Atos 21
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Lagaemo apataleta sipifiꞌmo haita maiꞌneta aniꞌmo lakaeta Kosi ani agoꞌnanenafiꞌmo uta avaꞌyi huteta egamo ataleta Losi ani agoꞌnanenafiꞌmo uta avaꞌyi huteta ataleta Patala ani agoꞌnanenafiꞌmo uta avaꞌyi huteta sipifatiꞌmo lamita maiꞌnone.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Alu sipimo Finisiya kotegamo ugefeꞌmo huꞌnigetaeꞌmo ani sipifiꞌmo haita maiꞌneta aniꞌmo lakaeta neꞌutaeꞌmo
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 mago ani agoꞌnanenamo agiꞌamo Saipalasi koꞌmo hoga aupilaga haneꞌnigeta ageteta aeta agaseta Siliya kotegamo Taiya taonifiꞌmo sipifi haneꞌniya kagemi yaꞌmo aliꞌa malegefe huꞌnaya taonifiꞌmo uta avaꞌyi huteta lamiꞌnone.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Lamiteta Ala kava neꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌaifeꞌmo kahauya huta apaketetaeꞌmo apakaeꞌeꞌmo magoke salemo lokaeta maiꞌnone. Goti Aunemeꞌamoꞌmo hapa paiꞌnigeꞌa Polofeꞌmo, Yulusalemu taonifiꞌmo ohaiyo, huꞌa ha paiꞌnae.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Apakaeꞌeꞌmo lokaeta maiꞌnona afinaꞌmo ago hano huꞌnigeta apataleta uꞌnone. Apakaemo muki ve aꞌneꞌe mafaꞌneꞌapiꞌe lagaeꞌeꞌmo taonifatiꞌmo ataleta magokepi lokaelita uta ani agiꞌnaleꞌmo laleꞌya faiꞌneta nunumuꞌmo hutetaeꞌmo
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 maitaleyo, huta huꞌnonageꞌapaeꞌmo, He, utaleyo, huꞌa huꞌnageta apataleta sipifiꞌmo haita maiꞌnonageꞌapaeꞌmo noꞌapilegamo aiꞌa atagi neꞌa uꞌnae.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Taiya taonifatiꞌmo ataleta aniꞌmo lakaeta Tolemesi taonifiꞌmo uta avaꞌyi huteta lamita konagatimogifeꞌmo ge apamamaeteta apakaeꞌeꞌmo magoke afinaꞌmo lokaeta maiꞌnone.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Egamo Poloꞌa avagi huꞌnona vayaꞌmo apakaemo apataleta Sisaliya taonifiꞌmo uta avaꞌyi huteta Filipiꞌa umenitata huno alagepa faigoko gemo aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo nopiꞌmo haita agaeꞌeꞌmo lokaeta maiꞌnone. Filipiꞌa seveniꞌa vayaꞌmo Yulusalemu taonifiꞌmo lekana paiꞌa apateꞌnaya vayapati vekamo maiꞌniye.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Loleꞌe loleꞌe aꞌmafaꞌne anagaꞌmo vele oꞌmaiꞌnaya aꞌmafaꞌnemogi Gotitegati gemo aliniꞌeꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya aꞌmafaꞌnemo maiꞌnae.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Magoꞌe afinaꞌmo maiꞌnonagenoꞌaeꞌmo mago vekamo agiꞌamo Agamasiꞌa Gotitegati gemo alinineno aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo Yutiya kotegatiꞌmo lagaetegamo eno avaꞌyi huꞌniye.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Agaemo Polo mapaluꞌmo alino agaiꞌa aiyalateꞌe ayatalateꞌeꞌmo ki maleꞌnenoꞌaeꞌmo, Goti Aunemeꞌamoꞌmo ina ge hunoꞌaeꞌmo, ani kava huꞌa Yulusalemu taonifiꞌmo maiꞌnaya Yu vayaꞌmogimo mani mapaluꞌmo afoꞌamoꞌmo nofi kiꞌa ateteꞌapaeꞌmo alu nofi vayaꞌmo avaleꞌa apamigae, huno huꞌniye, huno laha paiꞌniye.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Ani gemo afitetaeꞌmo lagaeꞌe magokepi lokaeꞌa maiꞌnaya vayaꞌeꞌmo Polofeꞌmo hao ke hetaeꞌmo, Yulusalemu taonifiꞌmo ohaiyo, huta ha paiꞌnone.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Poloꞌa getileꞌmo aeno atagaina huno laha painoꞌaeꞌmo, na kava higetapaeꞌmo nagaefeꞌmo aviꞌya hutetapa naipamoꞌmo kana hisiya yaꞌmo alitapa neꞌnamiye. Yulusalemu taonifiꞌmo nofi kiꞌa natesayafekeꞌmo alo huꞌna oꞌmaiꞌnofa Ala kava neꞌmo Yesu agiꞌalefeꞌmo falisuvafeꞌmo alo huꞌna maiꞌnove, huno laha paiꞌniye.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Lagaemo Polo agesamo oꞌaliꞌnonaꞌmofeꞌmo, Ala kava neꞌmoꞌa hu maleꞌniya kavaꞌmo afaꞌa afole aino, huta huꞌnone.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Magoꞌe afinaꞌmo maiꞌnetaeꞌmo kagemi yatimo alita alo huta aliteta Yulusalemu taonifiꞌmo haisunafeꞌmo uꞌnone.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Mago Sisaliya vayaꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogimo lagaemo lavaleliꞌuꞌa Nesoni nopiꞌmo maigae, huꞌa huteꞌa noꞌafiꞌmo lateꞌnae. Nesoniꞌa Saipalasi kotega vekamo akeyaꞌvilagamo agesa afino fatago huꞌniya vekamo maiꞌniye.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Lagaemo Yulusalemu taonifiꞌmo uta avaꞌyi huꞌnonageꞌapaeꞌmo konagatimogimo apamogaga aiteꞌa aliꞌa falu fala huꞌa lateꞌnae.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Egaꞌamo Poloꞌe lagaeꞌeꞌmo Yemisitegamo uꞌnonageꞌapaeꞌmo Yemisiꞌe vayatama vayaꞌeꞌmo maiꞌnae.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Poloꞌa ge apamamaeteno Gotiꞌa ha maeꞌnigeno alagepa aliꞌyaꞌmo aliꞌnigenoꞌaeꞌmo alu nofi vayaꞌaitegamo afole aiꞌniya kavafeꞌmo ava gemo huno hapa paiꞌniye.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Ani gemo afiteꞌapaeꞌmo mukiꞌamogi Goti agiꞌaleꞌmo aliꞌa asaga huꞌa ateꞌnae. Apakaemo Polofeꞌmo, konagatimogae, huꞌa, asole Yu vayaꞌmogimo apakesa afiꞌa fatago huteꞌapaeꞌmo keꞌaepa gemo apayamukiki huꞌa akame nehae.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Mago vayaꞌmogi kava gemo huꞌapaeꞌmo, Poloꞌa alu kotega maiꞌnaya Yu vayaꞌaifeꞌmo, Mosese keꞌaepa gemo ataleyo. Mafaꞌnetapimo apakufamo lagautapa apatetetapa Yu vayaꞌai kavaꞌmo osiyo, huno hapa nepaiye, huꞌa hapa paiꞌnageꞌa afiꞌnae.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Poloꞌa ago eno avaꞌyi huꞌniye, huꞌa hisageꞌa afigayaꞌmofeꞌmo lagaemo haiya kava hugune.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Kaha paisuna gemo akame huvo. Loleꞌe loleꞌe vayaꞌmogimo Gotifeꞌmo, ani kavaꞌmo hugune, huꞌa lokiya gemo ago hu maleꞌnaya vayaꞌmo manileꞌmo maiꞌnae.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Kagaemo apakaeꞌeꞌmo magokepi lokaelika haika kagae kagufaꞌe apakae apakufaꞌeꞌmo Goti aulagaleꞌmo alitapa alagepa huta lapatesayafeꞌmo mono nopiꞌmo haiyo. Hapa maeka miya faika apato. Kavaꞌapimo hano hisigeꞌapaeꞌmo apayokaꞌmo lagauꞌa apategae. Ani kavaꞌmo hisanageꞌa ageteꞌapaeꞌmo, Polofeꞌmo aigofe ava gemo huꞌnae. Poloꞌa alagepa kavaꞌmo huno Mosese keꞌaepa gemo akame nehiye, huꞌa hugae.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Kagaemo ani kavaꞌmo huganaꞌmonanafa alu nofi vayaꞌmogimo apakesa afiꞌa fatago huꞌnaya vayaꞌaitegamo lagaemo avoꞌmo kaeta ataleꞌnonageno uꞌniye. Ani gemo lagaemo avoꞌmo kaeteta, Vegemo hutaeꞌmo neꞌyaꞌmo aigofe Gotiꞌapimogi aliꞌa neꞌapamiya neꞌyaꞌmo oꞌneyo. Muki yaꞌmo kolaꞌamo oꞌneyo. Lugoꞌafiꞌmo nofi aesageno falisiya afumoꞌa agufafatiꞌmo kolaꞌamo aliꞌa lakiꞌa oꞌataleꞌnisaya afumo oꞌneyo. Kumai kavaꞌmo osiyo, huta avoꞌmo kaeta ataleꞌnone, huꞌa ha paiꞌnae.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Ani gemo huꞌnayaꞌmofeꞌmo Poloꞌa egaꞌamo apavalelinuno mono kavaꞌmo huno agae agufaꞌe apakae apakufaꞌeꞌmo alino alagepa huno apateꞌniye. Agaemo ani Yu vayaꞌai mono kavaꞌmo huteno Yu vayaꞌai alopa mono nopiꞌmo haino mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌaifeꞌmo, seveniꞌa afinaꞌmo utesigeno alita alagepa huta nelatona kavaꞌmo hano hugiye. Alo hutapa maiꞌnetapa hano hisigetapaeꞌmo ofalinimo alitapa amitapa lateyo, huno hapa paiꞌniye.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Seveniꞌa afinaꞌmo hano hisiyafeꞌmo huꞌnigeꞌapaeꞌmo mago Esiya kotega Yu vayaꞌmogi ageꞌnayana Poloꞌa alopa mono nopiꞌmo haino maiꞌnigeꞌa ageꞌnae. Apakaemo muki vayaꞌmo aliꞌa he tiꞌa apateteꞌa uꞌa Poloꞌmo atafauteꞌapaeꞌmo,
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Isaleli vayaꞌmogitapae, huꞌa, Laha maeyo. Ani vekamoꞌa Yu vayaꞌmogitaeꞌmo hosu lava gemo huge Mosese keꞌaepa geꞌaeꞌmo hosu gemo haneꞌniye, huno huge mani alopa mono nofeꞌmo hosu ge huge huno muki kotegamo alino apaya neꞌmale. Agaemo hemenimo mago alu nofi vayaꞌmo apavalelineno lagae laote mono notimo alino hosu huno ateꞌniye, huꞌa hapa paiꞌnae.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Ani vayaꞌmogimo Efasasi taonifi vekamo Tilofimasiꞌe Poloꞌeꞌmo taonifiꞌmo maiꞌnaꞌageꞌana anaketeꞌanaeꞌmo alopa mono nopiꞌmo avalelino eꞌniye, huꞌa apakesa afiꞌnayaꞌmofeꞌmo ani gemo huꞌnae.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Muki Yulusalemu taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogimo lusi kava huꞌa apano aeteꞌapaeꞌmo nagu nagu huꞌa uꞌa aliꞌa anupa huteꞌa alopa mono nopiꞌmo haiꞌa Poloꞌa atafauꞌa heꞌa vayu huliꞌa kumatega lamiꞌnae. Kumatega heꞌa vayu huliꞌa nelamigeꞌapaeꞌmo malage huꞌa alopa mono nopi kitamo kiꞌnae.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Apano aeꞌnaya vayaꞌmogimo huꞌapaeꞌmo, faligiye, huꞌa huteꞌa neꞌamagigenoꞌaeꞌmo mago vekamoꞌa Lomu ati vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekalegamo uno ha painoꞌaeꞌmo, Muki Yulusalemu vayaꞌmogi apano neꞌae, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 malage huno ati vayaꞌe ati vayaꞌaiteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌeꞌmo apavalelino nagu nagu huno lamiꞌniye. Ani amagiꞌnaya vayaꞌmogimo agaeꞌe ati vayaꞌaꞌeꞌmo apaketeꞌapaeꞌmo Poloꞌa magoꞌe huꞌa oꞌamagiꞌa afaꞌa ateꞌnae.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Ati vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya hogote vekamoꞌa Polo haopaleꞌmo uno maiꞌnenoꞌaeꞌmo, Lole seli nofitalatetiꞌmo kitapa ateyo, huno hapa paiꞌniye. Agaemo ani vayaꞌaifeꞌmo, Ina laꞌmo maiꞌnenoꞌaeꞌmo na kava huꞌniye, huno apafi geꞌniye.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Mago vayaꞌamogimo alopa gefatiꞌmo mago alu gemo huꞌa huge mago vayaꞌamogimo alopa gefatiꞌmo alu gemo huꞌa huge huꞌa maiꞌnae. Lusi gemo nehuꞌa kalekale gemo huꞌnageno yagaino neꞌapateya hogote vekamoꞌmo afole aiꞌniya kavaꞌmo aepaꞌamo alagepa huno oꞌafiꞌniyaꞌmofeꞌmo ati vayaꞌaifeꞌmo, Avalelitutapa lagae yafa nopiꞌmo ateyo, huno hapa paiꞌniye.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Avaleliꞌa yafa no kuꞌyaleꞌmo uꞌa avaꞌyi nehageꞌapaeꞌmo ani vayaꞌmogimo lusi apayamukiki huꞌa eꞌnayaꞌmofeꞌmo ati vayaꞌmogi Poloꞌmo avale aliꞌa asagauliꞌa haiꞌnae.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Apakame huꞌa neꞌeꞌapaeꞌmo lokiya gefatiꞌmo, amagigeno falino, huꞌa huꞌnae.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Ati vayaꞌmogi Poloꞌa yafa nopiꞌmo avaleliꞌa haigefeꞌmo nehagenoꞌaeꞌmo Poloꞌa yagaino neꞌapateya hogote vekaeꞌmo, Mago gemo afaꞌa kaha paisufiye, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo, Galiki gefatiꞌmo nehapiye.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Nagaemo kagaefeꞌmo nagesa afiꞌnaeꞌmo, Isipi vekamo saufamo egatomo gamani vayaꞌmo alita hapafaitalegaune, huno huteno fo tauseniꞌa vayaꞌmogimo vayaꞌmo neꞌapaiya naipemo aliꞌnaya vayaꞌmo apavalelino kaꞌme kotega uꞌniya vekae, huꞌna nagesa afiꞌnove, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Poloꞌa, Nagaemo Yu vekamo Tasasi taonimo Silisiya kotegamo hogote taonifi vekamo maiꞌnove. Kahao ke hove. Vayaꞌaifeꞌmo geꞌnimo hapa paigesuve, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo,
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 yagaino neꞌapateya hogote vekamoꞌa, he, huno ha paiꞌnigeno Poloꞌa kuꞌyaletiꞌmo he tino ayaꞌmo ataleꞌnigeꞌapaeꞌmo magoꞌe huꞌa ge osuꞌnagenoꞌaeꞌmo Yu gefatiꞌmo hapa paiꞌniye.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.