasani kotega sipimo agiꞌamo alagoꞌya gotiganiye, huꞌa agi aeꞌnaya sipimo mani ani agoꞌnanenaleꞌmo yasimo neꞌaliya afinaꞌmo haneꞌniya sipifiꞌmo haita maiteta uꞌnone.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Uta Silakusi taonifiꞌmo uta avaꞌyi huteta loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo maiꞌnone.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Maiteta ataleta sipifiꞌmo aita vego huta Lisiyamu taonifiꞌmo uta avaꞌyi huꞌnone. Egamo yasimoꞌa sipimo alinino visiya agufa yasimo aliꞌnigeta uta lole afinaꞌmo Putiyoli taonifiꞌmo uta avaꞌyi huꞌnone.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Ani taonifiꞌmo maiꞌnaya konagatimogimo lagaefeꞌmo, lagaeꞌeꞌmo maiyo, huꞌa huꞌnageta magoke salemo apakaeꞌeꞌmo maiteta apataleta Lomu taonifiꞌmo visunafeꞌmo uꞌnone.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Lava gemo huꞌnaya gemo Lomu taonifi konagatimogimo afiteꞌapaeꞌmo Apiyasi maketi kumateꞌmo neꞌageta fotu hutetaeꞌmo lavaleꞌnageta magokepi neꞌunageꞌapaeꞌmo nata vayaꞌai noꞌmo loleꞌe magoꞌe noꞌmo haneꞌniya yateꞌmo magoꞌe Lomu taonifi konagatimogimo neꞌageta fotu huteta Poloꞌa apaketenoꞌaeꞌmo Gotifeꞌmo hao ke heteno aipamo alino lokiya vaino ateꞌniye.
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Lagaemo Lomu taonifiꞌmo uta avaꞌyi huteta ati vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamoꞌa kalavusifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmo alu vekamo ati vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamoꞌa yagaino apatesiyafeꞌmo apavalelinuno amiꞌniye. Amiꞌniyaꞌmonanafa Poloꞌa agaiꞌageꞌmo mago nopiꞌmo afaꞌa maigiye, huꞌa ha paiꞌnageno mago ati vekamoꞌa yagaino ateꞌniye.
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo utegeno Poloꞌa Lomu taonifiꞌmo Yu vayaꞌaiteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌaifeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌa aliꞌa anupa huꞌa maiꞌnagenoꞌaeꞌmo, Konagaꞌnimogitapae, huno, Lagae vayaꞌaifeꞌmo huꞌna faipa huꞌna oꞌapatege laginago vayaꞌai geꞌapimo amagiꞌna oꞌatalege huꞌnovaꞌmonanafa Yulusalemu taonimo kalavusi huꞌa nateteꞌa navaleliꞌeꞌa Lomu vayaꞌai apayapiꞌmo aiꞌa nateꞌnae.
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Apakaemo nagenoka huꞌa nafigeꞌapaeꞌmo, Ani vekamoꞌa falisiya agufa hosu kavaꞌmo osuꞌniyanageta afaꞌa hatu maeta atesunageno ugiye, huꞌa huꞌnayaꞌmonanafa
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 Yu vayaꞌmogimo haꞌao, huꞌa huꞌnayaꞌmofeꞌmo alu kaꞌmo ohaneꞌnigeꞌna Sisaꞌa alino fako huno nateteno agoti huno nategaiye, huꞌna hapa paiꞌnove. Yu vayaꞌnimo agoti huꞌna apatesuvafeꞌmo nagesamo oꞌafiꞌnove.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Ani kavaꞌmo afole aiꞌniyaꞌmofeꞌmo lapaketeꞌnaeꞌmo ani gemo lapa paigefeꞌmo huve. Isaleli vayaꞌmogimo apavayagunagu huꞌa agava maiꞌnaya vekalefeꞌmo kalavusi huꞌa nateꞌnageꞌna hemenimo maiꞌnove, huno hapa paiꞌniye.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo, Yutiya kotegatiꞌmo mago kava gemo huꞌa avoꞌmo kaeꞌa olamiꞌnae. Mago konagatimogi ani kotegatiꞌmo hosu kava gemo huliꞌeꞌa laha opaiꞌnae.
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Huliꞌa oꞌmeꞌnayaꞌmonanafa muki kotega maiꞌnaya vayaꞌmogimo alita fako hutapa lapaote maiꞌnaya vayaꞌmogitapaeꞌmo hosu gemo nehae. Ani gemo afiꞌnonaꞌmofeꞌmo ani kavafeꞌmo kagesamo neꞌafina gemo afigesune, huꞌa ha paiꞌnae.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Ani gemo huteꞌa Poloꞌa mago afinaꞌmo hapa paisiyafeꞌmo lekana pai maleꞌnaya afinaꞌmo asole vayaꞌmo Poloꞌmo maiꞌniya notegamo eꞌnae. Poloꞌa netepiꞌmo aepa faino Gotiꞌa neꞌyagaiya kavaꞌmo aepaꞌaeꞌmo ava gemo alino apaya malege aeno hakalo huno hapa paige huno maiꞌniye. Agaemo Yesufeꞌmo apakesa afiꞌa fatago hisayafeꞌmo Mosese geꞌe Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌai geꞌapiꞌefeꞌmo apakesamo alino hapa paime hapa paime neꞌegeno yegemo lamino faleꞌniye.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Mago vayaꞌamogi lama gemo nehiye, huꞌa apakesamo afiꞌnayana mago vayaꞌamogimo apakesa afiꞌa fatago osuꞌnae.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Alu apakesa alu apakesamo afiteꞌa ataleꞌa uꞌnae. Ataleꞌa oꞌuꞌnagenoꞌaeꞌmo Poloꞌa hogoteno hapa painoꞌaeꞌmo, Goti Aunemeꞌamo aote Aunemeꞌamoꞌmo Aiyeyafeꞌmo lama gemo ha paiꞌnigeno Aiyeyaꞌa lapakinago vayaꞌaifeꞌmo ani gemo alino hapa paiꞌniye. Goti Aunemeꞌamoꞌmo ani gemo hunoꞌaeꞌmo,
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 Kagaemo uka mani vayaꞌaifeꞌmo ani gemo huka hapa paiyo.
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 Mani vayaꞌmogimo negi nagi apaipa apakesamo haneꞌnigeꞌapaeꞌmo apakesamo aliꞌa akaniteꞌa apaulagamo fali kaeꞌa maiꞌnae. Apakaemo apaulagamo afaꞌa ageꞌa aya okege apakesamo afaꞌa oꞌafige apaipafiꞌmo oꞌafige huteꞌa aiꞌa afe leꞌa nagaetegamo oꞌmesageꞌna aliꞌna alagepa huꞌna oꞌapatesuvafeꞌmo ani agufa kavaꞌmo huꞌa maiꞌnae, huno ha paiꞌnigeno.
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 — ausente —
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 — ausente —
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Lole kafugamo Poloꞌa havaeno maisiyafeꞌmo no aepa neteꞌmo miya faime faime eno maiꞌnenoꞌaeꞌmo muki vayaꞌmo agaetegamo eꞌnaya vayaꞌmo alino falu fala huno apateꞌniye.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Agaemo Gotiꞌa neꞌyagaiya kavafeꞌmo ava gemo aeno hakalo huno hapa paige Ala kava neꞌmo Yesu Kalaisifeꞌmo ava gemo alino apaya malege huno maiꞌniye. Vayaꞌmogimo oꞌatafauꞌnayaꞌmofeꞌmo mago gemo fala okino muki geꞌamo aeno hakalo huno hapa paino maiꞌniye.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.