Atos 10
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Mago vekamo agiꞌamo Koniliyasiꞌa Sisaliya taonifiꞌmo maiꞌnenoꞌaeꞌmo ami ati vayaꞌaiteꞌmo yagaino apateꞌniye. Ami ati vayaꞌaifeꞌmo apaki aeꞌapaeꞌmo Itali kotega vayane, huꞌa apaki aeꞌnae.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Agaemo mono huno maiꞌnigeꞌa agaeꞌe konaga anaga vayaꞌaꞌeꞌmo Gotifeꞌmo koli nehuꞌa mono huꞌa maiꞌnae. Agaemo Yu vayaꞌmo monimo apamige hapa maege huno maiꞌnenoꞌaeꞌmo muki afinaꞌmo Gotifeꞌmo nunumuꞌmo huno maiꞌniye.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Yegemo lamino falesiyafeꞌmo lase lase nehigenoꞌaeꞌmo alagamuna agegekana huno ageyana Goti enisole vekaꞌamo agaetega emineno, Koniliyasiyo, huno huꞌnigenoꞌaeꞌmo,
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Ala kava nene, huno, na agufa yane, huno afi geꞌnigenoꞌaeꞌmo, Nunumuꞌmo huge kagemi yaꞌapimo ohaneꞌniya vayaꞌmo hapa maeka apamige nehana kavakamoꞌa Goti aulagaleꞌmo afole aiteno agesaleꞌmo haneꞌniye.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Kagaemo mago vayaꞌmo alika apategeꞌapao Yopa taonilagamo viyo. Uꞌa mago vekamo agiꞌamo Saimoniꞌmo mago agiꞌamo Pitafeꞌmo ge hisageno eno. Agaemo hamoꞌamo Saimoni nopiꞌmo agaeꞌeꞌmo lokaeno maiꞌniye.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Hamoꞌamoꞌmo afu agufaletiꞌmo alu ya alu yaꞌmo alo hisayafeꞌmo heno kalo paeno alino api aino neꞌateya vekamo noꞌamo ani agiꞌnaleꞌmo haneꞌniye. Agaemo, ina kava huka maiyo, huno kaha paigiye, huno ha paitenoꞌaeꞌmo
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 enisole vekamo ataleno uꞌniye. Inagi Koniliyasiꞌa noꞌafiꞌmo aliꞌyaꞌmo neꞌaliꞌa vekalaꞌe ami ati vekamo mono nehiya vekamo agaeꞌeꞌmo muki afinaꞌmo lokaeno neꞌmaiya vekaꞌefeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌnageno
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 afole aiꞌniya kavafeꞌmo ava gemo huno hapa paiteno alino apateꞌnigeꞌa Yopa taonifiꞌmo uꞌnae.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Egaꞌamo Yopa haopalega kategamo neꞌagenoꞌaeꞌmo Pitaꞌa felugakukuꞌmo nehavaeya noꞌmo nokatoꞌmuꞌamo otu nokatoꞌmumo haneꞌnigeno nunumuꞌmo hisiyafeꞌmo haiꞌniye.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Lusi kava huno aga teꞌnigeno neꞌyaꞌmo nesiyafeꞌmo neꞌyaꞌmo nekaegenoꞌaeꞌmo alagamuna agegekana huno ageꞌniye.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ageꞌniyana kokuꞌnaꞌmo halo aiꞌnigeno alopa latapa lavolavomo mopa afafaleꞌmo emineꞌniye. Loleꞌe loleꞌe atupaleꞌmo nofi aeteno atalegeno emineꞌniye.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Ani lavolavofiꞌmo muki agufa afugi afela afugi nagaloꞌyavegi namagi huꞌa maiꞌnae.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Mago vekamoꞌa, Pitao, huno, He tika amagika kaeka no, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo,
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Ala kava nene, huno, Haꞌao. Lagaefeꞌmo Yu mono keꞌaepa gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo, alu hosu afumo ameꞌamo oꞌneyo, huno huꞌnigeꞌna mosiꞌnova yane, huno ha paiꞌnigenoꞌaeꞌmo,
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Gotiꞌa alino alagepa huno ateꞌniya yafeꞌmo hosu yaꞌmo haneꞌniye, huka osuvo, huno ha paiꞌniye.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo ani kavaꞌmo afole aiꞌnigeno agetegenoꞌaeꞌmo kokuꞌnapiꞌmo alino vayu hulino haiꞌniye.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pitaꞌa alagamuna agegekana huno ageꞌniya kavaꞌmo aepaꞌaeꞌmo agesa alaꞌamo neꞌafigeꞌapaeꞌmo Koniliyasiꞌa alino apateꞌnigeꞌa eꞌnaya vayaꞌmo Saimoni nofeꞌmo kahauya hume hume eꞌa ageꞌa avateteꞌa lafi kipateꞌmo he tiꞌnae.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Apakaemo, Saimoni Pitaꞌa eno maiꞌnifi oꞌmaiꞌniye, huꞌa afi geꞌnae.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pitaꞌa, Ageꞌnova kavaꞌmo aepaꞌamo na kava ageꞌnofi, huno agesa alaꞌamo neꞌafigenoꞌaeꞌmo Goti Aunemeꞌamoꞌmo, Afiyo, huno, Loleꞌe magoꞌe vayaꞌmogi kagaefeꞌmo kahauya huꞌa kagesayafeꞌmo neꞌagi
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 he tika lamiyo. Nagaemo aliꞌna apateꞌnogeꞌa neꞌagi lole kagesa oꞌafika apakaeꞌeꞌmo afaꞌa uvo, huno ha paiꞌniye.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Pitaꞌa he tino lamino Koniliyasiꞌa alino apateꞌnigeꞌa eꞌnaya vayaꞌaifeꞌmo, Lapakaemo nagaefeꞌmo etapa kahauya nehaya vekamo maiꞌnove. Na agufa yafeꞌmo nagaetegamo neꞌae, huno apafi geꞌnigeꞌapaeꞌmo,
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ami ati vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamo agiꞌamo Koniliyasiꞌa kagaetegamo alino lateꞌnigeta neꞌone. Agaemo kanale vekamo Gotifeꞌmo mono nehiya vekamo maiꞌniye. Muki Yu vayaꞌmogimo, kanale vekae, huꞌa nehaya vekamo maiꞌnigeno Goti enisole vekaꞌamoꞌa agaefeꞌmo, Pitafeꞌmo ge hugenoꞌao eno kaha paisigeka geꞌamo afigane, huno ha paiꞌniye, huꞌa ha paiꞌnagenoꞌaeꞌmo,
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Haitetapa mani nopiꞌmo havaeyo afaꞌa yagaiꞌna lapategauvanagi, huno hapa paiꞌniye.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Egaꞌamo Sisaliya taonifiꞌmo uꞌa avaꞌyi huꞌnae. Koniliyasiꞌa agaiꞌa nofi vayaꞌe ao vayaꞌefeꞌmo ge huꞌnigeꞌa eꞌa aliꞌa anupa huꞌa Pitafeꞌmo agava maiꞌnae.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pitaꞌa eno nopiꞌmo faleno haigefeꞌmo neꞌegenoꞌaeꞌmo Koniliyasiꞌa eno aiyafiꞌmo agoꞌya faiteno ape huno maiꞌneno agaefeꞌmo mono nehigenoꞌaeꞌmo
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Pitaꞌa alino he tino atetenoꞌaeꞌmo, He tiyo, nagaeꞌe kagaeꞌeꞌmo vayalafatalaꞌmo maiꞌnoꞌae,
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 huno ha paitenoꞌaeꞌmo magokepi haiꞌanaeꞌmo Pitaꞌa apakeyana asole vayaꞌmo aliꞌa anupa huꞌa maiꞌnageno apakeꞌniye.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Apaketenoꞌaeꞌmo, Lagae keꞌaepa gemoꞌa hunoꞌaeꞌmo, Yu vayaꞌe alu nofi vayaꞌeꞌmo magokepi lokaetapa oꞌmaiyo, huno huꞌnigetapa ago afiꞌnae. Huꞌniyaꞌmonanafa Gotiꞌa, Mago vekaeꞌmo hukaeꞌmo, hosu vekamo maiꞌniyanageꞌna agaeꞌeꞌmo magokepi lokaeꞌna oꞌmaiguve, huka osuvo, huno ago alino nave liꞌniye.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Alino nave liꞌniyaꞌmofeꞌmo nagaefeꞌmo eno hutapa ge huꞌnageꞌnaeꞌmo mago gemo osuꞌna afaꞌa eꞌnove. Nagaefeꞌmo na agufa yafeꞌmo ge huꞌnae, huno apafi geꞌnigenoꞌaeꞌmo
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Koniliyasiꞌa, Ega olagamo neꞌyaꞌmo oꞌneꞌna mosiꞌna maime maime neꞌeꞌnaeꞌmo yegemo lamino nelapaneya agufa kanaleꞌmo noꞌnifiꞌmo nunumuꞌmo huꞌna maiꞌnogeno malage huno mago vekamo alave alaveꞌage nehiya kukenamo vailiꞌniya vekamo naulagaleꞌmo afole aitenoꞌaeꞌmo,
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Koniliyasiyo, huno, Nunumuꞌmo huge kagemi yaꞌapimo ohaneꞌniya vayaꞌmo hapa maeka apamige nehana kavakamoꞌa Goti aulagaleꞌmo afole aiteno agesaleꞌmo haneꞌniye.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Kagaemo mago vayaꞌmo alika apategeꞌapao Yopa taonilagamo viyo. Mago vekamo agiꞌamo Saimoniꞌa mago alu agiꞌamo Pitafeꞌmo ge hisageno eno. Agaemo hamoꞌamo Saimoni nopiꞌmo agaeꞌeꞌmo lokaeno maiꞌniye. Hamoꞌamoꞌmo afu agufaletiꞌmo alu ya alu yaꞌmo alo nehiya vekamo noꞌamo ani agiꞌnaleꞌmo haneꞌniye. Enoꞌaeꞌmo kaha paigiye, huno naha paiꞌniyaꞌmofeꞌmo
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 malage huꞌna kagaefeꞌmo ge huꞌnogeka alagepa kava huka nagaetegamo eꞌnane. Gotiꞌa ani gemo hapa paiyo, huno kaha paiꞌniya gemo laha paisanageta afisunafeꞌmo hemenimo Goti aulagaleꞌmo eta alita anupa huta maiꞌnone, huno ha paiꞌniye.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Pitaꞌa aepa faino hapa painoꞌaeꞌmo, Hemenimo ago afiꞌnovana Gotiꞌa amega apakufaleꞌmo apaketeno hapa noꞌmaefa muki haopalega maiꞌnaya vayaꞌaitegamo magoke agufa kavaꞌmo huno hapa neꞌmae, huꞌna ago afiꞌnove.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Gotiꞌa alu nofi vaya alu nofi vayapatiꞌmo agaefeꞌmo koli nehuꞌa alagepa kavaꞌmo nehaya vayaꞌaifeꞌmo hapao keꞌmo nehe.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Gotiꞌa mago alagepa gemo Yu vayaꞌmogitalegamo alino ateꞌnigeno eꞌniye, huꞌa huꞌnagetapa ago afiꞌnae. Ani gemoꞌmo hunoꞌaeꞌmo Yesu Kalaisiꞌa muki ma mopafi vayaꞌaiteꞌmo yagaino neꞌapateya vekamoꞌa ma mopafi vayaꞌe Gotiꞌeꞌmo alino nanu aeno apateteno alino magoke apaipamo kalino apateꞌniye.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Ani alagepa gemo Yoniꞌa aniꞌmo faleno neꞌapateya afinatetiꞌmo Galeliya kotegamo afole aiteno muki Yutiya kotegaꞌeꞌmo aino atagu faeno uneno huꞌniye.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Lapakaemo Yesuꞌa Nasalasa taonifi vekamo ava gemo ago afiꞌnae. Gotiꞌa uvelimo lakino faleno atetenoꞌaeꞌmo Aunemeꞌamo alino amitenoꞌaeꞌmo ayamufa huno ateꞌniye. Agaemo muki aupilaga umenitata nehunoꞌaeꞌmo alagepa kavaꞌmo huno vayaꞌmo hapa maeteno Sataniꞌa yagaino neꞌapategeꞌa kanamo aliꞌa maiꞌnaya vayaꞌmo alino alagepa huno apateꞌniye. Gotiꞌa agaeꞌeꞌmo lokaeno maiꞌniyaꞌmofeꞌmo ani kavaꞌmo huꞌniye.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Agaemo Yulusalemu taonifiꞌe muki Yu vayaꞌai kotegaꞌeꞌmo huꞌniya kavaꞌmo agetetaeꞌmo aeta hakalo huta hapa nepauna vayaꞌmo maiꞌnone. Apakaemo malipu yosaleꞌmo nili aiꞌnageno faliꞌniyaꞌmonanafa
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 loleꞌe magoꞌe afinaꞌmo utegeno Gotiꞌa ago alino he tino ateteno lagae laulagaleꞌmo alino afole aino ateꞌniye.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Agaemo muki vayaꞌai apaulagaleꞌmo afole oꞌaiꞌnifa ageteta aeta hakalo huta hapa paisunafeꞌmo Gotiꞌa lekana paino lateꞌniya vayaꞌmogita laulagalekeꞌmo afole aiꞌniye. He tino maiꞌnigetaeꞌmo agaeꞌeꞌmo aniꞌmo nege neꞌyaꞌmo nege huta maiꞌnone.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Agaemo, Nagaefeꞌmo nava gemo hutapa hapa paitapaeꞌmo Gotiꞌa afaꞌa maiꞌnaya vayaꞌe faliꞌnaya vayaꞌeꞌmo alino fako huno agoti huno apatesiya vekae, huno huteno lekana paino ateꞌniye, hutapa aeta hakalo hutapa hapa paiyo, huno laha paiꞌniye.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Muki laginago vayaꞌmogi Gotitegati gemo alini eꞌa aeꞌa hakalo huꞌa hapa nepaiya vayaꞌmogimo ava gemo huꞌapaeꞌmo, Gotiꞌa ani vekamo agiꞌaletiꞌmo agaefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago nehaya vayaꞌai hosu kavaꞌapimo alino atalegaiye, huꞌa avoꞌmo kae maleꞌnae, huno hapa paiꞌniye.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Pitaꞌa ani gemo hapa nepaigenoꞌaeꞌmo Goti Aunemeꞌamo aote Aunemeꞌamoꞌmo muki ani gemo afiꞌnaya vayaꞌaiteꞌmo emineꞌniye.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 — ausente —
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 — ausente —
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Pitaꞌa hunoꞌaeꞌmo, Lagaemo Gotiꞌa Aunemeꞌamo ago alino lamiꞌniya kava huno mani vayaꞌmo ago alino apamiꞌniyaꞌmofeꞌmo aniꞌmo faleta apatesuna kavateꞌmo mago vekamoꞌa ka akanino oꞌategaiye.
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Yesu agiꞌalefeꞌmo aniꞌmo faletapa apateyo, huno hapa paiꞌniye. Aniꞌmo faleꞌa apatetageꞌapaeꞌmo Pitafeꞌmo, Magoꞌe afinaꞌmo lagaeꞌeꞌmo lokaeka maiyo, huꞌa ha paiꞌnae.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.