Atos 21
God Da Geka Seka (KPR) vs AAI
1 Paul nu ghakada+ vosedo, namane nati embo ategi edo, do sembiseri. Namane dambu sembera, butu javo Kos aminda teteruseri. Tere buvudo sembero sifo atetiri, namane butu javo Rhodes aminda tere buvudo sembero sifo atetiri, reighi javo Patara aminda teteruseri.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Teredo, ghakaá+ dodo, ghaka+ eni tava useri. Ghaka+ eni Frovensi Foenisia yari dae simbugiri kasama edo, aminda sembudo iseri.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 — ausente —
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 — ausente —
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Namane aminda irero fura dabako dadabetiri, namane yari dae javi ero, nati embo evevetu mandi sasingude javi etero, namonde dabade vosera fafoda buvudo, namane kauboi dadarigedo banunguseri.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Banungetero dadabetiri, namane eredo nati embo ategi edo era, ghakada+ vovosero, ne jovereghe natida iseri.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 — ausente —
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 — ausente —
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Philip nunda sasingu, ade jamena avononde naká, ainde dabade God da Geka isagha sedo ghuseri.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Sifo etoto o etodaba ava reighi aminda irero, God da feroveta genembo javo Agabus, Frovensi Judia aminda ghedo fira buvudo, namanekena teterusira.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Teredo, Paul da ifu dighari ava budo, tofo nunda ungo ata bundedo eminge sisira, “Na ungo ata bundeteno, eregoseva emo, Jerusalem ominda, Jusi emboi eredo ifu dighari einda numamo ava, eminge sandi bundarera. Bundedo, namonde Jusi embo da gitofu Rome embokena mutarera.”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Aminge setiri ningido, namane nati embode dabade, Paul erama Jerusalem yeure dae sise bureguseri.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Buregusera avata, nu sisira, “Ne redae sorara use amingevo, na dubo mema ereni? Jerusalem ominda na bundarera, a nu avori. Kotugo na Iesu tumonderaena aindae sedo, daoro ambarena ábarago, avori. Na jo aindae sedo oju ae arena.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Aminge sedo, namanenda geka jo bae etiri jaredo, namaneva beka dotutuseri. Beka dodo, eminge siseri, “Avori, Bajari da uju aminga ava are!”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Aminge setero, aminda iriara edo ainda amboda, namane eredo namanenda roera simbugedo Jerusalem iseri.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Reighi Sesaria ainda dorevare mendeni barago, eretero namonde dabade iseri. Era buvudo, namane vasa reda avarera ava, nene ijugetero namane gosuseri. Kambo ainda numamo da javo mo, Mnason ri. Numo butu Cyprus embori. Mnason resena emo, nu giti beká tuturo edo Iesu tumondedo ghusira.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Namane era Jerusalem aminda buvero, Iesu da dorevareimi eredo, ivugaghae namane ava nati joká doruseri.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Nati joká detero, tumba dabako avido sifo atetiri, namane Paul de dabade eredo James kena era, Iesu da dorevare da babojegari totorugedo, anumbirero teteruseri.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Namane tere anumbetero, Paul eredo, nu nange nange vironu seari, God nu Jusi embo da gitofu digari ava aghi edo esimbugedo ghusira ava, osa setiri nininguseri.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Ningido, ne God dae sakai setero dadabetiri, Paul kena eminge siseri, “Namanenda namendi, ni kasama eresa, namonde Jusi embo da natofo digari ambari eko ava Iesu tumonderaera. A kotugo, ne Moses da Geka barago kaifa e gogoghombuse irera.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Evetu genembo mavejo mavejoimi fera, gungubo nindae eminge siseri, ‘Namonde Jusi embo da natofo mendeni era, namondeda gitofukena nati dighi anumbuseri. Ainda amboda, Paul nemokena ira, Moses da agho dari a namonde Jusi embo da kiki ava doyoro dae sise, a nenda vide jamena da vika mendo anoso ava erama gafugeóro dae sise, sedo ghusira,’ ainda gungubo ava seoro ningiraera.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Ni fumutasa ava natofo ningido, janje ekoko arera. Ava sedo, namonde nangareri?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Emingaresa. Gegenembo avononde naká eminda fetirero eregosesa emo, ne saramana a ari mendeni mendeni God da javoda use, nenda beo jo arugae irise, itako avido nenda beo arugari dae siseri. Amingari dae sedo, God kena beka gagojuseri. Avori, nenda sifo orokoá ojighira dadabetira.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Ava sedo, ni nemonde dabade ya, Moses da agho dari rejo resira ava simbugedo, ne nenda beo arugururoro, ainda joba da sino fuka nine ombaresa. Amingaresa amo, evetu genembo isambu kasama arera: ‘Amo, gungubo siseri. Paul nu Moses da agho dari kaifa eraira.’
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Avata namonde Jusi embo da gitofu mendeni Iesu tumondusera amo, ne Moses da agho dari kaifa aoro dae jo saeri. Namane retada (letter) geka evia nembo kaifa aoro dae gefuseri.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Setero, Paul nu, gegenembo avononde naká sisira, ava budo nemonde era nenda beka gajari God kena etero dadabusira. Ava evetu genembokena ijugaoro kasama aoro dae sedo, ne eredo Paul de dabade uvu gutuseri. Edo, roera mendeni Moses da Agho Dari resira ava useri. Etero dadabetiri, Paul nu eredo ira, God da Kambo+ aminda teredo sisira, “Gegenembo avononde sonemberaena ava, oroko God da saramana ari sisera ainda tano fitari dae, uvu guteteri. Ava sedo, nenda javo gembaso fura dabako ainda amboda, ne foama nenda sino fuka dedo joba mutoro nenda beka gajari da sifo dadabarira,” aminge sisira.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Paul da kokomana nenda fura dabako jo dadabae iriri, Paul nu God da Kambo+ jokáda iriri, Jusi embo mendeni Frovensi Asia ghedo fusera aimi gosuseri. Gido ne eredo, Paul kena osogo ari dae sedo, evetu genembo da ghamo deretero erorusira. Eretiri, ne Paul sanduduseri.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Sandido, ne eminge kori siseri, “Israel embo, fuvu, sonembaove! Genembo ei yama reighi mendeni mendeni aminda deinghuse, evetu genembo isambu dederuse, ne namonde Jusi embo da agho dari, Moses da agho dari, a God da Kambo+ evia imboe aoro dae sedo, dengoro induduse ijugeraira,”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Aminge sisera da beká mo: gitofu da reighi Efesas genembo eni javo Trophimus, nu isaghada Paul ghae deinghero gido kotiseri, “Paul namondeda agho dari bejise, namonde da gitofu enighae dabade ojera, God da Kamboda+ tereteri tano,” aminge kotise, Paul sanduduseri.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Paul sandudusera ainda bino ava ningido, evetu genembo fera totoruguseri. Totorugusera avata, ne susu bunise, Paul ava ungoda bu jumbu buvurutuseri. Jumbu fera isaghada buvero, evetu genembo mendeniimi God da Kambo+ da guro ava gagojuseri.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Evetu genembo totorugusera aimi Paul budo, ambare dae sedo dorero, Rome embo da isoro kakato da giti jighari ainda bino ava iri niningusira. Amo, Jerusalem embo isambu titigho ariá setero nu niningusira.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Ningido, nu totoi eredo, nunda isoro kakato mendeni nenda babojegaride dabade budo, sumbudo era natofo jokáda teteruseri. Ne Paul dorero, isoro kakato nenda giti jigharide dabade era buvero gido, dotutuseri.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Dotero, giti jighariá nu Paul kena ira numoá sandido, seini (chains) etoto aimi bundoro dae sedo, ategi usira, “Genemboé mavejori? Nunda dara rejori? Nu nangeti?” aminge ategi usira.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Ategi etiri, natofo ne geka nunda nunda siseri, geka jo dabako saeri. Agido, isoro kakato da giti jighari nu Paul daoro ambare dae usera ainda susu ava, nu bunisira. Bunedo setiri, nunda isoro kakato Paul budo, nenda vasa, furu dighi birurughusera ainda jokáda era teteruseri.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Era, furu da riri aminda buvudo, isoro kakato ne Paul fumbudo vivituseri. Ainda beká mo: natofo totorugusera aimi, nu dari dae useri.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Ne Paul da amboda amboda ise koko sise, “Devu ambare!” siseri.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Furuda jarigari dae use, Paul nu isoro kakato da giti jighari aikena Greek gekaimi sisira, “Nanda geka itako saono ningaresa,” aminge setiri, isoro kakato da giti jighari nu dudukughedo sisira, “Ni nange nange Greek gekaimi resesi?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Nanda kotari mo: Egypt embo genembo eni ghaeko dotutusera ominda tuturo edo, nunda mendeni isambu 4,000 ava budo, namane Rome embode isoro ari dae sedo, misi, gandigha, kefata, goroba budo, reighi uvu irae da vasa aminda jungari dae isera ava, na nimova seteni,” aminge setiri,
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Paul sisira, “Na Jusi embori. Na Frovensi Silisia ainda jokáda, reighi javo Tarsus aminda siroruseni. Reighi resena emo, jo kitako iraeri, mindafu bekári. Na uju erena amo, na natofokena vironu sarena,” aminge sisira.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Setiri, isoro kakato da giti jighari nu ‘avori’ setiri, Paul nu ririda fetedo, beka doyoro dae sedo, ungoi de fatiri beka dotero, nu Israel embo da gekaimi sisira.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.