Atos 22

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Nanda nano namendi, na rejo ava usena, ainda beká ava saono ningareva,” aminge sisira.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Paul nu Israel embo da gekaimi siri kasama edo ningi gogoghombero, Paul sisira,
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Namo Jusi embori. Na reighi Tarsus Frovensi Silisia aminda siroruseni. Avata na Jerusalem eminda babojuseni. Babojeno, Gamaliel na dengoro indido ghusira. Abuamane da kiki a namondeda agho dari ava, dengoro indeari ningi gogoghombedo ghuseni. Ne oroko God dubo budo a God kotise totorugeteva, kau daba aminga ava, na God kotise iriani.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Evetu genembo mendeni Iesu tumondedo ghusera amo, nane budo, amboro dae sedo, sandido diburada fitido ghuseni.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 God da fristi+ da giti jighari a kaniseremane isambu kasama erera, na geka beká resena. Ne nenda kokomanakena, Jusi embo, reighi Damascus aminda reta mendeni gembudo mutero ruruseni. Budo, na Damascus aminda iseni. Isena ainda beká mo: na Iesu da dorevare setena ava, sandi seiniimi (chains) bundedo, Jerusalem eminda bu foama koto ari dae sedo iseni.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Ena, reighi Damascus buvari dae eno, usasa tomanako janimbedo nanda tamonda garusira.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Gaetiri, na endada du faseteno, beka eminge siri nininguseni, ‘Saul, Saul, ni redae namokena dubo mema futuse fakarago eresi?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 ava ningido na siseni, ‘Arie, Bajari! Ni mavejori?’ seteno, nu sisira, ‘Na Nasareth embo genembo Iesu ri. Ni namokena dubo mema futuse fakarago eresa,’ aminge sisira.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Gegenembo mendeni namonde dabade isera amo, ne usasa gosusera avata, ne beka jo ningaeri.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Na ategi useni, ‘Bajari, na nangareni?’ Seteno, Bajari namokena sisira, ‘Ni ere fetedo yasi! Reighi Damascus aminda teraso, God ninda saramana rea aso dae gategusira ava, amboda enii foa saoro ningaresa.’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Aminge setiri, nanda kokomana na ungoda budo era, reighi Damascus aminda teteruseri. Ainda beká mo: na usasa tomanako geno, diti sovasova etiri rejo eni jo gae useni.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Genembo eni javo Ananias, nu God kotise, namonde Jusi embo da agho dari kaifa e gogoghombedo ghusira. Amingiri gido, Jusi embo isambu reighi Damascus aminda, nu kakara edo ghuseri.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Nune fira tere namokena fetedo sisira, ‘Nanda namendi, diti eveva ari sekago gaso dae resena!’ aminge siri, nanda diti afigetiri nu gosuseni.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Goseno, nu sisira, ‘God namondeda abuamane tumondedo ghusera aimi, nunda uju ava kasama aso dae sedo, ni gategusira. A nunda Saramana Kato kakara a eveva ava, tofo nunda bekaimi sirurari nininguse, ninda ditiimi gaso dae sedo, ni gategusira.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Ainda beká mo: ni rejo kasama usesa a niningusesa ava, evetu genembokena osa siruraso ningarera.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Ava sedo, erá kaifa eose! Ni eredo, Bajari da javoda benunu saso, nu ninda ari ekoko kote dodo seghe fugari, ni bafataito aresa,’ aminge sisira.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 “Setiri, na amingedo, aminda itako irisena edo, eredo fena Jerusalem eminda buvudo, God da Kambo+ aminda teredo banunguse, Bajari nanda diti mokoi gosuseni.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Goseno, nu namokena sisira, ‘Totoi eredo, Jerusalem dodo yasi. Ainda susu mo: ni eminda rejo ava nandae evetu genembokena saresa amo, ne jo tumondae arera,’ aminge sisira.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Setiri, na siseni, ‘Avata Bajari, ne totofo kasama erera amo, na giti yama dengoro indari kambo+ mendeni mendeni aminda, ninda dorevare sandi dedo ghuseni.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 A kotugo, evetu genemboi ninda osa sari kato Stephen ava detero ambududurusira ainda sifoda, na aminda fete gido ivuga use, nenda tamo asugari ava, nane kaifa useni. Na amingusena amo, nanda natofo Jusi embo kasama erera. Ava sedo, na nemokena vironu sarena amo, ne ningido tumondarera tano,’ aminge seteno,
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Bajari sisira, ‘Ni yaso dae sedo, na ni dirigeteni. Ni yasi! Reighi mendeni mendeni soka beká aminda, ninda natofo Jusi embo da gitofukena vironu saso ningore!’ aminge sisira.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Evetu genembo totorugusera aimi, Paul da geka niningero, gitofukena vironu sari ava setiri ningido, ne tuturo edo koko siseri. Koko eminge siseri, “Namonde nu daoro ambare! Nu geka setiri ningera aindae, nu daoro ambare dae resera,” aminge sise,
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 janje ekoimi, embo boka budo vurafa vurafa ghuse, fonja budo ikáda babariguseri.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Amingero, Rome embo da giti jighari nunda isoro kakatokena sisira, “Jusi embo redae emingerera da tuka ava kasama ari dae sedo, genembo emo, bu namondeda vasada teredo saovo einda beká ava nune sari ningarera,” aminge setiri,
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 isoro kakato ne Paul budo, dari dae sedo bundetero, Paul nenda bajari eni aminda fetirisira aikena sisira, “Na Rome embo da tofori. Ne Rome embo da tofo jo koto ae irise dareva amo, inono arira, ai tefo? Rome da agho dari nange resi?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Aminge setiri ningido, isoro kakato da bajari nunda giti jigharikena ira sisira, “Ni nangeresita? Genembo emo Rome embo da tofori,” aminge setiri,
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 isoro embo da giti jighari ira Paul kena buvudo sisira, “Se ningone! Geka beká resesa, ni Rome embo da tofori, ai tefo?” aminge setiri, Paul nu ‘ai’ sisira.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Setiri, isoro kakato da giti jighari sisira, “Na moni teriago mutudo, Rome embo da tofo useni,” aminge setiri, Paul sisira, “Avata namo jo moni mutudo ai tofo aeri, na taká Rome embo ava siroruseni,” Paul aminge setiri ningido,
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 gegenembo Paul dedo ategi ari dae erusera amo, ne oju edo, totoi nu dodo era ajagha fefetuseri. Isoro kakato da giti jighari barago oju usira. Ainda tuka mo: Paul nu Rome embo da tofo ava bunise, seiniimi (chains) bundise agho dari bejisira aindae.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Jusi embo redae Paul dae dubo vevera use aji sisera ava, kasama ari dae sedo, Rome embo da isoro kakato da giti jighari nu emingusira. Sifo atetiri nu setiri, nunda mendeni Paul da seini (chains) vujegetero, nu, fristi+ da babojegari a kaniseremane isambu totorugaoro dae sisira. Setiri totorugetero, nu Paul budo ira fitiri babojegari totorugusera ainda dombuda fefetusira.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.