1 Coríntios 10
Saufa Kotalake Gemae (KYG) vs AAI
1 Konagaꞌnimogitapae, huꞌna, Muki laginago vayaꞌmogimo Moseseꞌa akame huꞌa uꞌnaya kavafeꞌmo lapakesamo afisayafeꞌmo nahauꞌniye. Muki vayaꞌamogi hiyaꞌmo uneno nehiya hiyaꞌmo afeꞌalumelaga maiꞌneꞌa akame huꞌa uꞌnae. Akame huꞌa uꞌnageno aniꞌmoꞌa folagapiꞌmo aino akaka vaeꞌnigeno mopamo hau huꞌnigeꞌa uꞌnae.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Gotiꞌa hiyapiꞌe anipiꞌeꞌmo Mosesetefeꞌmo faleno apateꞌnigeꞌapaeꞌmo Moseseꞌa akame huꞌa uꞌnae.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Muki vayaꞌamogimo magoke agufa neꞌyaꞌmo Goti Aunemeꞌamoꞌmo alino apamiꞌniya neꞌyaꞌmo aliꞌa neꞌnae.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 Ani kava huꞌa magoke agufa aniꞌmo Goti Aunemeꞌamoꞌmo alino apamiꞌniya aniꞌmo magokepi neꞌnae. Apakaemo Goti Aunemeꞌamoꞌmo alino apamiꞌniya aniꞌmo apakaeꞌeꞌmo magokepi lokaeno uꞌniya yafapatiꞌmo emineꞌniya aniꞌmo neme neme uꞌnae. Ani yafaꞌmo Kalaisiꞌa maiꞌniye.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Uꞌnayaꞌmonanafa Gotiꞌa aise vayaꞌaifeꞌmo amuse huno apateteno muki asole vayaꞌaifeꞌmo amuse huno oꞌapateno kaꞌme kotegamo ago apamagiꞌnigeꞌapaeꞌmo apaote apaote huꞌa apakufaꞌamo faliꞌa kasalime uꞌnae.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Ani kavaꞌmo alino lave lisiya aune kavaꞌmo haneꞌniye. Apakaemo hosu kavafeꞌmo hapaꞌye huꞌniya kava huta lagaeꞌeꞌmo lahaꞌye osisiyafeꞌmo mani gemo huꞌniye.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Apakaemo aigofe gotiꞌapimofeꞌmo mono huꞌnaya agufa kavaꞌmo osiyo. Goti mukufi gemoꞌmo ani hosu kavafeꞌmo, Vayaꞌmogimo neꞌyaꞌmo nege aniꞌmo nege hisayafeꞌmo maiꞌneꞌapaeꞌmo apaiyamo omo hagesayafeꞌmo he tiꞌnae, huno huꞌniye.
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Apakaepatiꞌmo magoꞌamogimo kumai kavaꞌmo huꞌnagenoꞌaeꞌmo magoke afinaꞌmo 23 tauseniꞌa vayaꞌmo ago apamagiꞌnigeꞌa faliꞌnae. Ani agufa kavaꞌmo lagaeꞌeꞌmo afaꞌa osigetao.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Apakaepatiꞌmo magoꞌamogimo Ala kava nefeꞌmo apakesa afiꞌa fatago osuꞌnayaꞌmofeꞌmo amalageka huꞌnagenoꞌaeꞌmo nagaloꞌyave anagaꞌmogimo hapaeꞌnageꞌa faliꞌnae. Mani agufa kavaꞌmo huta lagaeꞌeꞌmo Ala kava neꞌmo afaꞌa amalageka osigetao.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Apakaepatiꞌmo magoꞌamogimo alagepa huꞌa oꞌmaiꞌnayaꞌmofeꞌmo hagalu hagalu huꞌa ge neꞌnagenoꞌaeꞌmo vayaꞌmo neꞌapamagiya enisole vekamoꞌa emineno apamagiꞌniye.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Apakaetegamo afole aiꞌniya kavaꞌmoꞌa alino lave lisiya aune kavaꞌmo haneꞌniyaꞌmofeꞌmo lagaefeꞌmo ehetapiye, huno nehiye. Hemenimo ma mopamo ago hano hugefeꞌmo nehiya afinaꞌmo maiꞌnone.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 Maiꞌnonaꞌmofeꞌmo lapakaemo lokiya vaita he tita maiꞌnone, hutapa lapakesamo neꞌafisayana asagauta aigayanagi ehetapiye.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Lapakaetegamo aeto aeto agufa lapamalageka hisaya kavaꞌmoꞌa muki vayaꞌaitegamo apamalageka nehiya kavakeꞌmo ago afole aiꞌniye. Gotiꞌa huguve, huno nehiya kavaꞌmo alagi nehiya vekamo maiꞌniyaꞌmofeꞌmo lapamalageka hisiya kavaꞌmoꞌa aeno lapakasesiya kaꞌmo afaꞌa valino oꞌategaiye. Lapamalageka hisigetapaeꞌmo asagauta oꞌaitapa he titapa maisayafeꞌmo faita kasalo paesaya kaꞌmo afaꞌa valino lapategaiye.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 Nahau nayamopafiꞌmo nahauꞌniya vayaꞌmogitapae, ani kavatefeꞌmo aigofe gotiꞌapimogifeꞌmo mono nehaya kavategatiꞌmo ataletapa lapaune heyo.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Afiꞌnaya vayaꞌaifeꞌmo hapa nepauva agufa gemo huꞌna lapa paiꞌnaeꞌmo geꞌnimo afitetapa lapakaitapigeꞌmo alita fako hutapa lapakesamo afiyo.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Lagaemo Ala kava neꞌmo neꞌyaꞌmo nesunafeꞌmo aote kapumo aliꞌneta Gotifeꞌmo hao ke heta nunumu nehune. Mani kapufi aniꞌmo Kalaisi kolaꞌamo alita neꞌnetaeꞌmo afalu afalugana huta neꞌnone. Ani kava huta peleti mayamo akaya heta neꞌnetaeꞌmo Kalaisi agufaꞌamo neꞌnone.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Magoke peleti mayamo haneꞌniya kava huta mukiꞌamogita magoke vayaꞌmo maiꞌnone. Magoke peleti mayafatiꞌmo neꞌnonaꞌmofeꞌmo magoke vayaꞌmo maiꞌnone.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Isaleli nofi vayaꞌaifeꞌmo lapakesamo afiyo. Sipisipi afumo heꞌa hiꞌyalamuteꞌmo maleꞌnaya afumo ameꞌamo aliꞌa neꞌnaya vayaꞌmogimo hiꞌyalamuteꞌmo haneꞌniya gotifeꞌmo mono nehae.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Geꞌnimo aepaꞌamo na agufa gemo hisuve. Malaga vayaꞌaifeꞌmo nehuvana aigofe gotiꞌapimogimo neꞌapamiya ofalinimo lama ge yaꞌmo haneꞌniye huꞌna nehufi aigofe gotiꞌapimogimo lama ge yaꞌmo haneꞌniye, huꞌna nehuve.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Haꞌao, afaꞌa nosuvaꞌmonanafa malaga vayaꞌmogi ofalinimo aliꞌa Gotiꞌmo noꞌamifa hosu apaune vayaꞌmo aliꞌa neꞌapamiye. Lapakaemo mani ofalinimo ameꞌamo alita netetapaeꞌmo hosu apaune vayaꞌeꞌmo magokepi lokaetapa maisayafeꞌmo oꞌnahauꞌniye.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Lapakaemo Ala kava neꞌmo kapufati aniꞌe hosu apaune vayaꞌai kapufati aniꞌeꞌmo afaꞌa oꞌnesaya kavaꞌmo haneꞌniye. Ala kava neꞌmo hiꞌyalamutetiꞌe hosu apaune vayaꞌai hiꞌyalamutetiꞌeꞌmo afaꞌa oꞌnesaya kavaꞌmo haneꞌniye.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Lagaefeꞌmo Ala kava neꞌmoꞌa aipamo leno latesiyafeꞌmo alita he tita atesunafeꞌmo nehupiye. Lagae lokiyatimoꞌa Ala kava neꞌmo lokiyaꞌamo aeno agasesifiye.
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Lapakaemo, muki agufa kavaꞌmo afaꞌa hisuna kavaꞌageꞌmo haneꞌniye, hutapa nehayaꞌmonanafa muki ani hisaya kavaꞌamoꞌmo alagi laha oꞌmaesiya kavaꞌageꞌmo haneꞌniye, huꞌna nehuve. Muki kavaꞌamo afaꞌa hisuna kavaꞌageꞌmo haneꞌniye, hutapa nehayaꞌmonanafa ani kavaꞌmo hisuna kavaꞌmoꞌa lokiya vaino olategaiye.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Mukiꞌamogitapamo lapakaitapigeꞌmo alagepa hutapa maisayafekeꞌmo lapaꞌye nehisigetapa kahauya osutapa muki vayaꞌamo alagepa huꞌa maisayafeꞌmo lapaꞌye nehinagetapa kahauya hiyo.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Situvapatiꞌmo ameꞌamo fiku miya faitetapaeꞌmo yuꞌilaga vekatapilefeꞌmo maketi hu maleꞌnisaya vayaꞌaifeꞌmo, haiyategatiꞌmo alinita eꞌnae, hutapa apafi oketapa fiku afaꞌa alitapa neyo.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Ma mopaꞌe muki ma mopafiꞌmo haneꞌniya yaꞌeꞌmo Ala kava neꞌmo yaꞌageꞌmo haneꞌniye.
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Mago apakesa afiꞌa fatago osuꞌnisaya vayaꞌmogimo ge huꞌapaeꞌmo, etapa neꞌyaꞌmo alita neyo, huꞌa ge hisagetapaeꞌmo utapa nesayafeꞌmo lapauꞌnisiyana afaꞌa utapa lapamisaya neꞌyaꞌmo alita neyo. Yuꞌilaga vekatapieꞌmo lapakesamo afitapaeꞌmo haiyategatiꞌmo aliniꞌa eꞌnae, hutapa lapakesamo oꞌafitapa fiku alita neyo.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Fiku alita negayaꞌmonanafa mago vekamoꞌa, mani ameꞌamo ofalini ameꞌa haneꞌniye, huno lapa paisiya ameꞌamo alitapa oꞌneyo. Agaefeꞌmo lapakesamo afige agupi mafaꞌnelefeꞌmo lapakesamo afige hutetapaeꞌmo oꞌneyo. Ma mopaꞌe muki ma mopafiꞌmo haneꞌniya yaꞌeꞌmo Ala kava neꞌmo yaꞌageꞌmo haneꞌniye.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Yuꞌilaga vekatapieꞌmo osuꞌnofa yuꞌilaga vekaꞌalefeꞌmo nehuve. Mani gemo huvaꞌmonanafa lapakaemo, na kava higeꞌapaeꞌmo mani agufa apakesamo neꞌafiyaꞌmofeꞌmo mani neꞌyaꞌmo afaꞌa oꞌnegaune.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Neꞌyaꞌmo aliꞌnetaeꞌmo Gotifekeꞌmo hao ke heteta nesunana na kava higeꞌapaeꞌmo hosu kavaꞌmo huꞌnae, huꞌa hugae, hutapa naha paigae.
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Inagi lapakaemo muki kavaꞌmo hisaya afinaꞌmo neꞌyaꞌmo nege aniꞌmo nege nehutapaeꞌmo Goti agiꞌalekeꞌmo alita asaga hisayafekeꞌmo muki kavaꞌmo hiyo.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Yu nofi vayanagi Yu nofi vayapatiꞌmo oꞌmaiꞌnaya vayanagi siosi vayaꞌmogi huno vai lamino hapaesigeꞌa hosu kavapiꞌmo asagauꞌa oꞌaisayafeꞌmo lapakesamo afitetapa apaulagaleꞌmo alagepa kavaꞌageꞌmo hiyo.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Nehuva kavaꞌmo nageꞌnetapaeꞌmo ani kavaꞌmo hiyo. Muki vayaꞌmo hapa maesuvafeꞌmo muki kavaꞌamo nehuve. Alagepa huꞌna maisuvafeꞌmo nagesamo noꞌafufa Gotiꞌa apakufamo alino katino apatesigeꞌa alagepa huꞌa maisayafekeꞌmo nagesamo Neꞌafuve.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.