Atos 9

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 — ausente —
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Aminge setiri, fristi+ sonembetiri, Saul nu eredo Damascus aminda isira. Ira, reighi buvari dae iri, usasa mindafu utuda ghe vose fira numokena jaraghusira.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 — ausente —
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 — ausente —
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Avori, ni oroko eredo yasi! Reighi jokáda teredo, ni rea aresa ava, saoro ningase!” aminge setiri niningusira.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Gegenembo mendeni Saul de dabade isera, ne beka dukava nininguseri, avata beka mave sisira, ne jo gaeri.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Geka setiri dadabetiri, Saul nu eredo diti fangutusira avata, diti sovasova etiri rejo eni jo gaeri. Etiri gido, Saul da kokomana nu ungoda budo era, reighi Damascus buvurutuseri.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Buvudo irise, Saul nu uvu bayau jo mindae a rejo eni jo gae iriri, sifo etotodaba naká dadabusira.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Iesu da dorevare eni javo Ananias, Damascus aminda irise, nu Bajari diti mokoi gosiri, numokena sisira, “Ananias, iresa!” setiri, Ananias sisira, “Bajari, na evia irenere.”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Setiri, Bajari numokena sisira, “Ni, ere yasi emboro eni javo ‘Dambu’ seraera, aminda yama Judas da kamboda teredo, Tarsus embo genembo javo Saul seraera, ava ategi e ningase! Nu aminda banunguse irira.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Saul nu banunguse ainda jokáda, genembo javo Ananias ava, diti mokoi gira. Amo, nine teredo, Saul da diti eveva are dae sedo, ungoi tamonda jijigheso gira.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Bajari aminge setiri, Ananias sisira, “Arie, Bajari! Evetu genembo digari ambari eko Saul dae osa seraera. Nu Jerusalem aminda sifo ghousa evia ari ekoko digarigo ava ninda natofokena eraira.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Nu oroko fristi+ da giti jighari ainda javoda refira. Evetu genembo ninda javo sise tumonderaera ava, sandi bundari dae sedo refira.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Aminge setiri, Bajari Ananias kena sisira, “Ni yaso dae resena! Omo, namo sonembare dae sedo, nane gateguseni. Nu nanda javoda nanda Bino sirurari gitofu, enda da kokotofu, a ninda natofo Israel embo ningi tumondaoro dae sedo, gateguseni.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Na tofo mandi ijugururono, nanda javoda, mema a bouvu mavegoá itatamarira ava, nu kasama arira.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Aminge setiri, Ananias nu eredo ira kamboda teredo, ungoimi Saul da tamonda jijighuse sisira, “Nanda namendi Saul, Bajari Iesu ni emboroda ise gosusesi. Nune na dirigetiri ojeni. Ninda diti eveva are dae sedo, a Asisi Kakara nimokena vose asugari dubo kotaso dae sedo, Iesu na dirigetiri ojeni,” aminge sisira.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Setiri, roera eni oka anofafa da kaugo ava, Saul da ditida ghe dudurusira. Duriri, diti eveva etiri, Saul eredo benunu setiri nu bafataito usira.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Etiri, Saul bayau mindi jebugedo, fakina usira.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Saul sifo mendeni Damascus aminda Iesu da natofode irise, Jusi embo da dengoro indari kambo+ aminda ya foa ghuse, Iesu da Bino ava vironu sedo ghusira. Aminguse, “Iesu nu God da Mandi bekári,” ava sedo ghusira.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Seari evetu genembo ava ningi dudukughedo ghuseri. Dudukughuse, eminge sedo ghuseri, “Genembo emo kote givu! Jerusalem aminda evetu genembo Iesu da javoda tumondedo ghusera ava, genembo eniimi deari ambudo ghusera amo, genembo eviri tano? A kotugo, genembo enii Iesu da dorevare eminda sandido, God da fristi+ da kokotofukena mutari dae sedo fumutara amo, genembo daba eviri, tanojo? Avata, nu nange geka dombu eni resi?”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Aminge sirureoro, Saul nu fakinaghae vironu sedo ghusira. God nu Iesu dirigetiri fusira ava, ijuge gogoghombetiri ningido, Jusi embo reighi Damascus aminda iriara aimi, bunedo beka dadabuseri.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Sifo mendeni dadabetiri ainda amboda, Jusi embo ne Saul daoro ambare dae sedo, totoruge manaka garuseri.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Manaka garusera avata, ne rea sisera amo, Saul nu niningusira. Avori, ne sifo a tumba ghousa ava, reighi ainda furu da guro békada Saul sandi daoro ambare dae sedo, fete kaifa edo ghuseri.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Aminguse irero, tumba eninda, Saul da kokomana eredo, nu budo roera kanda da kaugo aminda vendido tino edo, furu tokada fitero, isaghada vose fetedo isira.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Saul nu Iesu da ambo jimbide tatari dae sedo, ira Jerusalem buvurutusira avata, nu Iesu da ambo jimbikena usira ava, ne jo tumondae useri. Ainda tuka mo: nu giti nemokena fakarago edo ghusira ava sedo, ne nundae oju useri.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Oju ero gido, Barnabas nu eredo, Saul sonembe budo ira, Iesu da ambo jimbi 12 aikena teteruseri. Teredo, Saul nu nange nange emboroda fetedo Bajari gosusira, a Bajari Iesu nu nange Saul kena geka sisira ava, Barnabas nemokena ijugusira. Ijuguse, Saul nu nange nange Jusi embo dae jo oju ae edo, Iesu da javoda Damascus aminda vironu sedo ghusira ava, ijuguse setiri ne nininguseri. Barnabas aminge setiri dadabetiri,
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Saul nu Iesu da natofokena teredo, nemonde dabade irise ya foa ghuse, oju jo ae, Iesu da javoda Jerusalem aminda vironu sedo ghusira.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Amingedo, Saul nu eredo, Israel embo mendeni Greek geka ava sedo ghusera, ainde dabade geka se ningido beisiga useri. Beisiga edo, ne Saul daoro ambare dae siseri.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Setero, Iesu da dorevare mendeni ava ningido, Saul budo reighi Sesaria aminda vosera, dirigetero Tarsus aminda isira.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Sifo aminda, frovensi etodaba naká, Judia, Galilee, a Samaria aminda, dara o dubo mema eni Iesu da dorevarekena jo siroraeri. Asisi Kakara ai sonembiri, Iesu da natofo dubo kotedo Bajari kakara use, natofo digarigo useri.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Peter nu natofo kaifa use, reighi isambu aminda ya foa ghedo ghusira. Umbu eni nu eredo, God da natofo reighi Lida aminda gari dae sedo, esa isira.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Ira buvudo, Peter nu genembo ungo ata dimbaride javo Aeneas ava tafusira. Aeneas resena emo, daguna edo ghaeko 8 ava jo deinghae fasirá ghedo ghusira.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Tambudo, Peter numokena sisira, “Aeneas, Iesu Keriso setiri ni jebugetesi. Ni eredo, ninda ghaito gaghe budo yasi!” aminge setiri, Aeneas jebugedo erorusira.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Eretiri, evetu genembo isambu reighi Lida a Saron aminda, numoá gido, dubo jovereghetiri Bajari tumonduseri.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Reighi Jofa aminda, evetu eni javo Tabitha anakora Iesu tumonduse irei. Evetu ainda javo Greek gekaimi, Dorcas sedo ghuseri. Nune sifo ghousa evetu genembo sonembuse nunda gugua aimi budo, evetu genembo makasi embo ava sonembedo ghusira.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Sifo aminda, nu kae budo ambududurusira. Ambiri, natofo ne ambari evetu ava budo tamo gute simbugedo, kambo eninda vasa duruda do bu vitido, vasa ikáda fifituseri.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Reighi Jofa ghedo ya Lida buvari jo soka iraeri. Peter nu Lida aminda esa fusira ava ningido, Iesu da natofo Jofa aminda iriara aimi, eredo gegenembo etoto naká dirigetero era, Peter kena buvudo siseri, “Totoi fu, namonde yaore!” aminge setero,
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Peter nu eredo nemonde iseri. Era buvero, natofo Peter budo era, kambo ikáda vivituseri. Dorcas roriri sonembedo ghusira aimi, isambu fera Peter kena buvurutuseri. Buvudo sorara use, Dorcas tamo asugari fire futusira ava budo, Peter kena ijuguseri.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Ijugetero, Peter nu setiri, evetu genembo eredo isambu era buvurutuseri. Buvero, Peter evetu ambari ainda dengesida kauboi dadarigedo banungusira. Banungetiri dadabetiri, jovereghe nunda javo beká ava sisira, “Tabitha, ere!” setiri, evetuá diti fangedo, Peter a gosuse ere anumbusira.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Anumbetiri, Peter ungo siregedo nunda ungoda bu jighiri erorusira. Eretiri, Peter Iesu da dorevare isambu roriride dabade kori setiri fera buvero, Dorcas budo nemokena futusira.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Etiri, osa setero reighi Jofa aminda evetu genembo isambu ningido, mokogo Bajari tumonduseri.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Etero, Peter Jofa aminda itako ghousa nunombo Simon kena irei. Simon resena emo, nu sino fuka da anoso ava budo, fiyoghai daveari takegha eari, ava budo evetu genembo mendenikena muteari moniimi ombudo ghuseri.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.