Atos 16

God Da Geka Seka (KPR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Amingedo, era reighi Derbi buvu darigedo era, reighi Listra aminda buvudo, Iesu da dorevare eni javo Timothy ava tambudo kasama useri. Timothy da numamo mo Greek embori, a noi mo Jusi embori. Noi nu Iesu tumondedo ghusira.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Iesu da dorevare isambu reighi Listra a Aikoniam aminda, ne Timothy dae sakai sedo ghuseri.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Seoro ningido, Paul nu Timothy ghae deinghari dae sedo, Timothy budo nunda vika mendo anoso ava gafugusira, Jusi embo da tano ijugari dae sedo. Ainda beká mo: Timothy numamo nu Greek embo ava, Jusi embo isambu reighi aminda anakora kasama useri.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Nengae amingedo, Silas de dabade eredo iseri. Era, emboro soroda reighi mendeni mendeni aminda buvurutuse, Iesu da ambo jimbi a Iesu da dorevare da babojegari Jerusalem aminda rea sisera, ava ningido kaifa aoro dae sedo, dengoro indido ghuseri.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Amingeoro ava ningido, Iesu da dorevare reighi isambu aminda, ne tumonde gogoghombedo fakina edo ghuseri. Evetu genembo digari ava ningido, Iesu tumonduse, fera Iesu da dorevare digari beká ava useri.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 — ausente —
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 — ausente —
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Buregusira ava sedo, ne dombu jovereghe Frovensi Misia sembera reighi Troes aminda buvurutuseri.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Aminda buvudo, Paul nu avise sono rurusira. Sono jokáda, Masedonia genembo eni fetiriri gosusira. Genembo gosusira aimi, numokena sisira, “Masedonia eminda sembu fu, namane sonembase!” ava sono rurusira.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Ava gido, eredo osa setiri ningido, namane eredo Frovensi Masedonia sembi yari dae useri. Ainda tuka mo: namane sono da tuka kasama useri. Amo, God da uju mo: namane sembi ya Masedonia aminda, God da Bino Eveva ava vironu saeteri.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Ava sedo, namane eredo ghakada+ vosedo reighi Troes ghedo sembera, butu javo Samotres aminda teredo, avéro sifo atetiri, reighiá do sembera, reighi javo Niapoles aminda teteruseri.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Teredo, namane reighi Niapoles dodo era Frovensi Masedonia jokáda teredo era, reighi mindafu eni javo Filipai aminda buvurutuseri. Filipai aminda, nati embo ne jo totofo nenda reighi ava kaifa ae edo ghuseri. Rome emboimi fera dighi anumbedo, reighi ava nene kaifa edo ghuseri. Filipai aminda buvudo, namane sifo tufako ava iriari.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Irise, Jangutari da Sifoda, namane Jusi embo da banungari da vasa tambari dae kotise, reighida ghedo vose uvu betuda iseri. Era buvu anumbedo, evevetu mendeni aminda totorugusera, aikena vironu siseri.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Evetu eni, nu Taiyataira eveturi. Nunda javo Lydia. Lydia nu kokotofu da embo boka evevago ava, neuri fatido gembu simbugedo, aimi oriro edo ghusira. Lydia resena emo, nu sifo ghousa ava God kena banunguse irei. Sifo aminda, Bajari setiri Lydia da jiro munju afigetiri, nu Paul da geka nininguse kote gogoghombusira.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Ningido, nunda natofo a saramana kakatode dabade bafataito useri. Etero, nu sisira, “Na Bajari tumonde gogoghombariá kotareva amo, ne fuvu, nanda kamboda avove!” aminge setiri, namane nunda geka tumondedo era, nunda kamboda avido ghuseri.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Sifo eni, namane sekago banungari vasada ero, gagara eni fira namane tafusira. Gagara amo, nu sukaru eko aimi asugetiri irei. Rejoá amboda sirorarira ava, gagara nu sukaru da fakinaimi kasama edo isagha sedo ghusira. Gagara amo, nu sabuari.+ Ava sedo, nunda saramana ainda moni digarigo ava budo, nunda babojegarikena mutudo ghusira.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Namane tambudo gagara aimi, Paul da amboda ise kori eminge sedo ghusira, “Gegenembo emo, ne God Teria Beká tumonduse nunda saramana eraera. Nenda geka ningareva amo, God kena jebugareva,” aminge sedo ghusira.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Sifo ava inono, aminge sise iriri, Paul nu janje eko etiri sukaru aikena sisira, “Iesu da javoda, gagara da jokáda ghe foa buvaso dae resena,” aminge setiri, sukaru nu ava ningido fira buvurutusira.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Etiri, gagara ainda babojegari ava kasama edo, moni bari da goroto dadabari beká arira ava kotedo, ne eredo Paul nengae Silas ghae sandi budo koto vasada era, Rome embo da gavana da kokotofudae futuseri.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Mutudo siseri, “Jusi embo etoto naká emo, namondeda reighi eminda dara tomanako eteri.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Namonde Rome embo ava sedo, Rome embo da kiki a nenda agho dari ava ningido amingeraera. Avata gegenembo emo, ne Jusi embo da kiki ningoro dae resera. Aminguse, ne namondeda agho dari erebejera.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Aminge setero ningido, evetu genembo koto ningari dae sedo fera totorugusera, ne Silas nengae Paul ghae dari dae sedo eroruseri. Amingero, kokotofu ne Paul Silas ghae dari dae sedo, nenda tamo asugari jighi toreruseri. Amingedo, nenda isoro kakato ne ambíimi daoro dae sedo, siseri.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Setero ningido, isoro kakato ne Paul Silas ghae budo, dari beká dedo, budo era diburada fitero teteruseri. Teretero, kokotofu ne dibura kaifa kakato da giti jigharikena, kaifa e gogoghombare dae siseri.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Aminge setero ningido, dibura da giti jighari nu Paul Silas ghae budo ira, dibura kambo aminda teredo, kaifa e gogoghombari dae sedo, vasa soroda fifitusira. Aminda fitido, nenda ata faraghoi vakimbuseri.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Vakimbetero irero, tumba ira soroda iri, Paul Silas ghae God kena yaru didivuse banungero, dibura gegenembo mendeni ne ava nininguse irero,
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 dumo teria beká sumbiri, dibura kambo javi javi usira ava teria beká usira. Etiri, dibura kambo da guro isambu tofo afigetiri, dibura gegenembo da seini (chains) tofo vujege tefo usira.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Dibura da giti jighari eredo, dibura kambo da guro isambu afigedo iriri gido, nunda dibura gegenembo isambu eredo sumbariá kotise, nu tofo je ambari dae sedo, nunda kaiya voruda irisira ava ghonumbusira.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Ghonumbetiri, Paul nu ava kasama edo beka mindafu sisira, “Erá tofo jeose! Namane isasambu irera.”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Aminge setiri ningido, dibura da giti jighari oju edo, nunda mendenikena, avaraka bu furoro dae sedo, sumbu Paul Silas ghaekena teredo, kauboi dari fetedo ungo ata dadadaghusira.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Etiri dadabetiri, giti jighari nu eredo nengae ungoda budo era isaghada buvudo sisira, “Na nange nangedo God kena jebugareni?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Aminge setiri ningido, Paul nengae Silas ghae siseri, “Bajari Iesu tumondaresa amo, nimo a ninda natofode, ne isambu God kena jebugareva,”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 aminge sedo, ne dibura da giti jighari, nunda natofode, a nunda saramana kakatode dabade, nemokena Bajari da Bino ava vironu siseri.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Setero dadabetiri, totoi dibura da giti jighari nu, Paul Silas ghae ambíi detero tamo inanda usira ava seghedo, benunu setero Paul Silas ghae numo a nunda natofode dabade bafataito useri.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Edo, nu eredo Paul nengae Silas ghae budo, nunda kamboda teredo nemokena bayau mutiri riseri. Dibura da giti jighari nunda natofode God tumonduse ivuga beká ava useri.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Sifo atetiri, Rome embo da kokotofu ne aghi mutero fera, dibura kaifa katokena siseri, “Paul nengae Silas ghae buvu yaoro dae sedo resera,” aminge setero,
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 dibura da giti jighari Paul kena sisira, “Kokotofu mo, nengae Silas ghae foa buvovo dae sedo, aghi mutero ojigheri. Ava sedo, dubo jamaghae buvu yasivu!”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Aminge setiri, Paul dibura da giti jigharikena sisira, “Namanekena koto use dara eni jo tambae edo, namane evetu genembo da dombuda dedo diburada fifitumutari. Namane mo, Rome embo da natofo bekári. Ava sedo, aminguse nene namonde Rome embo da agho dari ava bejimutari, a oroko ufena yaoro dae sedo seteri. Tefo. Namane jo yae arera. Kokotofu totofo foa eminda guro afigaoro buvaetera ava avori.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Aminge setiri, aghi kakato ne jovereghedo era, Paul da geka ava Rome embo da kokotofukena setero nininguseri. Ningido ne, Paul nengae Silas ghae mo, Rome embo beká ava kasama edo, oju useri.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Oju edo, era dibura vasada teredo, Paul nengae Silas ghaekena siseri, “Ai, namane dara umutari! Namane bunariri,” aminge sedo ne unumbedo, budo era isaghada buvudo, reighiá dodo yaoro dae sedo, benunu siseri.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Setero, Paul nengae Silas ghae diburada ghedo Lydia da kamboda era teteruseri. Teredo, Iesu da dorevare mendeni aminda totorugusera ava tambudo, dubo jama use fakina aoro dae sedo, ne reighiá dodo iseri.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.