Atos 19

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Apolosiꞌa Kolitiyani taonifiꞌmo maiꞌnigenoꞌaeꞌmo Poloꞌa folagapiꞌmo haneꞌniya aveleꞌmo nata neno Efasasi taonifiꞌmo avaꞌyi huteno Goti geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmo maiꞌnageno apaketenoꞌaeꞌmo,
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Lapakesa afitapa fatago huꞌnaya afinaꞌmo Goti Aunemeꞌamo aote Aunemeꞌamo ago aliꞌnafiye, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo, Haꞌao, huꞌa, Goti Aunemeꞌamo maiꞌniye, huta oꞌafiꞌnone, huꞌa ha paiꞌnae.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo, Na agufa gelefeꞌmo aniꞌmo faleꞌnae, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo, Yoniꞌa alino apaya maleꞌniya geꞌagekeꞌmo afiteta ani gelefekeꞌmo aniꞌmo faleꞌnone, huꞌa ha paiꞌnae.
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Poloꞌa, Yoniꞌa aniꞌmo faleno neꞌapatenoꞌaeꞌmo, Lapaipamo alitapa afe letetapa nagae nakamelegatiꞌmo esiya vekamo Yesu Kalaisifeꞌmo lapakesa afitapa fatago hiyo, huno hapa paiꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Ani gemo afiꞌnagenoꞌaeꞌmo Ala kava neꞌmo Yesu agiꞌaletiꞌmo aniꞌmo faleno apateꞌniye.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Poloꞌa apakufaleꞌmo ayatalaꞌmo maleꞌnigenoꞌaeꞌmo Goti Aunemeꞌamo aote Aunemeꞌamoꞌmo apakaeteꞌmo emineno aliꞌyaꞌmo aliꞌnigeꞌapaeꞌmo alu apake alu apakemo neꞌaiꞌa Goti geꞌamo aeꞌa hakalo huꞌa hapa paiꞌnae.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Muki ani vayaꞌamo tuolofuꞌa vayaꞌmo maiꞌnae.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Poloꞌa loleꞌe magoꞌe kaimo maiꞌneno Yu vayaꞌai mono nopiꞌmo haino lokiya gemo huno apakesamo alino hapa paisiyafeꞌmo alu ge alu geletiꞌmo Gotiꞌa neꞌyagaiya kavafeꞌmo ava gemo hapa paiꞌniye.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Mago vayaꞌamogimo lokiya apaipamo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo apakesa afiꞌa fatago osuꞌneꞌa muki vayaꞌai apaulagaleꞌmo Ala kava neꞌmo kavafeꞌmo huꞌa faipa huꞌa ateꞌnagenoꞌaeꞌmo Poloꞌa apataleno uno Goti geꞌamo neꞌafiya vayaꞌageꞌmo apavalelino uno Tilanasiꞌa sukulumo alino apaya neꞌmaleya nopiꞌmo muki afinaꞌae afinaꞌaeꞌmo alu ge alu geletiꞌmo apakesa alino hapa paiꞌniye.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Agaemo lole kafugamo maiꞌneno ani kavaꞌmo hume hume neꞌvigeꞌapaeꞌmo muki Esiya kotega vayapatiꞌmo Yu vayaꞌe alu nofi vayaꞌmogiꞌeꞌmo Ala kava neꞌmo geꞌamo afiꞌnae.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Gotiꞌa Poloꞌmo ayamufa huno ateꞌnigeno noꞌagaya aeto agufa aune kavaꞌmo huꞌniye.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Apakaemo Poloꞌa maleꞌniya akasipiꞌe lavolavoꞌeꞌmo alini uꞌa kaita hapauꞌniya vayaꞌai apakufaleꞌmo maleꞌnageno kaitaꞌapimo hano huge hosu apaune vayaꞌmo alino hapafaino apatalege nehuno alino alagepa huno apateꞌniye.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Mago Yu vayaꞌmo nata neꞌuꞌa maiꞌneꞌa hosu apaune vayaꞌmo aliꞌa hapafaiꞌa neꞌapatalaya vayaꞌmogimo Ala kava neꞌmo Yesu agiꞌaletiꞌmo amalageka huꞌa hosu apaune vayaꞌmo aliꞌa hapafaiꞌa apatalesayafeꞌmo huꞌapaeꞌmo, ani Poloꞌa aeno hakalo huno hapa nepaiya vekamo Yesu agiꞌaletiꞌmo emitetapa viyo, huꞌa ge huꞌnae.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Mago vekamo agiꞌamo Sivaꞌa mono huꞌa neꞌapataya vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamo mafaꞌneꞌamo seveniꞌa mafaꞌne anagaꞌmogimo ani kavaꞌmo huꞌnae.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Ani gemo huꞌnagenoꞌaeꞌmo hosu aune vekamoꞌa, Yesuꞌe Poloꞌeꞌmo anakeꞌnovana lapakaemo ina lagitapae, huno hapa paiꞌniye.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Hosu aune vekamo aipafiꞌmo maiꞌniya vekamoꞌa lusi kava huno apamagino apakufamo aino atalagauteno kukenaꞌapimo alino aeno apake aino alino asagino ataleteno aeno apakaseꞌnigeꞌapaeꞌmo noꞌafatiꞌmo apakufaꞌalagaꞌageꞌmo ataleꞌa apaune hetaleꞌa uꞌnae.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Muki vayaꞌmo Efasasi taonifiꞌmo maiꞌnaya Yu vayanagi alu nofi vayanagi huꞌa ani kavafeꞌmo ava gemo afiteꞌapaeꞌmo lusi kava huꞌa koli huteꞌa Ala kava neꞌmo Yesu agiꞌaleꞌmo aliꞌa asaga huꞌa ateꞌnae.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Asole vayaꞌmo apakesa afiꞌa fatago huꞌnayaꞌmofeꞌmo eꞌa muki vayaꞌai apaulagaleꞌmo hosu kavaꞌmo huꞌnaya kavaꞌapieꞌmo aeꞌa hakalo huꞌa hapa paiꞌnae.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Ani vayaꞌmogimo analisa hege lusa kava huge nehaya mukuꞌapimo asole vayaꞌai apaulagaleꞌmo aliniꞌeꞌa atafiꞌmo kaeꞌnae. Muki ani kaeꞌnaya mukumo miya faiꞌnaya monimo lusi moni fifiti tauseni agufa monimo haneꞌniye.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Ani kavaꞌmo huꞌnageno Ala kava neꞌmo ava gemo magoꞌe huno aino atagu faeno uneno huꞌniye.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Henagaꞌamo Goti Aunemeꞌamoꞌmo Poloꞌmo agesa afi yaꞌmo alino amiꞌnigenoꞌaeꞌmo, Masetoniya kotegaꞌe Akaiya kotegaꞌeꞌmo aeꞌna agaseꞌna uꞌna Yulusalemu taonifiꞌmo avaꞌyi huguve. Maigeꞌnaeꞌmo ataleꞌna Lomu taonifiꞌmo uꞌna agegauve, huno agesa afiꞌniye.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Agaemo Timotiꞌe Ilasatasiꞌeꞌmo ha neꞌmaꞌa vekalaꞌmo alino anateꞌnigeꞌana Masetoniya kotegamo utaꞌageno Esiya kotegamo maiꞌniye.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Ani afinaꞌmo Efasasi taonifi vayaꞌmogimo Ala kava neꞌmo kavafeꞌmo lusi kava huꞌa apano aeꞌnae.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Mago vekamo agiꞌamo Nimitiliyasiꞌa lusi moniletiꞌmo miya nefaiya siluva yafatetiꞌmo mago aise noꞌmo alo nehiya vekamo maiꞌniye. Ani alo huꞌniya gotiꞌapimo agiꞌamo Atemisi mono nokana noꞌmo alo huꞌnigeꞌa ani aliꞌyaꞌmo neꞌaliya vayaꞌmogimo lusi monimo alige alige huꞌa maiꞌnae.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Agaemo magoꞌe huno ani agufa aliꞌyaꞌmo neꞌaliya vayaꞌaifeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌnagenoꞌaeꞌmo, Vayaꞌnimogitapae, huno, Ago ageꞌnayana lagae aliꞌyatetiꞌmo lusi monimo neꞌalune.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Lapakaemo Poloꞌa nehiya kavaꞌmo agetetapa agae kavafeꞌmo ava gemo ago afiꞌnae. Agaemo mani Efasasi taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌageꞌmo alino aino atagineno noꞌapatefa muki Esiya kotega maiꞌnaya vayaꞌeꞌmo alino aino atagineno apatetenoꞌaeꞌmo, Vayaꞌmogi apayatetiꞌmo alo nehaya yaꞌmo gotiꞌapimogi oꞌmaiꞌnae, huno hapa paiteno apakesa magoꞌe huno alino hapa nepaiye.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Vayaꞌmogi henagaꞌamo lagaemo neꞌaluna aliꞌyafeꞌmo, Hosu aliꞌyaꞌmo neꞌaliye, huꞌa hugae. Aliꞌyatieꞌmo huꞌa faipa huꞌa atege hogote gotitimoꞌae huta nehuna aꞌmo mono nofeꞌmo huꞌa faipa huꞌa atege nehuꞌa agiꞌaleꞌmo aliꞌa afepi ategae. Esiya vayaꞌe muki ma mopafi vayaꞌmogiꞌeꞌmo gotitimoꞌae huta nehuna afeꞌmo mono nehae, huno hapa paiꞌniye.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Ani gemo afiteꞌapaeꞌmo lusi kava huno apaipamo leꞌnigeꞌapaeꞌmo alopa gefatiꞌmo huꞌapaeꞌmo, Atemisiꞌa Efasasi vayaꞌmogita alatimo maiꞌniye, huꞌa huge huge huꞌa maiꞌnae.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Huge nehageꞌapaeꞌmo muki taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogi apano aeꞌa apavamusa gemo huꞌnigeꞌa eꞌa Gaiyasiꞌe Alitakasiꞌeꞌmo Masetoniya vekalaꞌmo Poloꞌeꞌmo umenitata nehaꞌa vekalaꞌmo anatafauꞌana apayamukiki huꞌa anavaleliꞌa aliꞌa anupa huꞌa neꞌmaiya yategamo uꞌnae.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Poloꞌa uno apaulagaleꞌmo he tino maiꞌneno hapa paigefeꞌmo nehigeꞌapaeꞌmo geꞌamo neꞌafiya vayaꞌmogi huꞌa atafauꞌa ateꞌnae.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Mago Polo ao vayaꞌmogi ani koteꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌmogimo, aliꞌa anupa huꞌa neꞌmaiya yategamo oꞌuvo, huꞌa huꞌnaya gemo huꞌa atalageno Polotegamo uꞌniye.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Muki vayaꞌmogimo apano aeteꞌa alopa gefatiꞌmo alu ge alu gemo huꞌnae. Asole vayaꞌmogimo, na kava higetaeꞌmo neꞌopi huꞌa apakesa oꞌafiꞌnae.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Yu vayaꞌmogi Alekesanimo ayate heꞌa vayu huliꞌuꞌa ateꞌnageno muki vayaꞌai apaulagaleꞌmo he tino maiꞌniye. Maiꞌneno ayaꞌmo ataleteno hosu kavaꞌmo osuꞌnone, huno hapa paigefeꞌmo huꞌnigeꞌa
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 ageteꞌapaeꞌmo Yu vekamo maiꞌniye, huꞌa huteꞌa magokepi alopa gefatiꞌmo huꞌa aeꞌa lago huꞌapaeꞌmo, Atemisiꞌa Efasasi vayaꞌmogita alatimo maiꞌniye, huꞌa yatala afinaꞌmo huge huge huꞌa maiꞌnae.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Mago vekamo Efasasi taonifiꞌmo maiꞌneno avoꞌmo nekaeya vekamo he tiꞌnigeꞌapaeꞌmo ageteꞌa ge osuꞌa maiꞌnagenoꞌaeꞌmo, Efasasi vayane, huno, Muki vayaꞌmogi afiꞌnayana Efasasi taonifiꞌmo ala Atemisi mono noꞌe kokuꞌnapatiꞌmo asagauno aiꞌniya yafaꞌeꞌmo haneꞌnigeta neꞌyagaune.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Magoke vekamoꞌa ani kavafeꞌmo haꞌao, huno huteno hega oꞌaegaiyaꞌmofeꞌmo mago kavaꞌmo malage huta osutapa afaꞌa maita falu hutapa maiyo.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Ani lole vekalaꞌmoganimo mono nopatiꞌmo kumaya oꞌaliꞌana gotitapimofeꞌmo huꞌana faipa huꞌana oꞌateꞌnaꞌaꞌmonanafa manileꞌmo anavalelitapa eꞌnae.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Nimitiliyasiꞌe agaeꞌeꞌmo neꞌaliya agufa aliꞌyaꞌmo neꞌaliya vayaꞌeꞌmo agoti huꞌa anategefe hisayana agotimo hisaya afinaꞌmo haneꞌniyanageꞌa agoti gemo neꞌafiya vayaꞌmogimo afigae. Agoti afinaꞌmo afaꞌa aliꞌa api aiꞌa ategae.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Lapakaetegamo magoꞌe gemo haneꞌnisiyana alitapa anupa huta maisaya afinaꞌmo hisageꞌa aliꞌa alagepa huꞌa ategae.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Lano aeꞌnonaꞌmofeꞌmo mago hosu yaꞌmo afaꞌa aligune. Lapano aeꞌnaya kavaꞌmo aepaꞌamo ohaneꞌniyanageꞌa loka huꞌa lafi gesagetaeꞌmo getimo afaꞌa ohanegaiye. Afaꞌa ataletapa viyo, huno hapa paiꞌniye.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Afa'a ataletapa viyo, huno hapa pai'niye.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.