Lucas 7

Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Iesu ara raarai turiaha oroaduꞌuti ioropoiꞌoi-da uubi eito, ruu odai-ka Kaperaraumai-to.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Hiei-da, Roma heamoi epuuhoro dubui-ro, rio pemaꞌatidio, ruu himia moto himoꞌa meree ata, gimo hiꞌa-ka, iihiai toto-ha paꞌai.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Heamoi epuuhoro dubui-ro, Iesu pai ioromai-da, Iuda epuuhoro uubi aamiꞌa itiodoai-ka, Iesu ma atohetaimoi-ri, ma ooꞌui-ri ruu himoꞌa mereei ma omodomoiai.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Rii iooꞌumoi-da Iesui-do iha hiꞌa-ha oroarotiai-ka, “Mea hiꞌa-ka, roo-ro ruu ma omoabai.
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Ruu-ro giiꞌepu imaꞌai rimo uubi, ka ruu himia-ha pididi idabu motoi, rimo-ri.”
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Ka Iesu odai-ka, rii rautu. Ruu auꞌo bia motoi-da, heamo epuuhoro dubui-ro riaraamui itiodoai-ka, ruu ma oduuꞌaimoi-ri araibau, “Paidubu-o roo pauo iraromoꞌa, moo mea bia, roo ma odoro moo motoi rioi eito.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Aaꞌo rauri, moo himia iraromoi-da, moo modobo biai reereeaꞌa maaka, ma rooꞌu rooi-do. Irai made beha-ha aaꞌo, ka moo moto himoꞌa mereei ma oodomoiai-ka.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Moo roo aibo dubu ata-ka, epuuhoro uubi aamiꞌa goro ato-ka. Heamo uubi moo goroi-daka. Moo-ro arahiou aia roduuꞌai, ‘Odau!’ Ruu odai aꞌai. Kamia aure hiei aia roduuꞌai, ‘Ooꞌu,’ ooꞌui aꞌai. Moo himoꞌa mereei aia roduuꞌai ‘Ara raai ododiai,’ ruu-ro ododiai aꞌai.”
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Ara madei Iesu-ro ioroomai-da urio podaudio. Ka ruu iobodoumo uubi iimeteai-da aaꞌo-ka, “Riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai, Aiai eito pupuo iraromo meree ata, moo-ro, emeeꞌa bia araibau Isaraꞌera goroi-da.”
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Madei iomodaumo uubi ireheꞌeai-ka, iiraimai epuuhoro dubui motoi eito. Kaida pemeeꞌaumo ruu himoꞌa mereei mea tauo-ha piiꞌi.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Tutuu bia Iesu odai-ka, Raira goꞌotoi eito, ruu iimatomudio mereei rautu, geema uubi-ro pobodoumo.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Ruu goꞌotoi eito iidouti gaboi hohoi-da iereedeeꞌai-da, pimeeꞌa rituo mereei tuupi rautu, iooꞌumo uubi. Iihiai mereei, himu oobo ata, meree-ohio gaaꞌu-ka, ka rituoi rautu iooꞌumo uubi, maamu himui rautu gaaꞌu-ha piihuuꞌoumo.Ruu goꞌotoi eito iidouti gaboi hohoi-da iereedeeꞌai-da, pimeeꞌa rituo mereei tuupi rautu, iooꞌumo uubi. Iihiai mereei, himu oobo ata, meree-ohio gaaꞌu-ka, ka rituoi rautu iooꞌumo uubi, maamu himui rautu gaaꞌu-ha piihuuꞌoumo.|alt="wa03822b" src="WA03822b.tif" size="col" copy="UBS (Graham Wade)" ref="7:12"
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Paidubui-ro ruu iemeeꞌai-da, iha giiꞌepui pemaꞌai, ka ruu-ro aaꞌoi-ka, maamu himui eito, “Idebi aꞌaiꞌa.”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Ka ruu imadaꞌui-da, aihimodi-ka rituo mereei iorobu tautapei. Ka iomodaumo dububaiꞌoi aiꞌoi mitooꞌa duumo. Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Meree dodobai-o, roo moo-ro ai-roduuꞌai, eibua.”
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Iihiai mereei eibuai-ka, aiha pemiꞌei, ka ruu oroaduꞌuti oomahoroi-ka. Kiauka Iesu-ro, ruu aiha pemaꞌai maamui eito.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Rii turiaha toei-ro imidai-da, Aiai aiha pemarahueumo, “Geema hiꞌa himogabo dubu tauo oobodi maaka, rimo tuiai-da.” Rii-ro aaꞌoumoi-ka, “Aiai tauo ooꞌu maaka, ruu uubi oroiꞌioi-da ma ideꞌai-ri.”
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Iesu pai aburai-ka, turiaha Iudea hepui, aamiꞌa mati-mati rautu.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Ioare Babatiso iomoaduꞌoumoi-da, ruu himia iimatomudio mereei-ro, Iesu iidodiai raarai, ka Ioare-ro iahoꞌootiai-ka retoꞌa (2) mereeti, iduuꞌai-ka.
18 — ausente —
19 Odaido, Paidubui atohetai, “Roo Aiai Iehoma-ro ooꞌu made ioaduꞌo mereei-ra, ee, dubu ata aromoti duumo?”
19 — ausente —
20 Riiti iooꞌuidoi-da Iesui-do aaꞌoidoi-ka, “Uubi obo imaaheemo dubui, Ioare-ro, riitiodoai mama, roo ma ratohetaidoi-ri, ‘Roo ruu-ro ooꞌu made ioaduꞌo mereei-ra, ee, dubu ata aromotii duumo?’”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Aaꞌo himioi haato, Iesu-ro hiiro gimo uubi pidomo, tuupi goroi gimoi-da, memiho urioi iimobodidio, ka hiiro idomai duꞌi uubi, iaꞌai iimaꞌati.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Iesu-ro Ioare iimatomudio mereeti iduuꞌai-ka, “Iraimaido, ka ita omoaduoido Ioare, riꞌoiti imiaꞌaido raarai, kamia imiromidioido madei, idomai duꞌi, ai-iaꞌaa kaumo, oto memihoi ai-imadaꞌui kaumo, tamai mobibi gimo rautui, mea imiiꞌi duumo, hepatoi mumuroi, ai-iromidio kaumo, rituoi imireibuio duumo, oroiꞌioi eito, ka pai meai, irimoaduꞌuti, raara tiato uubi eito.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Moo eaꞌa uubi-ro, rii iraromoi mooato irahio bia-ra, rii geꞌii-ha ma aꞌai.”
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Ioare iimatomudio mereeti iodaido didimoi-da, Iesu-ro omahoroi-ka Ioare oaduꞌoi uubi geemai eito, “Riꞌo aaꞌo himioi iodaumoi-da Ioarei-do, opuhe mati-da, riꞌo-ro raꞌu eaꞌai iraromoumo? Ioare tataꞌoi paha gaaꞌu aibo, ruurui-ro eꞌimotatidioi-da, ma emeeꞌaumoi-ri agiraromoumo? Aabiarie.
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Riꞌo auꞌoi-da raꞌu eaꞌai odaumo? Dubu ata-ra, muari hiꞌa hipura rautu? Aaꞌo emerai hipura meameai, kamia mea oroiꞌioi-da emidio uubi imeꞌai aꞌai, ohu hiꞌa pai motoi-da!
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Moo romoaduꞌoumo, riꞌo raꞌu eaꞌai odaumo auꞌoi-da? Himogabo dubu-ra? Ie, iaha-ka, irai riꞌo-ro geega hiꞌai eaꞌa duumo, himogabo dubui-ro omiorai.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Ara Ioare ruu-ka, Iehoma made bukai-ro ai-aaꞌo: ‘Moo-ro otiodoai raꞌai himoꞌa mereei, roo epuui-da, roo gaboi ma omododia-ri.’”
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Iesu-ro odabuai-ka, “Riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai, Ioare geega-ka, ruu aibo ata, emidio bia epuui-to, kamia doꞌou, ara hepui-da. Irai keehibuo hiꞌai boꞌu-rie, Iehoma pai emidio erarai-da, ruu Ioare-ro omiorai-ka.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Turiaha uubi-ro ruu ai-poroomaimo, rii-re kamia taketi imoamee uubi-reiro poromaimo, ka rii ai-poroahuomaimo, rii iraromoi Iehoma gaboi meaha-ka mabu rii Ioare-ro oboi-da ai-pimaaheemo.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Irai Pariseia uubi-re kamia bubui imatomudio uubi-reiro Iehoma rioi ai-paraiboumo, rii himia rioi-ri, kaida rii rio tiato paꞌaimo, Ioare-ro, oboi-da imaaheemoi.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Iesu imatomudioi aiha podau, “Ka moo-ro doꞌou uubi raꞌuato idoboai raꞌai? Rii raꞌui aibo-ra?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Rii hauꞌi tuiai-da emidio meree keeke aibo-ka. Aamiꞌai-ro aamiꞌai iduuꞌai-ka, ‘Rimo geꞌii raahoaꞌei iabotuti-da, riꞌo hete omaumo bia! Rimo idebi raahoaꞌei iabotuti-da, riꞌo idebi aꞌaimo bia!’
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Uubi obo imaaheemo dubui Ioare tauo pooꞌu, ruu imaꞌui iemidio kamia mire obo idio bia. Kaida riꞌo-ro paaꞌoumo, ‘Ruu memiho urio rautu-ka!’
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Uubihaubi mereei tauo pooꞌu, ka ruu iiho kamia idio, ka riꞌo-ro paaꞌoumo, ‘Ara dubui ma eaꞌaumo, iiho-toto hiꞌa dubu-ka, kamia mire obo idio hiꞌa meree-ka. Ruu taketi imoamee uubi-re kamia memiho uubi-rei rautu, riaraamu-ka.’
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Irai Iehoma umooi ieidaimo uubi-ro, ihahai imoaꞌeemiai aꞌai kaumo, rii oroiꞌio emerai-da.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Pariseia dubui Simora-ro Iesu amaꞌuei-ka, ruu motoi-da du ma iihoumoi-ri. Ka Iesu odai-ka ruu motoi eito. Ka aiha pemiꞌeitutimo, iihoi.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Aaꞌo goꞌotoi-da memiho oroiꞌio oobo ata, ai-pemidio. Ruu-ro ai-poroomai Iesu Pariseia dubui motoi-da dui iihoi, kiauka ruu-ro ribo mea herei, gaigarua keehi rautu, ruu oomodai-ka.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Iesu taitai haato potoꞌa otoi reꞌei-da, idebi imaꞌai-die idebi huoi-da otooti imimoruꞌo. Kiauka ruu epuui muhoi-da otoi iaditi-ka, otooti ihomeai-ka, ka ribo mea herei-da otoi imadouti-ka.Iesu taitai haato potoꞌa otoi reꞌei-da, idebi imaꞌai-die idebi huoi-da otooti imimoruꞌo. Kiauka ruu epuui muhoi-da otoi iaditi-ka, otooti ihomeai-ka, ka ribo mea herei-da otoi imadouti-ka.|alt="gr-tlc041n" src="GR-tlc041n.tif" size="col" copy="Global Recordings Network" ref="7:38"
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Ida Iesu ioꞌopai dubui-ro himia poromoaduꞌo, “Ara dubui ihaha Iehoma himogabo dubui ata-ro ooꞌaato, ruu umoo mei ooꞌa-ka ara ruuato ateai ooboi memiho oroiꞌio oobo-ka.”
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Kiauka Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Simora, moo made keehi ata ararie rooi-do.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Retoꞌa dubuoti, dubu atai-do abitore mori-ri paaꞌoido, atai K500, atai K50.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Aaꞌo dubuoti-ro, mori omoaimai modobo tiatoi-ri, abitorei ai-pimahurai. Aaꞌo dubu oti-da, rii abitorei imahurai dubui, ihaha boꞌu-ro rio emaꞌai maꞌai?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simora-ro omoaimai-ka, “Moo iraromoi-da abitorei geema-ha ioahurai mereei-ro rio emaꞌai aꞌai.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Ruu-ro aaꞌo ooboi eemeteai-ka, ida paaꞌo Simorai-do, “Ara ooboi roo-ro ameaꞌa? Moo roo motoi irodoroi-da, moo otoi imoruꞌo obo emaꞌai bia. Irai ruu idebi huoi-da rimoruꞌo maaka, ka ruu epuui muhoi-da riaditi toatoa-ha.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Moo, roo motoi irodoroi-da, roo-ro moo ohomeai bia, irai ara ooboi-ro, moo ototi ihomei emahurai bia, moo irooꞌui-da imomahoroi-ka, imooꞌu doꞌou.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Roo-ro moo epuui here ohiꞌauti bia. Irai ruu-ro moo ototi riboi mea hiꞌa herei-da rihiꞌauti.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Moo-ro, roo ai-roduuꞌai, ara ooboi, hiiro memiho tauo remapihiti maaka. Aaꞌo rauri, ruu geema giiꞌepu oahuꞌomai, mooi-do. Irai boꞌu remapihiti keehibuo memiho, ruu keehibuo giiꞌepu oahuꞌomai aꞌai.”
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Kiauka, Iesu-ro aaꞌo ooboi oduuꞌai-ka, “Roo memihoi tauo remapihiti maaka.”
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Ruu rautu gaaꞌu-ha iihoumo uubi himia-ro aratohetai-ka, “Ara boꞌu-rie, uubi memihoi ma imapihiti?”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Ida Iesu-ro aaꞌo ooboi oduuꞌai-ka, “Roo himia pupuo iraromoi-ro, roo mea tauo ododiai maaka. Miroi-da odau.”
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.