Lucas 24

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Fura Tomanako ataeghae beká, evevetu aimi eredo, tamo davari da usu simbugusera ava budo, ofofoda iseri.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Era ofofoda buvurutusera amo, ne ghamana guro gajetero irisira ava, afufedo ira esike fasiriri gosuseri.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Ava gido, teterusera amo, Bajari Iesu da tamo jo gae useri.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ne bunedo manamana use aminda fetirero, gegenembo etoto naká aimi nenda demonda sirore fefetererere. Nenda tamo asugari jaraghari beká ava usira.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Etiri gido, evevetu oju use, tumo darido endada furege fafasuseri. Etero, gegenembo aimi nemokena siseri, “Jebuga embo mo, ofofoda jo tambae areva.
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 A gido, Iesu eminda tefori. Nu anakora ambarida ghe jebuge eretira! Nu nemonde dabade irise, Frovensi Galilee aminda rea nemokena sisira, ava kote givu! Amo eviri:
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‘God nunda ungo sokinembari, gegenemboimi Evetu Genembo da Koro+ budo arafa daoro ambari, sifo etodaba naká dadabari ainda amboda, ambarida ghe jebugedo erarira,’ ava sisira,” gegenembo aimi aminge sero,
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 evevetuá Bajari da geka ava sekago kotiseri.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Ava kote jaredo, ofofo dodo jovereghe era buvudo, rea gosusera a niningusera ainda bino ava, Iesu da ambo jimbi 11 aikena osa sero, evetu genembo mendeninde dabade nininguseri.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Evevetu resena emo, eni mo Magdara embo evetu Mary ri. Eni mo Joanna ri. Eni mo James da noi Mary, mendeninde dabade aimi, ambo jimbikena osa sero nininguseri.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Ningido, Iesu da ambo jimbi ne evevetu ainda geka ava jo tumondae useri. Ne gego yaru use sariá siseri.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Avata Peter eredo ofofoda sumbudo, ira buvudo andebusira. Andebusira amo, embo vanembo fasiriri gido, eredo bunise jovereghe natida isira.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Sifo daba aminda, Iesu da dorevare etoto aimi eredo, Jerusalem ghedo reighi Emeas aminda iseri. Emeas resena emo, Jerusalem ghedo yaresa, kau ututu 11 (11 kilometres) avavaga ya buvaresa.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Ne emboroda ise, rea sirorusira ava se nininguseri.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Ava se niningero, Iesu tofo mandi fira nemokena buvudo, nemonde iseri.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Nengae Iesu gosusera amo, ‘Nu mavejova?’ sedo, buniseri.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Iesu nemokena sisira, “Ne geka rea se nininguse refevu?” setiri, ne bate dombu use fefetuseri.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Fetedo, Cleopas nune Iesu kena ategi usira, “Jerusalem aminda sirorumutara ava, evetu genembo isasambu kasama erera. Ni nangetirai bunise resesi?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 setiri, Iesu numokena ategi usira, “Rejoá sirorumuta? Sevu ningone!” aminge setiri, ne numokena siseri, “Namane mo, Nasareth embo javo Iesu dae resera. Nu God da feroveta teria eniri. Nu God da dombuda a evetu genembo da dombuda, vironu eveva sise, ari a tano mendeni eari, namane jo gae iriara ava, namanenda gitida siroreari gido dudukughedo ghuseri. Nunda fakina ijugeari namanenda ditiimi gido ghuseri.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Namonde Jusi embo da babojegari a namondeda fristi+ da kokotofu ne, Iesu daoro ambare dae sedo, numo sandi bundedo, Rome embokena mutero, budo arafa doruseri.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Namanenda kotari mo: nune nunda fakinaimi namane Israel embo sonembari jebugaeteri. Avata numo arafa detero ambiri, oroko sifo etodaba naká dadabetira.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Namanenda evevetu mendeni oroko ojighera, geka dombu eni setero ningido, namane dudukugheteri. Ne ataeghae ofofoda aera amo,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 nunda tamo jo tambaeri. Ne aminda aneya etoto ava nenda diti mokoi geri. Aneya aimi, Iesu nu jebugari ava setero ningido, ne jovereghedo ojera, osa setero ningeri.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Ningido, namanenda mendeni ofofoda aera amo, evevetu rea setera, ava geri. Avata Iesu, ne jo gaeri,” aminge siseri.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Setero, Iesu nemokena sisira, “Ne gogovara useva ágido, dubo jo kotae ireva! God da ferovetaimi rea sisera amo, ne anakora tumondaetevu. Avata ne jo tumondae ireva.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Feroveta amo, ne eminge siseri:
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 God da Geka rea nundae resira ava, Iesu afigetiri kasama useri. Nu Moses da Geka aminda tuturo edo vose fira, God da feroveta da geka, ábarago afigetiri, nengae ningido kasama useri.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Geka se niningudo era, reighi javo Emeas, aminda buvurutuse, Iesu nu ira darigarigiri gido,
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 ne numoá bureguse ungoda budo siseri, “Tumba jirari dae erira. Fu, namonde avore!” aminge setero, nu nemonde era kamboda teteruseri.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Teredo, ne bayau mindari dae sedo anumbedo, Iesu nu farava bu esimbugedo, jighi embebegedo nemokena futiri,
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 ne diti basetiri nu kasama useri. Etero, nu manjisira.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Manjetiri, ne tofo tofo se nininguseri, “Nangae emboroda namonde ojighera amo, nangetiraimi nu kasama ae eteri? Nu God da Geka nangaekena afigiri, ghamo biunghetira,” aminge siseri.
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 — ausente —
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 — ausente —
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ava se niningero, nengae buvudo, rea emboroda siroretiri gosusera, a Bajari nange farava jighi embebegiri nu kasama usera ava, osa setero, ne isambu nininguseri.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Setero niningero ainghae dabade, Iesu nenda jokáda isagha erirare. Isagha edo, nemokena sisira, “Ireva. Erá oju eove! Dubo jama nemokena irare!” setiri ningido,
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 ne oju beká ava edo, beka dadabuseri. Numo sukaruva siseri.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Aminge kotero, Bajari nemokena sisira, “Erá buneove! Ne redae oju erevu?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Nanda ungo ata evia gosuse, na kasama aovo dae resena! Nanda tamo jighi givu! Sukaru ne tamo tefori,”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 aminge sise, nunda ungo ata ava, ijugetiri ne gosuseri.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Gi dudukughedo, ne ivuga useri. Avata ne manamana use tumonduseri. Ava gido, Iesu ategi usira, “Nemokena bayau eni iraeri?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Aminge setiri, oka eni iti fitero irisira ava, mutero
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 budo, nenda dombuda risira.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Mindido, nemokena sisira, “Namonde deinghuse, na rea sedo ghusena ava, oroko eminda beká siroretiri eregosevere. God da Geka aminda, Moses a God da feroveta rea nandae gefusera, a kotugo Yaru Buku jokáda rea nandae gefusera amo, beká sirorarira. Ava sedo, beká evia siroretiri eregosevere.
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Aminge sise, God da Geka ava dubo kote gogoghombaoro dae sedo, setiri nenda kotari afigusira.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Afigetiri, nu nemokena sisira, “God da Geka eminge resira:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Evetu genembo nange nenda ari ekoko vujegaoro, God nenda ari ekoko, Genembo ainda javoda kote doyarira ava, osa siruroro evetu genembo isasambu ningarera.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Roera emo gosuseva ava sedo, nene ya osa sareva!
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Nanda Afa beka gagojuse, nunda Asisi Kakara mutari sisira ava, na tofo mandi nemokena mutarena. Ava bari dae sedo, Jerusalem eminda kaifa ururovo, Asisi Kakara nemokena vose furari bareva,” aminge sisira.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Aminge sedo, Iesu ne unumbe budo Jerusalem ghedo era, reighi Bethany aminda buvudo, Iesu ungo jighiri eretiri ne esimbugusira.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Amingedo, ne dodo, nu utuda vitisira.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Vitíri, ne nu tumonde bainghuse, eredo ivugaghae era, Jerusalem teteruseri.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Aminguse, ne sifo ghousa ava God da kamboda+ irise, God kena aiyakoe sise iriari.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.