Lucas 9
Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI
1 Iesu-ro, ruu tuero (12) iimatomudio mereei, iahoꞌootiai-ka, gaaꞌu-ha, erarai ma imaꞌai-ri. Memiho urioi ma ibodidioumoi-ri, kamia gimoi ma idomoumoi-ri.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 Ida rii itiodoai-ka, Aiai Iehoma pai emidio erarai ma imoaduꞌutimoi-ri, kamia gimoi ma idomoumoi-ri.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Ka ruu-ro rii iduuꞌai-ka, “Tu hai-to odaumo, garaꞌu bia, ipi haaꞌo bia, du bia, mori bia, kamia teti ata bia.
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Riꞌo raati-da miꞌopai duumo, geꞌii rautu aaꞌo motoi haato ma emidioi, modau-die, riꞌo-ro aaꞌo goꞌotoi memeheai duumo.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Riꞌo uubi-ro, geꞌii rautu iꞌopai tiato-ra, ire goꞌotoi ita emeheaimo, ka otoi tuoꞌoi ita imamahuruutiimo. Ka riꞌo-ro, rii iraromo imaꞌai aꞌai kaumo.”
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Ruu iimatomudio mereei emeheaimoi-ka, turiaha goꞌotoi pai meai imoaduꞌuti-ri, kamia uubi ma idomoiatidioumoi-ri, turiaha mati-da.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Aaꞌo himioi Garereia paidubui-ka Heroda, ruu-ro ai-piroomidio, turiaha raarai iorododiaimoi. Ka ruu pauo hiꞌa piraromo, mabu aamiꞌa uubi-ro iaaꞌoumoi, Ioare oboi-da imaaheemo dubui, ata paraimai oroiꞌioi eito.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Aamiꞌai-ro ai-paaꞌoumo, Eria-ro poobodii, kamia aamiꞌai-ro ai-paaꞌoumo, tauo hiꞌai himogabo dubui ata-ro paraimai oroiꞌioi eito.
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Heroda-ro aaꞌoi-ka, “Ioare epuui moo-ro pirahiai, irai moo iroomidio raarai, aꞌai dubui boꞌu-rie?” Ka ruu-ro ai-pemahibaituti, Iesu ma emeeꞌai-ri.
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Iesu iiapui made himoꞌa uubi iiraimaimoi-da, ruu omoaduꞌuti-ka, turiaha rii iaꞌaimo raarai. Ruu-ro, rii himia hiꞌa beha-ha iꞌopai-ka odai, goꞌoto atai-to, pairai Besaida.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Uubi geemai-ro aaꞌo pai ioroomaimoi-da, Iesu obodoumoi-ka. Ruu-ro, geꞌii rautu piꞌopai imoaduꞌuti, Aiai Iehoma pai emidio erarai ooꞌaa emerai, kamia ruu-ro idomoiatidioi-ri, rio iaꞌaimo uubi ai-pidomoiatidio.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Himioi ooꞌuoi iomahoroi-da, Iesu iimatomudio tuero (12) uubi ooꞌumoi-ka Iesui-do, ida poduuꞌaimo, “Uubi itiodoai ma odaumo, ara taitai goꞌoto-ra paꞌea-rai eito, iihoi-re irobu mati-re ma ioohoumo, mabu ara hiou opuhe mati-ka.”
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 Irai Iesu-ro rii-do aaꞌoi-ka, “Riꞌo himia-ro, iomotoumo uubi.”
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 (Aaꞌo reꞌei-da paipi tauseri (5,000) aibo-ka, dububaiꞌo behai.) Iesu-ro aaꞌoi-ka, ruu iimatomudio mereei eito, “Uubi idomoiatidioumo, pipiti (50) aibo, paꞌa gaaꞌu-gaaꞌui-da, ma emiꞌeitutiimo.”
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Iesu iaaꞌo emerai, ruu iimatomudio mereei-ro iododiaimo didimoi,
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Iesu-ro, tu-hapuo (5) parama ipi, raati rautu iimidai-da, imaromiai-ka aromoi eito. Aaꞌo raarai-ri, Aiai Iehomai-do geꞌii made aaꞌoi-ka, aiha pihebuti imaꞌai-ka, ruu iobodoumo mereei eito, uubi ma imaꞌatiimoi-ri.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Rii iihoumo kaupaꞌe hiꞌa. Ka Iesu iobodoumo uubi-ro, ioromoameheaimo riaꞌei, iidabuaimoi-da, tuero (12) rehai pidodiaimo.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Ata himioi Iesu ai-pirudemea himia gaaꞌu-ha, ida pooꞌumo ruu iimatomudio mereei, ruui-do. Ruu-ro rii iatohetai-ka, “Uubi aaꞌoi-da, moo boꞌu-rie?”
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Rii-ro omoaimai-ka, “Aamiꞌai-ro ai-aaꞌo kaumo, roo Ioare-ka, uubi oboi-da, imaaheemo dubui-ka, aamiꞌai aaꞌoi Eria, kamia aamiꞌai aaꞌoi roo tauoi himogabo dubui ata-ro paraimai oroiꞌioi eito.”
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 Ruu-ro rii iatohetai-ka, “Riꞌo mia? Riꞌo aaꞌoi-da, moo boꞌu-rie?” Petero-ro omoaimai-ka, “Roo Iehoma-ro iapui Paidubui-ka.”
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 Ka Iesu-ro erehe hiꞌa ereemaabe made imaꞌai-ka, ara raai meree ata omoaduꞌoumoꞌai-ri.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Ka ruu-ro rii iduuꞌai-ka, “Uubihaubi mereei, memiho hiꞌa temeteme eidai aꞌai. Maraibo duumo, epuu otii uubi-ro, Iehoma poue emaꞌatidio uubi epuu uubi-re, kamia bubui imatomudio uubi-re. Ruu iihiai-da edeꞌai aꞌai kaumo. Irai didimoi-to, retoꞌa-gaaꞌu (3) himioi-da, ruu oitorai aꞌai oroiꞌioi eito.”
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Ka ruu-ro, rii turiahai-do aaꞌoi-ka, “Meree ata-ro, rio amaꞌai moo obodoi, ruu himia dodo ma ororiiꞌii, satauroi ma aaꞌotai, ka moo ma robodoi turiaha himioi.
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 Roo boꞌu-ro miraromo, roo himia oroiꞌioi araahoꞌoi, ka aatoai aꞌai, irai boꞌu oroiꞌioi maatoai moo-ri, ruu oroiꞌioi arahoꞌoi aꞌai.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Raꞌaibou mea-ro ooꞌai maꞌai, meree ata-ro hepu geegai ma eidai, kaida, ruu himia oroiꞌioi ma aatoai? Aaꞌa, mea bia!
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Uubi-ro moo hiipo aremaꞌai duumo, kamia moo imatomudioi-re, ka rii Uubihaubi mereei-ro, aaꞌo emerai hiipo imaꞌai aꞌai, ruu himia tomioi-re, Abeai tomioi-re, kamia dubuae arerui tomioi-rei, rautu ooꞌui aꞌai-da.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Riꞌo moo-ro iaha hiꞌai riduuꞌai, riꞌo aamiꞌai araarie, oroihi aꞌai bia modau-die, Aiai Iehoma pai emidio erarai, memeeꞌa duumo.”
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Ara madei iaaꞌoi-da, eiti (8) himio aibo, tauo poroohodi, Iesu-ro Petero, Ioare, kamia Iemisi iꞌopai-ka, iioi roꞌoai hoꞌui eito irudemeai.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Ruu irudemeai-da, hohoi ata aibo poroaꞌoomo, ka ruu hipurai rautu bereberei hehei aibo-ro pioohiai.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Aaꞌo ipi haato, retoꞌa dubuoti iobodidoi-ka, ruu rautu poroaduꞌutido, riiti Mose-ra, Eria-raika.
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 Aromoi tomioi rautu piobodiido, Iesu Ierusaremaato iihiai aꞌai emerai poroaduꞌutibiimo, Aiai Iehoma madei modoboi.
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Petero aamiꞌai rautu uro hiꞌai pirobu, irai rii idomai iiaamodiimoi-da, ruu emeeꞌai-ka, tomioi rautu, retoꞌa dubuoti rautu potii.Petero aamiꞌai rautu uro hiꞌai pirobu, irai rii idomai iiaamodiimoi-da, ruu emeeꞌai-ka, tomioi rautu, retoꞌa dubuoti rautu potii.|alt="mh-transfiguration04" src="MH-Transfiguration04.tif" size="col" copy="Michael Harrar (SIL)" ref="9:32"
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Aaꞌo dubuoti-ro, Iesu iemeheaidoi haato, Petero-ro aaꞌoi-ka, Iesui-do, “Epuudubu-o, raꞌu meai-ra rimoibi araa-rie! Rimoibi-ro, retoꞌa-gaaꞌu (3) moto epuu imoamodoi raꞌai kaumo, roo himia, Mose himia, ka Eria himia.” (Ruu ihaha umoo bia ruu raꞌu aaꞌo).
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Ruu ioroaduꞌuti-da dumo kopi aiha poobodi, duꞌi-ro rii iatimai-ka, ruu iimatomudio mereei iha toei paꞌaimo dumoi-ro rii iiatimai-da.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Kiauka made ata dumoi goroi-da aaꞌoi-ka, “Ara moo meree-ohioi-ka, ruu moo-ro ai-pirapui, ruui-do oromidioumo.”
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Madei ioropoiꞌo didimoi-da, Iesu aaꞌo dubuoti-ro emeheai-ka. Irai aaꞌo himioi, Iesu iimatomudio mereei-ro, iaꞌaumo raarai aiha piohiidioumo, meree ata omoaduꞌuti bia.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Himio atai-da, Iesu rautu retoꞌa-gaaꞌu (3) iimatomudio uubi, roꞌoai-da piooꞌumo, ida uubi paꞌa geema-ro imeeꞌai-ka.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Ida aaꞌo uubi tuiai-da, dubu ata-ro, geema madei-to paaꞌo, “Epuudubu-o! Roo moo-ro ai-roarotiai, moo meree-ohioi, gaaꞌu hiꞌa-ka, ma rememeeꞌai-ri.
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Ruu memiho urioi-ro iimamiiai-da, made geega gaaꞌu aapoꞌiai-ka, eheuꞌatoi-ka hepui-da, iimoaimuti-ka, ka ipuugaahei iamootiai-ka. Ka memiho urioi-ro, ruu aaꞌo emerai omodoboadio, ka pauoi-to emeheai-ka.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Roo iimatomudio uubi tauo rimoarotiai maaka, irai rii-ro memiho urioi omobodiomai modobo bia.”
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Iesu-ro omoaimai-ka, “Riꞌo moꞌui gamoꞌo hiꞌa tiato uubi-ka, Iehomai-do riꞌo pupuo iraromo kaukai, keeke hiꞌa-ka. Moo riꞌo rautu, raꞌaibou tutuu emidioi-ra? Moo haꞌima-ro tauo piroohiai, riꞌo pupuo iraromoi iiꞌimo bia.” Ruu-ro aaꞌo dubui eito aaꞌoi-ka, “Roo mereei omooꞌu, ara hiou eito.”
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Meree-ohioi iomooꞌumoi-da, memiho urioi-ro, hepui-da eheuꞌatoi-ka, iimoaimutii oomahoroi-ka. Iesu-ro pupuo madei-to memiho urioi obodiomai-ka, ka meree-ohioi aiha poodomoia, ka abeai eito meree-ohioi omoaimai-ka.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Turiaha uubi urio podaudioumo, Aiai Iehoma erehe erarai ieaꞌaumoi-da.
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 “Dodo iiꞌimoꞌa moo-ro riꞌo iduuꞌai aꞌai raai! Uubihaubi mereei imaꞌai aꞌai kaumo, uubi erarai eito.”
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Irai iimatomudio uubi umoo bia ara madei ihahai iaaꞌo emerai, mabu madei rii moꞌui-da ai-pimoapiꞌoma, kamia rii toe paꞌaimo ruu atohetai aaꞌo raarai hapuoi.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Iimatomudio mereei himia eemaaꞌoi oomahoroi-ka, riiato, boꞌu-ro ooꞌai maꞌai geema hiꞌai.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Iesu umoo tauo-ha piiꞌi, rii moꞌui-da raꞌu iraromoumoi, ka ruu-ro, meree-keehi ata oꞌopai-ka, ruu taitai-da omotoboai-ka,
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 kaida aaꞌo-ka rii-do, “Ara meree-keehi boꞌu-ro moꞌopai, moo pairai-da, moo tauo roꞌopai maaka, kamia moo boꞌu-ro roꞌopai, moo irotiodoai mereei rautu tauo oꞌopai maaka. Mabu riꞌoato keehibuoi boꞌu-rie, ruu-ka geema hiꞌai.”
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Ioare-ro aaꞌoi-ka, “Paidubu-o, rimo-ro dubu ata reaꞌaa duumo, memiho urioi, roo pairai-da ibodiidio. Ka rimo-ro ruu ai-roduuꞌai duumo ma emahuurai-ri, mabu ruu rimo paꞌai-da bia.”
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Iesu-ro aaꞌoi-ka ruui-do, kamia aamiꞌa iimatomudio mereei rautu, “Riꞌo-ro ruu emadohomaimoꞌa, mabu roo omoamoo tiatoi boꞌu-ra, ruu roo rautu-ka.”
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Iesu aromoi eito omio himioi taitai-ro ioohiai-da, ruu iraromo peidai, ka odai omahoroi-ka Ierusaremai-to.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Ka ruu-ro made himoꞌa uubi epuui-da itiodoai-ka, Samaria goꞌoto atai-to, ruu raara ma emaumodiimoi-ri.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Irai aaꞌo goꞌotoi uubi-ro, ruu oꞌopaimo bia, mabu rii umoo-ka, ruu didimoi-to Ierusaremai-to odai aꞌai.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Ruu iimatomudio uubi-da, Iemisi-ra Ioare-rairo aaꞌo raai ieaꞌaidoi-da, rii-ro aaꞌoi-ka, “Paidubu-o, roo rio-ra rimo-ro erai ma rahoꞌoumo aromoi-da, ma ooruoi, rii ma iruuroi?”
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Iesu-ro riiti iimeteai-ka, erehe madei-to imaaꞌo mamai-ka.
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Kiauka Iesu iimatomudio mereei rautu, aiha podaumo goꞌoto atai-to.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Rii gaboi iimadaꞌuimo himioi haato, dubu ata-ro Iesui-do aaꞌoi-ka, “Roo raati odai maꞌai, moo-ro roo obodoi-ha raꞌai.”
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Iesu-ro ruui-do aaꞌoi-ka, “Buꞌi umui medee uuꞌu rautu-ka. Kamia momoꞌoi toto rautu-ka, irai Uubihaubi mereei hora utaꞌa mati tiato-ka.” Buꞌi umui medee uuꞌu rautu-ka. Kamia momoꞌoi toto rautu-ka, irai Uubihaubi mereei hora utaꞌa mati tiato-ka.|alt="bk00051b" src="BK00051B.TIF" size="col" copy="BRBS (Knowles modified by Bass)" ref="9:58"
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Ruu-ro aaꞌoi-ka, dubu atai eito, “Moo robodoo.”
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Iesu-ro omoaimai-ka, “Oroihi rii himia rituoi-ha ma oruuꞌumoi. Roo-mia odau Aiai Iehoma pai emidio erarai imoaduꞌuti.”
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Meree ata-ro aaꞌoi-ka, “Moo-ro roo obodoi raꞌai, irai tauo moo ai-raraimai, moo riaraamui giiꞌepu-umoo made imaꞌai.”
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Iesu-ro, ruui-do aaꞌoi-ka, “Meree ata-ro, hepui auhioi oomahoroi-da, ruu aia mereemeteuti didimoi eito, ruu modobo bia, Aiai Iehoma pai erarai goroi-da emidioi.”
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.