Lucas 24

Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Puura ihai duoduo hiꞌai upibaiꞌoi ieremaumodiimo mea ribo raabari-re herei-re rautu podaumo roꞌoa uuꞌui eito.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Rii-ro roꞌoa uuꞌui hohoi ioopatidio roꞌoa kopi kekai-da pemeeꞌaumo, tauo paraꞌerai.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Ka rii iidoumoi-ka, irai Paidubui Iesu tuupi emeeꞌaumo bia.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ka rii mooꞌui hiiro-hiiro piraromoumo aaꞌo rai eito, ida retoꞌa dubuoti iobodidoi-ka hehe hiꞌa hipura rautu, rii kekai-da.Ka rii mooꞌui hiiro-hiiro piraromoumo aaꞌo rai eito, ida retoꞌa dubuoti iobodidoi-ka hehe hiꞌa hipura rautu, rii kekai-da.|alt="ubscl-25a" src="ubscl-25a.tif" size="col" copy="UBS New Reader" ref="24:4"
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Ka iha toei rautu upibaiꞌoi ihimaimoi-ka, hepui eito, kaida aaꞌo dubuoti-ro aaꞌoidoi-ka upibaiꞌoi eito, “Oroiꞌio mereei rituo uubi reꞌei-da, raꞌu-ri moohoo duumo?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ruu arahiou-da bia, ruu tauo eibua maaka! Amiraromo duumo, ruu-ro riꞌo iduuꞌai madei ruu Garereiaato riꞌo rautu iemidioi-da?
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‘Uubihaubi Mereei imaꞌai aꞌai kaumo memiho uubi eito, moodoꞌa duumo, ka retoꞌa-gaaꞌu (3) himioi didimoi-da, ruu oroitorai aꞌai oroiꞌioi eito.’”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ka aaꞌo upibaiꞌoi-ro iraromaimoi-ka Iesu iaaꞌo madei.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Rii roꞌoa uuꞌui-da iiraimaimoi-da, Iesu-ro iimatomudio iremeri (11) mereei uubi aamiꞌai rautu, turiaha raarai aiha pimoaduꞌutimo.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Rii-ka Maria Magadara, Ioara, kamia Maria Iemisi maamui, ka upibaiꞌoi aamiꞌai-re, rii-ro pimoaduꞌoumo turiaha iiobodimo raarai iiapui made himoꞌa uubi eito.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Irai rii-ro upibaiꞌoi madei eidaimo bia, mabu rii madei amaamo-ha pimeeꞌaumo.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Irai Petero eibuai-ka, hio-ha podau roꞌoa uuꞌui eito, ruu ihimai-ka, ka ruu-ro Iesu iiaupoumo hipurai-ha pemeeꞌa, ata raa tiato-ha, ruu araimai-ka pauo hiꞌa iraromoi rautu ioobodiimo raarai-ri.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Gaaꞌu himioi-da, Iesu iobodoumo uubi-da mereeti ata, ai-podaido goꞌoto ata Emausi-to, odoboai-da auꞌoi semeri (7) maire aibo-ka Ierusaremaato,
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 ka riiti-ro himia poroaduꞌutiido turiaha irododiaimo raarai.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Riiti oroaduꞌuti iatomudioido, goroi haato Iesu himia tauo-ha poohiꞌiai riiti taitai eito, ka gaaꞌu-ha pimadaꞌuibiimo.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Riiti-ro Iesu ieaꞌaido, irai ata aibo-ka, oibomaido bia.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Iesu-ro aaꞌoi-ka riiti-do, “Raꞌu moroaduꞌuti duido, riꞌoiti imadaꞌui hobohoboi?”
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Atai, paira-ka Kiriopasi, ruu-ro Iesu atohetai-ka, “Roo Ierusaremai-to doꞌou-ha amooꞌu, roo umoo iiꞌi bia-ra iorohodi duumo himioti-da iiorododiai duumo raarai?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Iesu-ro paraato, “Raꞌu raara-rie?”
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Rimo imeiꞌimotatidio uubi-re, Iehoma poue emaꞌatidio epuuhoro uubi-reiro, ai-imaꞌai duumo ma aiꞌiaumoi-ri, ka iodoꞌa duumo.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Ka rimo-ro ai-piriraromoumo, ruu beha-ro Isaraꞌera oroiꞌioi-da edeꞌai aꞌai! Aamiꞌa raarai kekai-da, doꞌou retoꞌa-gaaꞌu (3) himioi-ka, ara raarai iobodi duumoi.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Kaida aamiꞌa upibaiꞌo-ro rimo paꞌai-da, rimo ai-rimaparuti duumo, rii duoduo hiꞌa odau duumo boboi eito,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 irai rii-ro ruu tuupi emeeꞌaumo bia. Ka rii iiraimai duumoi-da, ai-aaꞌo duumo, arerui ai-oobodii maaka, kaida arerui-ro ai-aaꞌo ruu ai-oroiꞌio.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Rimo paꞌai aamiꞌai-ro iodau duumoi-da boboi eito, raarai turiaha upibaiꞌoi-ro iaaꞌo duumo emerai-ha imeꞌa duumo, irai rii-ro Iesu eaꞌaumo bia.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Kaida Iesu-ro paaꞌo riiti-do, “Riꞌo amaamo hiꞌa-ka! Riꞌo iraromoi emera hiꞌa-ka, himogabo uubi-ro turiaha iaaꞌoumo raarai pupuo iraromoi-da ma ideꞌai!
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Modobo-ka, Iehoma iapui mereei araibau memiho temeteme ma imidai, ida ma odoroi Iehoma tomioi goroi eito.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ka Iesu-ro iha meai-da imoaduꞌoi omahoroi-ka, titi-madei-ro, ruu iioaduꞌo emerai, Mose titi-da pomahoro, aiha podau turiaha himogabo uubi-ro, iꞌatimo titi aiha pipoiꞌo.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Ka riibi iooꞌumoi-da iodaumo goꞌotoi taitai eito, Iesu auꞌoi eito odau emera-ha podoboa.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Irai riiti-ro aiha poduꞌaido, rimoiti rautu ooꞌu motoi eito, “Rimo rautu emidioi, himioi taitai hiꞌa-ka oropoiꞌoi aꞌai, ka mati duꞌi-ro ai-eidai.” Kiauka, ruu odai-ka rii rautu emidioi.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Ka ruu emiꞌei-ka iihoi, riiti rautu, paramai eidai-ka, keito made aaꞌoi-ka Iehomai-do, ka aiha pehebia, imaꞌai-ka rii-do.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ka riiti idomai ihaha aiha piamodiido ruu oibomai-ka, irai Iesu riiti idomai gaboi haato paraatoai.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Riiti himia oromoaduꞌoi-ka, “Ruu-ro rimoiti irimoaduꞌuti-da gaboi ipi-da, kaida titi-madei iha meai-da mia irimoaduꞌuti, iaha, rimo kaukai-da geꞌii erai emerai agiradi?”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Riiti gaaꞌu hiꞌa-ha pireibuaido iraimai Ierusaremai-to, ka hieꞌei-da pimeeꞌaido iremeri (11) iimatomudio mereei gaaꞌu-ha poodabuaimo aamiꞌai rautu,
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 ida iodabuaimo uubi-ro paaꞌoumo, “Paidubui, tauo eibua maaka, ihaha-ka! Ruu tauo oobodi maaka, Simorai-do!”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ka epuui retoꞌai-ro, rii-do raꞌu-ro oobodi gabo ipi-da, imoaduꞌoi-ka, riiti-ro ioibomaido emerai, Paidubui-ro paramai iehebiai-da.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Riiti-ro ararau ioroaduꞌoidoi-da, Iesu rii tuiai haato pitooꞌa, kaida paaꞌo rii-do, “Miroi riꞌo rautu-ka.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Ka rii iha toei paꞌaimo, rii-ro ai-piraromoumo egai eaꞌa kaumo.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Irai ruu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Riꞌo raꞌu urio modaudio duumo, kamia raꞌu-ri iraromo pauo maꞌai duumo?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Moo tu-ra oto-rai reaꞌaumo, moo ihai-ka. Moo raihimoumo, riꞌo umoo iiꞌi aꞌai kaumo, mabu egai hiꞌo-ra horo-ra tiato-ka, riꞌo-ro mooato eaꞌa emerai.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Ruu ibai iaaꞌoi-da, pimoahuꞌomai, ruu tu-ra oto-rai.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Rii geema geꞌii iraromo rautu, irai pupuo iraromoi-da aahuu ododiai modobo bia, kaida piatohetai, “Ara hiou-da, riꞌo iiho raara amiiꞌa?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Rii-ro ruu iruro-iruro raa emaꞌai-ka,
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 ka aiha peidai, uuhoi-ri, rii idomai gaboi-da.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Kaida paaꞌo ruu-ro rii-do, “Ara moo iraaꞌo raarai-ka, moo riꞌo rautu iremidioi-da, turiaha moo iroaduꞌoumo titi, Mose bubui-da, ka himogabo uubi-ro iꞌatimo, Saramoaato, aaꞌo raarai ihahai eito obodi aꞌai kaumo.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Kiauka ruu-ro rii mooꞌui iaꞌerai-ka, titi-madei umoo ma iiꞌimoi-ri.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Ida paaꞌo rii-do, “Ara iꞌatimo madei-ka, Iehoma-ro iapui mereei, memiho hiꞌa temetemei eidai aꞌai, ka rituoi-da eibua aꞌai, retoꞌa-gaaꞌu himioi-da.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Ka ruu pairai-da, Iehoma orotomu madei, oroiꞌioi imeheꞌeai, kamia memihoi imapihiti, ma imoaduꞌuti hepu gaaꞌu-gaaꞌu eito. Ierusaremaato, ma omahoroi.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Riꞌo geua uubi-ka, turiaha ara raarai eito.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Moo himia hiꞌa haa-ro otiodoai raꞌai riꞌoi-do, moo Abeai-ro riꞌo imaꞌai-ri, iimamaihidio raai. Irai omoti aꞌai kaumo goꞌoto geegai-da, modau-die erarai aia mooruo hoꞌui-da, ka riꞌo iatimai aꞌai.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Kiauka, ruu-ro rii imohuꞌoi-ka goꞌoto geemai-da, Betari taitai eito, hiei-da ruu tui imiꞌai-ka, meai aiha pimaꞌai.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Ka meai imaꞌai haato, ruu omodadeai-ka, omioi aromoi eito. Ka meai imaꞌai haato, ruu omodadeai-ka, omioi aromoi eito.|alt="090tif" src="090_tif.tif" size="col" copy="New Tribes Mission" ref="24:51"
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Rii-ro ruu iemarahueumo, kiauka aiha piraimaimo, iha geꞌii rautu, Ierusaremai-to.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Ka himio tutuꞌutui irudeme motoi-da pipoiꞌutimo, Iehoma pemarahueumo.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.