Marcos 15

Buk Baibel long tokples Kandas (KQW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Una kobot raut, a kum lamlabino tene etabor torom o God, a kum mugumugu, ma a kum tene ususer tagun a Warkurai ma a taro na kiwung rop, det kubus wasiso pas. Det ker aru laman o Iesu, ma det beni, ra det pitar tari torom o Pailat.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 O Pailat i tingi lena, “Ui a king anun a taro Juda?” Ra o Iesu i balu i lena, “I ut ra u sa watungi.”
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 A kum lamlabino tene etabor torom o God det takun o Iesu una susut na utna.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 O Pailat i ting melet o Iesu lena, “Ilai, katu minabalu anumi? Tama i, a susut na utna ri det takun ui nami.”
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Ikut, o Iesu ke balu i nam tu wasiso, ra o Pailat i kisin doko uni.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Una kum kilkilalo rop una kum lamlabino bung na lotu na Wanlakai, o Pailat i ser palos ru ara karabus ra a taro det sasaring suri.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Una kilalo ra, ara musano a risano o Barabas i kis una karabus. I ara tagun det ra det waim nama gapman. Det ukatutur a inaim, ra det um doko ara taro.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 Ra a kunur na taro det wanpat torom o Pailat, ma det saringi sur in palos melet ru tu karabus.
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 Ra o Pailat i ting det lena, “Mot nemi sur an palos ru a ‘king anun a taro Juda’ torom mot?”
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 I watungi lenri uni i sa tasmani lena, a kum lamlabino tene etabor torom o God det pitar tar o Iesu toromi una sakino nuknukindet.
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Ikut a kum lamlabino tene etabor torom o God det ukatutur a balan a kunur na taro sur det in saring o Pailat, sur in palos ru o Barabas torom det.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 O Pailat i ting det lena, “Asau ra an pami un o naro ra mot watungi nama king anun a taro Juda?”
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 Ra det kukukuk kut lena, “Sak wati un in nanai kutus!”
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 O Pailat i ting det lena, “Sur asau? Asi na sakino utna ra i sa pam tari?” Ikut det kukukuk dekdek lena, “Sak wati un in nanai kutus!”
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 O Pailat i nemi sur in ugasgas a taro, ra, i palos ru o Barabas torom det. Ra di sa takalo tatar o Iesu, o Pailat i pitar tari tan a kum tene inaim sur det in sak wati un in nanai kutus.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 A kum tene inaim det dat pas o Iesu utiro urumu una labino rumu anun anundet a mugumugu, ra det kabo tomo pas a kum tene inaim rop.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 Det mar tari nam in merek na malu, det liko pas in narus a loklokono, ma det ubek tari un in lorino elar nama kukup anun a king.
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 Det kakabo toromi lena, “Ui a king anun a taro Juda!”
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 Det raprapus in lorino nam in nubuku, det ibisi, det kis butkeke nisano, ma det urur toromi.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Ra det sa urongon laulau papas uni, det palos ru in merek na malu gusuni. Det mar tari melet nama nun a kum malu, ma det ben pirso i sur din sak wati un in nanai kutus.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Tiro una kisapi a kum tene inaim det etorom pas ara te Sairini, a risan o Saimon, a taman o Aleksanda mo Rupus, i wan gusun ara tamon sur in nan usapat o Jerusalem. Det ungongos tari sur in los in nanai kutus anun o Iesu.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Det ben o Iesu sur a nubual di watungi nam o Golgota, a kukuraino a “Nubual na Lor na Minat.”
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Det pitar tar a wain tano ra di sa pam tomo tari nama mira, ikut ke nemi sur in inumi.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 Det sak wat tari un in nanai kutus, ra det pilai laki sur anun a kum malu sur osi tagun det in los tin namalu.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 Ra i lisu na pakano bung una kobot, det sak wati un in nanai kutus.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Det tumus tar a wasiso na etakun uni, netes un in nanai kutus lena,
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 — ausente —
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 — ausente —
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Det ra det wanan sakit o Iesu, det watung laulau i ma det lele lorindet toromi. Ma det watungi lena, “Ui mo ra u watungi lena un rege ru a rumu na etabor, ma un pam melet pasi una tulu bung kut,
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 uniri un ulaun pas ui mo, ma un pirso gusun in nanai kutus.”
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 A kum lamlabino tene etabor torom o God ma a kum tene ususer tagun a Warkurai det kai det urongon laulau un o Iesu, det wasiso etalai torom det lena, “I ulaun pas a taro gisen, ikut ken ulaun lar pasi ut.
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Ra i a Karisito, a King anun a taro Israel, uniutri in pirso gusun in nanai kutus, sur dat in tama i, ma dat in nurnur uni.” Ma der ra der kete tomo nami, der kai, der watung laulau i.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Ra i noino ma ru pakano bung una suan, a bual rop i dumirum tuk una tulu pakano bung una lirop.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 Ra i tulu pakano bung, o Iesu i kukukuk dekdek lena, “Eloi, Eloi, lema sabakatani?” A kukuraina wasiso ra i lenri, “Anung a God, anung a God, ilai ra u wan gusun iau?” Buk Song 22:1
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 Ara taro tagun det ra det tur milau, det longoro i, ra det watungi lena, “Tama i, i kakabo sur o Elaija.”
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 Ara tagun det i kalabor ra i los pas ara utna ra i ser dop a polo. I puk pasi una wain ra i mititir, i ubek pasi un in nanai ra i tulsu toto i usapat sur o Iesu in inumi. Ma i inanos det lena, “Te, dat in madek tari munung. Dat in tama i ra o Elaija in nan pirso sur in los pirso pasi, o awu.”
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 O Iesu i kukuk dekdek pas, ra i ubek ru anun a nilaun.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Ra in namalu na minabat kutus sa urumu una rumu na etabor i tararos potor, turpasi tagisapat netes tuk unago piso.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 A mugumugu anun a kum tene inaim ra i tur taru nisan in nanai kutus, i longoro o Iesu ra i kakabo ma i tama a ngas na minat ra i pami, i watungi lena, “I lingmulus ut, a musano ri a Nutun o God.”
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 A ramano wardain kai det tur bakbak taru ut ma det tama a kum utna ri. Kura epotor tandet rop, a tulu ino kai ri, o Maria Magdalen, ma o Salomi ma o Maria kai a nan o Joses ma o Jems ra a barman.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Detul ri, detul ser murmur o Iesu ra i kis sa o Galili, ma detul ser waruti. Ma a susut na wardain, ra det wan tomo nami usapat o Jerusalem, kura det kai iai.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 — ausente —
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 — ausente —
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 Ra o Pailat i kisin ra i longoro i lena o Iesu i sa mat. I kabo pas a mugumugu anun a kum tene inaim, ra i tingi lena, “Pepetlai, o Iesu i sa mat?”
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 Ra i sa mananos pas tan a mugumugu ri, i mulaot ru a minatin o Iesu torom o Josep.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Ra o Josep i kul pas in wakak na malu, i los pirso pas a minatin o Iesu, ra i pulus pasi nam in namalu ra. Numur i uinep tari una kulam na minat ra di sa kil tari una papor wat, ra i bulus bat tar a matansako na kulam ra nama labino wat.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 O Maria Magdalen ma o Maria, o nan o Joses, der tama tar a nubual ra di uinep o Iesu uni.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.