Atos 17

Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anakaemo uꞌana Amifipolisi taonifiꞌmo aliꞌana ataleꞌa uꞌana Apoloniya taoniꞌeꞌmo aliꞌana ataleꞌa uꞌana Tesalonaika taonifiꞌmo uꞌana maiꞌnaꞌae. Yu vayaꞌai mono noꞌmo haneꞌnigeno
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Poloꞌa nehiya kava huno haino mono nopiꞌmo loleꞌe magoꞌe Sapati afinaꞌmo Goti Mukufi gemo lekana paino alino apaya maleꞌnigeꞌapaeꞌmo agaeꞌeꞌmo ge huge afige huꞌa maiꞌnae.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Ani gemo aepaꞌamo aeno hakalo huno hapa painoꞌaeꞌmo, Goti geꞌamo alino afole aino atesiyafeꞌmo Mesaiya neꞌmo Gotiꞌa alino ateꞌnigeno emineꞌniya vekamo faliteno ago he tiꞌniye, huno Goti Mukufi haneꞌniya geletiꞌmo alino apaya maleꞌniye. Poloꞌa, Ani ava gemo aeꞌna hakalo huꞌna hapa nepauva vekamo Yesuꞌa Mesaiya neꞌmo maiꞌniye, huno hapa paiꞌniye.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Mago vayaꞌmogimo ani gemo afiteꞌa Polo geꞌaeꞌmo apakesa afiꞌa fatago huteꞌapaeꞌmo anakame huꞌnae. Asole Galiki vayaꞌmogi Gotifeꞌmo mono nehaya vayaꞌe apaki haneꞌniya aꞌnemogiꞌeꞌmo eꞌa lokaeꞌa maiꞌneꞌa geꞌanimo afiꞌnae.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Afiꞌnayaꞌmonanafa apakesa afiꞌa fatago osuꞌnaya Yu vayaꞌmogimo apaipa kafa hanaeteꞌa hosu vayaꞌmo aliꞌyaꞌmo oꞌaliꞌa afaꞌa maiꞌneꞌa maketilegamo umenitata huꞌa neꞌmaiya vayaꞌmo apavaleꞌa aliꞌa anupa huteꞌa apavaleliꞌa uꞌnageꞌapaeꞌmo muki taonifiꞌmo maiꞌnaya vayaꞌmogiꞌeꞌmo apano aeteꞌa apavamusa valeꞌa Yesoni notegamo uꞌnae. Apakaemo huꞌapaeꞌmo, lole vekalaꞌmo nopatiꞌmo anayate heta anavayu hulita egaune, huꞌa huteꞌa eꞌnayana
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 nopiꞌmo oꞌmaiꞌnaꞌageꞌapaeꞌmo Yesoniꞌe mago konagaꞌaꞌeꞌmo eꞌa apayate heꞌa apavayu huliꞌa yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌaitegamo eꞌapaeꞌmo, muki haopalega hanageke kavaꞌmo nehaꞌa vekalaꞌmo manileꞌmo eꞌana maiꞌnaꞌageno
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Yesoniꞌa alino falu fala huno anateteno noꞌafiꞌmo anavalelinuno yagaino anateꞌniye. Muki vayaꞌmogimo huꞌapaeꞌmo, alatimo yagaino nelateya vekamo Sisa keꞌaepa gemo ago amagiꞌa ataleteꞌapaeꞌmo, alu vekamo Yesuꞌa alaꞌapimo yagaino neꞌapateya vekae, huꞌa nehae, huꞌa hapa paiꞌnae.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Hapa paiꞌnageꞌapaeꞌmo muki apano aeꞌnaya vayaꞌe taonifiꞌmo yagaiꞌa neꞌapataya vayaꞌmogiꞌeꞌmo hapau aiteꞌa lusi kava huꞌa apakesa alaꞌamo afiteꞌa
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Yesoniꞌe alu vayaꞌefeꞌmo, agotimo miya faitetapa viyo, huꞌa hapa paiꞌnageꞌa miya faitageꞌa aliꞌa apatalageꞌa uꞌnae.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Hani nehigeꞌapaeꞌmo konagaꞌanimogimo Poloꞌe Sailasiꞌeꞌmo aliꞌa anateꞌnageꞌana Meliya taonifiꞌmo uꞌana avaꞌyi huꞌnaꞌae. Uꞌana avaꞌyi huteꞌana Yu vayaꞌai mono nopiꞌmo haiꞌana Goti geꞌamo hapa paiꞌnaꞌae.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Meliya vayaꞌmogimo ani gemo afiꞌnageno apakesamo aino halo aiꞌnigeꞌa Tesalonaika vayaꞌmo aeꞌa apakaseꞌa magoꞌe huꞌa alagepa huꞌa afiꞌnae. Apakaemo muki afinaꞌae afinaꞌaeꞌmo Poloꞌa lama gemo nehifi, huꞌa apakesa afiꞌa Goti Mukufiꞌmo haneꞌniya geeꞌmo kahauya huꞌa agege lekana paige huꞌa maiꞌnae.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Asole vayaꞌmo apakesa afiꞌa fatago huꞌnae. Asole Galiki aꞌnegi apaki haneꞌniya aꞌnegi Galiki ve anagaꞌmogiꞌenagi huꞌa apakesa afiꞌa fatago huꞌnae.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Ani kava huꞌnayaꞌmonanafa Tesalonaika Yu vayaꞌmogimo afiꞌnayana Poloꞌa Meliya taonifiꞌmo uno maiꞌneno Goti geꞌamo aeno hakalo huno hapa nepaiye, huꞌa huꞌnageꞌa afiteꞌapaeꞌmo eꞌa alu ge alu geletiꞌmo muki vayaꞌai apakesa faiꞌnae.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Ani kavaꞌmo nehageꞌapaeꞌmo konagaꞌamogimo Poloꞌmo aliꞌa ateꞌnageno lamino solovalategamo maiꞌnigeꞌanaeꞌmo Sailasiꞌe Timotiꞌeꞌmo Meliya taonifiꞌmo maiꞌnaꞌae.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Mago vayaꞌamogimo Poloꞌa avaleliꞌuꞌa Atenisi taonifiꞌmo ateꞌnagenoꞌaeꞌmo Poloꞌa, Sailasiꞌe Timotiꞌeꞌmo egefe hisaꞌa afinaꞌmo nagaetega malage hutana eꞌao, hutapa hana paiyo, huno hapa paiꞌnigeꞌa ataleꞌa aiꞌa atagi neꞌa eꞌnae.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Poloꞌa anakava maiꞌnenoꞌaeꞌmo Atenisi taonifiꞌmo ageyana muki alo huꞌa maleꞌnaya yafekeꞌmo gotitimogimo maiꞌnae, huꞌa nehaya aigofe yaꞌmo haneꞌnigeno agetenoꞌaeꞌmo hosu aipamo kaliꞌniye.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Agaemo muki afinaꞌae afinaꞌaeꞌmo Yu vayaꞌai mono nopiꞌmo haino hapa paiꞌnigeꞌapaeꞌmo Yu vayaꞌe alu nofi vayaꞌmogimo mono nehaya vayaꞌeꞌmo magokepi maiꞌneꞌa ge huge afige huꞌa maiꞌnae. Ani kavaꞌmo huno muki afinaꞌae afinaꞌaeꞌmo maketi kumateꞌmo uno eꞌa maketileꞌmo maiꞌnaya vayaꞌaifeꞌmo hapa paiꞌnigeꞌa agaeꞌeꞌmo magokepi maiꞌneꞌa ge huge afige huꞌa maiꞌnae.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Mago Epikuliya gemo akame nehaya vayaꞌe Sitoꞌiki gemo akame nehaya vayaꞌmogiꞌeꞌmo eꞌa Poloꞌeꞌmo ge huge afige huꞌa maiꞌnae. Mago vayaꞌmogi huꞌapaeꞌmo, Ani negi nagi tisa vekamoꞌa haiya agufa gemo hugiye, huꞌa huꞌnageꞌapaeꞌmo, Alu nofi vayaꞌai gotiꞌapimogifeꞌmo apava gemo aeno hakalo huno hapa nepaiya vekae, huꞌa huꞌnae. Poloꞌa Yesufeꞌmo ava gemo hunoꞌaeꞌmo, faliꞌniyatetiꞌmo ago he tiꞌniye, huno aeno hakalo huno hapa paiꞌniyaꞌmofeꞌmo ani gemo huꞌnae.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Apakaemo Polofeꞌmo, alita anupa huta neꞌmauna yategaeꞌmo agiꞌamo Aliyopagasigayagamo kagaemo eka saufa gemo nehana gemo laha paigeta afigunanagi eno.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Kagaemo aeto agufa gemo nehanaꞌmofeꞌmo ani gemo aepaꞌamo afigefesune, huꞌa ha paiꞌnae.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Muki Atenisi taonifi vayaꞌe nata vayaꞌmogiꞌeꞌmo saufa gemo huge afige huꞌa maisayafeꞌmo hapauꞌniye.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Poloꞌa Aliyopagasi kanisole vayaꞌai apaulagaleꞌmo he tino hapa painoꞌaeꞌmo, Atenisi taonifi vayaꞌmogitapae, huno, Nagaemo ago lapakeꞌnovana lapakaemo lusi kava hutapa mono nehaya vayaꞌmo maiꞌnae.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Lapakae taoni folagapiꞌmo umenitata nehuꞌnaeꞌmo mono nehaya yatapimo ago ageꞌnove. Ageꞌnovana mago ofalinimo maleꞌnetapa alita neꞌapamiya hiꞌyalamuteꞌmo mago avoꞌmo kae maleꞌnaya gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo,
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Gotiꞌa ma mopaꞌe muki ma mopafi haneꞌniya yaꞌeꞌmo alo huteno kokuꞌnate haneꞌniya yateꞌe ma mopafi haneꞌniya yateꞌeꞌmo neꞌyagaiye. Vayaꞌmogi ki maleꞌnaya mono nopiꞌe mono nopiꞌeꞌmo noꞌmaiye.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Gotiꞌa muki yaꞌamo haneꞌniya vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo vayaꞌmogi mago yaꞌmo ha maeꞌa amigafiye. Haꞌao, agaiꞌageꞌmo hapa maeno apavamusanagi apauneꞌapamenagi muki yanagi huno neꞌapamiye.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Agaemo magoke vekamo alo huꞌniya vekafatiꞌmo alu nofi vaya alu nofi vayaꞌmo alino afole aino apateꞌniye. Hogoteno hunoꞌaeꞌmo, hainu afinaꞌmo maisafi haiyategamo maisafi, huno lekana pai maleꞌniye.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Agaefeꞌmo kahauya huta agegesune, huꞌa huteꞌa kahauya huꞌa ageꞌa avatesayafeꞌmo Gotiꞌa ani kavaꞌmo huꞌniyaꞌmonanafa afagitega noꞌmaifa lahaopaleꞌmo neꞌmaiye.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Agaeꞌeꞌmo lokaeta neꞌmaunaꞌmofeꞌmo afaꞌa maisuna yaꞌmo aliteta umenitata huta neꞌmaune. Mago lagaepati vayaꞌmogi avoꞌmo kaeꞌnaya vayaꞌmogimo, Mafaꞌneꞌamo maiꞌnone, huꞌa huꞌnae.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Goti mafaꞌneꞌamo maiꞌnonaꞌmofeꞌmo, goli yafatetinagi siluva yafatetinagi alu yafatetinagi alo huꞌnaya vekamo maiꞌniye, huta lagesa oꞌafigune. Gotiꞌa vayaꞌmogimo ageꞌa alagepa huꞌa ageꞌneꞌa apayatetiꞌmo alo nehaya yakana huno oꞌmaiꞌniye.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Akeyaꞌvilaga vayaꞌmogimo Goti geꞌamo oꞌafiꞌneꞌa negi kavaꞌmo huꞌnagenoꞌaeꞌmo afaꞌa apakeno apataleꞌniyaꞌmonanafa hemenimo muki haopalegamo neꞌmaiya vayaꞌaifeꞌmo, Lapaipamo alitapa afe leyo, huno hapa nepaiye.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Gotiꞌa agoti huno apatesiya afinaꞌmo lekana pai maleꞌneno agoti huno apatesiya vekamo ago lekana paino ateꞌniye. Lekana paino ateꞌniya vekamoꞌa lama geꞌaletikeꞌmo alino alagepa huno agoti huno apategaiye. Gotiꞌa ani vekamo faliꞌniyatetiꞌmo ago alino he tino ateꞌniyaꞌmofeꞌmo muki vayaꞌmogimo, agoti huno lategaiye, huꞌa apakesa afigae, huno hapa paiꞌniye.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Poloꞌa, faliꞌniyatetiꞌmo ago he tiꞌniye, huno hapa paiꞌnigeꞌa afiteꞌapaeꞌmo mago vayaꞌamogimo huꞌa faipa huꞌa ateꞌnageꞌapaeꞌmo mago vayaꞌamogimo, Ani kavafeꞌmo ava gemo magoꞌe huta afigesune, huꞌa ha paiꞌnae.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Inagi Poloꞌa ago apataleno uꞌniye.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Mago vayaꞌamogimo akame huꞌa neꞌuꞌapaeꞌmo apakesa afiꞌa fatago huꞌnae. Ani vayapatiꞌmo mago vekamo agiꞌamo Naiyonisiyasiꞌa Aliyopagasi kanisole vekagi mago a kanomo agiꞌamo Namalisiꞌagi magoꞌe vayanagi huꞌa maiꞌnae.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.