Lucas 22
God Da Geka Seka (KPR) vs AAI
1 Yisti Kanangara Ari da Kirumo+, o Jarige Yari da Kirumo+ seraera amo, fira utua iri,
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 fristi+ da kokotofu a Moses da Geka ijuga kakato+ tuturo edo, Iesu daoro ambare dae, emboro kakova useri. Amingusera da beká mo: ne natofodae oju useri.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Amingero, Satan ira Judas kena asugedo nunda janje jokáda teterusira. Judas resena emo, nu Keriot embori. Iesu da ambo jimbi 12, ainda eni numori.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Satan numokena asugetiri, Judas nu eredo ira, fristi+ da kokotofukena a God da kambo+ da kaifa kakato da giti jigharikena buvudo, Iesu ava aito use nenda ungoda fitari dae sisira.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Aminge setiri ningido, ne ivuga edo Judas kena moni mutari dae siseri.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Setero, Judas nu ‘avori’ sedo tuturo edo, Iesu nange ufena budo nenda ungoda fitaetira, ainda emboro ava kakova usira.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Yisti Kanangara Ari da Kirumo+ ainda sifo kakara tuturo ari dae iri, natofo Jarige Yari da Kirumodae+ sifi (sheep) da mamandi de ojarera da sifo fira buvurutusira.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Sifo aminda, Iesu nu, roera simbugaoro dae sedo, Peter nengae John ghae diriguse nemokena sisira, “Yasivu, Jarige Yari da Kirumo+ namondedae sedo simbugaove!”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Aminge setiri, ne ategi useri, “Namane vasa ningiaminda ya kirumo simbugareri?” aminge setero,
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Iesu nemokena sisira, “Ningivu! Yasivu Jerusalem aminda teredo, genembo eni okia bu uvu dimbudo, fururari tambodo, nunda amboda yasivu! Nu reda ya terarira amo, vasa daba aminda yasivu teredo,
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 kambo numamo aikena sevu, ‘Ijuga kato eminge setira, “Na vasa reda teredo, nanda ambo jimbide dabade, Jarige Yari da Kirumo+ simbugedo mindareri?” ’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Aminge saovo, nune ne bu ya kambo duruda, a dodo, viti vasa ikáda ijugari gareva. Vasa eveva mo, aminda simbugetero irira, ava tambareva. Namondedae sedo, kirumo aminda simbugevu!”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Iesu aminge setiri, ne era, roera isambu Iesu sisira ava tambudo, Jarige Yari da Kirumo+ aminda simbuguseri.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Ungobu iri bayau mindari da sifo buviri, Iesu nunda ambo jimbide bayau mindari dae, teredo anumbuseri.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Anumbetero, nu sisira, “Na oroko mema itatamarena. Avata giti Jarige Yari da Kirumo+ emo, namonde dabade mindari dae uju beká ava erena.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Na kirumo emo sekago jo mindae irono, ainda beká ava sirorari, God Afa nunda natofo+ tofo mandi kaifa ururari mindarena.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Aminge sedo, nu agha bu jighiri eretiri, God kena ‘aiyakoe’ sise nemokena sisira, “Vaini (wine) emo budo, soro e mindivu!
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Na nemokena eminge resena: na vaini (wine) jo mindae irono, God foa buvudo nunda natofo+ kaifa ururari ainda sifo aminda, na sekago mindarena.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Aminge sedo, farava budo God kena ‘aiyakoe’ sedo, jighi embebegedo nemokena futuse sisira, “Nanda tamo nendae sedo erefutena evirere. Bu mindivu! Kotugo evia bu rise, na kotedo ghevu!”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Bayau mindero dadabetiri, kau daba aminga ava, Iesu nu agha budo, nemokena futuse sisira, “God nune beka gagojuse, numokena ya buvari da emboro+ seka, nanda ororoimi afigari sisira amo, eviri.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Avata na, eminge resena: mave namoá aito arira amo, nu eminda namonde dabade anumbirera.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Evetu Genembo da Koro+, nu God da uju ava use ambarira. Avata genembo mave numo aito ari ai ambarira amo, nu mema a bouvu teriago ava barira,”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Aminge setiri ne dudukughedo, tuturo edo totofo bunise se nininguseri, “Iesu resira omo, mave ari?” aminge se nininguseri.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Aminge sise ne tuturo edo, mave Iesu da duruda bajari aetira, aindae beisiga useri.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Amingero, Iesu nemokena sisira, “Enda da kokotofu, ne kovionoghae seoro nenda natofo nenda geka ningido ava eraera. Ava edo, ne kaifa sembae use, evetu genembo nendae ‘kavevera kakatova’ saoro dae sise eraera.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Avata ne jo amingae areva. Bebego ne, nenda ambobo tavo ari dae sedo, jovereghe ambo da kaugo areva. A kokotofu ne, nenda sabua tavo ari dae sedo, jovereghe sabua da kaugo areva.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Mavejo mo teriari? Anumbirá gheraira avori, o bayau muturaira, avori? Anumbirá gheraira amo, nu teriari. Avata namo, nenda jokáda nendae sabua+ eraena.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 “Namonde dabade deinghuse mema tafureono nanda karona edo ghusevu.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Ava sedo, kau nanda Afa namokena fakina muteari, evetu genembo kaifa eraena, kau daba aminga ava, na nemokena fakina mutono kokotofu areva.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Na sifo amboda evetu genembo reda kaifa arena aminda, ne namonde anumbedo bayau dabade mindarera. Kotugo, ne kokotofu da avo anumba 12 aminda anumbirise, Israel embo da oro isambu 12 ava nene kaifa edo ghareva,” aminge sisira.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Aminge sise, Iesu sisira, “Simon, dengoro jave nininguru! Satan nu God kena benunu sisira: God nange doyari nu foa, nenda fakina dere gosuse ijujaeti. Amo, ne fakina areva, ai, tefo?
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Avata, ninda tumondari inono ari fetaso dae sedo, na banungumutani. Ni namokena jovereghedo foa, fakina baresa amo, ninda nano namendikena fakina futuse kaifa aresa!”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Aminge setiri, Simon Peter numokena sisira, “Bajari, ni dibura aresa amo, nangae arera, o ya ambaresa amo, ábarago nangae dabade ya ambarera,” aminge setiri,
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Bajari numokena sisira, “Peter, na nimokena resena: sifode kokora sifo jo karigae irari, ni na umbu etodaba naká ighagha aresa,” aminge sisira.
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Ainda amboda, Iesu nemokena sisira, “Ne giti dirigeteno iseva amo, ne javo, ata asugari, a roera isambu dodo isevu. Roera inono etiri isevu, ai tefo?” aminge setiri, ne siseri, ‘Inono bekári.’
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Setero, Iesu nemokena sisira, “Avata oroko nemokena eminge resena. Nemokena ati o javo irarira amo, buvu! Nemokena isoro da kaiya tefo irarira amo, avori, nenda tamo asugari mendeniimi oriro edo, eni ombuvu!
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Ai resira amo: God setiri nunda Geka aminda, nandae sise eminge gefuseri:
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 ne nunda geka da tuka ava kasiguse numokena mino siseri, “Bajari, gi! Isoro da kaiya etoto naká evirere,” setero, nu sisira, “Avori, geka eminda tano e doyore!” sisira.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Aminge sedo, Iesu nu javi edo, enda jiro fumbari javo Orivi ya ghedo ghusira, aminda isira. Iri, nunda ambo jimbi nunda amboda iseri.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Era vasada buvudo, nu nemokena sisira, “Erama Satan foa nemo dereuri ari ekoko eove dae sedo, banunguse irivu!”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Aminge sedo, nu eredo nunda ambo jimbi dodo itako soka ira, kauboi dadarigedo banungusira.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Banunguse sisira, “Afa, ni uju aresa amo, mema teria namokena refira evia, saso darigaeti. Avata jo nanda uju ava ae arena. Ninda uju ava arena,” aminge siri,
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 aneya utuda ghe fira, fakina mutari dae, numokena isagha usira.
43 — ausente —
44 Etiri, Iesu nu mema itatamuse ininighae banungiri, nunda ófofo kau ororo da kaugo ava buvurutusira.
44 — ausente —
45 Banungetiri dadabetiri, Iesu eredo jovereghe nunda ambo jimbikena ira buvudo, ne fafasedo avéro gosusira.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Gido sisira, “Ne redae fafase ravevu? Ere banungevu, erama Satan foa nemo dereuri ari ekoko eove dae sise resena!”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Iesu aminge siri, nunda ambo jimbi 12 ainda eni javo Judas, emboro ijugiri gegenembo mendeni fuseri. Fera buvero, Judas Iesu muno ari dae sedo, ira numokena buvurutusira.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Buviri, Iesu Judas kena sisira, “Geka bekári? Ni namoá nati joká doruse, gitofukena aito eresa, ai?” aminge setiri,
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Iesu da ambo jimbi mendeni nemonde fusera amo, Judas da ari ava gido, gegenembo rea ari dae usera ava kasama edo, Iesu kena ategi useri, “Bajari, namonde kaiyai jaore, ai?” aminge sero,
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 nenda eniimi fristi+ da giti jighari ainda saramana kato da dengoro gimandukena ava je gafugetiri dudurusira.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Etiri, Iesu sisira, “Erá amingeove!’ Sedo, saramana kato da dengoro bu fitiri takegha usira.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Takegha etiri, fristi+ da kokotofu, God da Kambo+ kaifa kakato da babojegari, a evetu genembo da babojegari numo sandari dae buvurutusera, aikena sisira, “Ne redae kaiya a gandigha budo, namo sandari dae refevu? Na jo tafasara kato iraeri.
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Namonde sifo ghousa God da kamboda+ irise, ijugedo ghusena amo, nangusiraimi na aminda jo sandae edo ghusevu. Avata oroko Satan da fakinaimi, kau tumba da kaugo, reighida erejirira,” aminge sisira.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Setiri, gegenemboá Iesu sandi budo era, fristi+ da giti jighari ainda kamboda teteruseri. O Peter mo, nu itako ambokena fetiriri, ne giti ero, nu amboda amboda udo ira kambo ofotighi aminda buvurutusira.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Kambo ainda ofotighi aminda avaraka usetero iriri, ira teterusira. Teredo ira, avaraka tinguda evetu genembo mendeninde dabade anumbusira.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Saramana kato gagara eni fira, Peter anumbiriri gido, tataseguse sisira, “Genembo emo, Iesu ghae deinghedo ghusira.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Setiri, Peter ighagha use, mino numokena sisira, “Evetu, ni genembo resesa amo, na bunari bekári.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Aminge setiri ainda amboda, genembo eni fira Peter gido numokena sisira, “Nimbarago nunda eniri,” setiri, Peter kovionoghae numokena sisira, “Tefo, a jo namo iraeri.”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Ainda amboda, itako fetedo, genembo eniimi fira kovionoghae sisira, “Geka bekári. Genembo emo nu Galilee embori. Ava sedo, nu Iesu da eniri,” aminge setiri,
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Peter mino numokena sisira, “Ni gungubo beká resesa! Na bunariri,” sisira.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Aminge siri, kokora sifo karigusira. Etiri, Bajari nu jovereghedo, Peter ava tatasegiri, nu Bajari geka rea sisira, ava kotisira. “Sifode kokora sifo jo karigae irari, ni na umbu etodaba naká ighagha aresa.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Peter nu ava kotedo, ira buvudo isaghada fetedo, sorara janjagughae usira.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Amingiri, isoro kakato Iesu kaifa usera aimi, ne Iesu dere jise doruseri.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Diti gajedo doruse siseri, “Ni God da feroveta eniva seraesa. Ava sedo, javo se namane ningore! Ni mave eredori?” aminge siseri.
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Aminguse, numoá dere jise, geka ekoko mendeni mendeni numokena siseri.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Sifo atetiri, Jusi embo da babojegari, fristi+ da kokotofu, a Moses da Geka ijuga kakato+ fera totorugetero, mendeni Iesu unumbe budo fera teteruseri.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Teretero, kokotofu Iesu kena ategi useri, “Se ningore! God evetu genembo da ari ekoko kote doyari dae sedo, Genembo eni mutari sisira amo, nimori, ai, jo nimo iraeri?” aminge setero, nu mino nemokena sisira, “Na rea sarena amo, ne jo tumondae areva.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 O nane ategi arena amo, ne mino jo sae areva.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Avata na nemokena eminge resena: Evetu Genembo da Koro+ oroko tuturo edo, God Fakina Kato ainda ungo gimandukena anumbedo, evovodae irarira,” aminge sisira.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Setiri, ne sekago ategi useri, “Ni God da Mandi gido resesa?” setero, nu nemokena sisira, “Reseva avori!” aminge setiri,
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 ne siseri, “Ningevu! Nu aminge siri, God da javo eko etira. Geka eni redae ningareri? Nunda ari eko ava, tofo nunda bekai siri niningerevere!” aminge siseri.
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.