Lucas 22
Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI
1 Iaupai tiato parama mahuai aꞌai himioi, taitai-ro ioohiai-da. Aaꞌo mahuai pairai-ka, Orohodi Mahua.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Iehoma poue emaꞌatidio uubi epuuhoro uubi-re, ka bubui imatomudio uubi-re, rii toe paꞌaimo uubi eito. Kaida piroha gabo pomohooumo, Iesu rituo-ha ma aiꞌiaumoi-ri.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Ka Satari-ro Iudasi iimamiiai-ka, ruu paira atai Isikariota, Iesu iimatomudio tuero (12) mereei ata-ka.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Ka Iudasi odai-ka, oroaduꞌuti poue emaꞌatidio uubi epuuhoro uubi-re, kamia irudeme motoi idomai uubi epuuhoroi rautu, raꞌaibou imaꞌai maꞌai ruu-ro, Iesu rii-do.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Rii geꞌii paꞌaimo, ka rii made gaaꞌu paaꞌoumo, ruu mori-to taꞌii aꞌai.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Iudasi rio iiꞌi-ka, ida poomahoro, mea gabo ioohoi, Iesu raꞌaibou imaꞌai maꞌai rii-do, uubi umoo iiꞌi tiato-ha.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Himioi oohiai-ka, iaupai tiato parama mahuai-ri, mamoe daꞌodaꞌo ma iimotoumoi-ri, Orohodi Mahuai eito.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Iesu-ro itiodoai-ka, Petero-ra, Ioare-rai, ara madei rautu, “Odaido, Orohodi iihoi ereemaumodi, ma riihoumo.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Riiti-ro atohetai-ka ruu, “Rimo-ro ratii-da ereemaumodi miraromo, roo-ro?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Ruu-ro imoaimai-ka, “Riꞌoiti odai aꞌai-da, goꞌoto geegai-da, dubu ata obo gaigaruai omodai aꞌai, ruu-ro riꞌoiti imeeꞌai aꞌai. Ita obodoido, ruu odoroi aꞌai motoi rioi eito.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Ka ita aaꞌoido motoi rautu dubui eito, ‘Imatomudio dubui-ro ai-aaꞌo maaka rooi-do, “Heiꞌe-rie, ruu iimatomudio mereei rautu Orohodi Mahuai iihoi aꞌai ruuꞌai?”’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Ka ruu-ro riꞌo imapui aꞌai geema ruuꞌa ata, emidioi-re, kamia iiho totoi-rei rautu, hoꞌui motoi ruuꞌai-da. Ka hieꞌei-da turiaha raarai ita ereemaumodiido.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Ka riiti iodaidoi-da, raarai Iesu-ro iaaꞌo emerai-ha, pimeeꞌaido. Kiauka rii eremaumodi-ka, Orohodi Mahuai.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Himio mabui ioohiai-da, Iesu iiho totoi taitai-da emiꞌei-ka, ruu iiapui made himoꞌa uubi rautu.Himio mabui ioohiai-da, Iesu iiho totoi taitai-da emiꞌei-ka, ruu iiapui made himoꞌa uubi rautu.|alt="ubscl-19b" src="ubscl-19b.tif" size="col" copy="UBS New Reader" ref="22:14"
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Ruu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Moo ihaha rio piraꞌai ara Orohodi Mahuai riꞌo rautu ma riihoi-ri, moo riiboi eidai tiatoi-da!
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Kamia moo-ro riꞌo araibau riduuꞌai, ara mahuai moo-ro ata iihoi aꞌai bia, modau-die mahuai ihahai moobodi, Iehoma pai emidio erarai-da!”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Ka Iesu-ro mire koimoi eidai-ka, Iehomai-do keito made aaꞌoi-ka, kaida paaꞌo, “Eidaimo araa-rie, ka ereemaꞌatimo riꞌo himia-ro.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Ka moo-ro riꞌo ai-riduuꞌai, doꞌou moo-ro ara mire oboi ata idioi aꞌai bia, modau-die Iehoma pai emidio erarai mooꞌu-die.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Ka ruu-ro parama hapuoi eidai-ka, Iehomai-do keito made aaꞌoi-ka, ehebiai-ka, rii-do imaꞌai-ka, ida paaꞌo, “Ara moo tuupi-ka, riꞌo-ri rimaꞌai, araibau ita iꞌatidioumo, moo ma riraromoumoi-ka.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Gaaꞌu emerai gaboi-da, mire koimoi imaꞌai-ka rii-do, iihoumo didimoi-da aaꞌoi-ka, “Ara mire koimoi Iehoma oio aaꞌoi-da rereemedeeꞌa kaumo, moo orai-da rahiai, riꞌo-ri oruodii.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 “Irai ma emeeꞌaumo, gaaꞌubuo ata, moo oaꞌuei aꞌai mereei, ruu moo rautu-ka, araa-rie iiho totoi-da.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Uubihaubi Mereei iihiai aꞌai, Iehoma-ro orododiai iiraromo emerai, irai memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai, moo uubi eito oaꞌuei aꞌai mereei eito.”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Ka rii himia-ro araatohei oomahoroi-ka, riiato boꞌu-ro aꞌai maꞌai ibai.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Iimatomudio uubi himia oomahoroi-ka eemaaꞌoi, riiato uubi-ro boꞌu iraromai maꞌai duumo, ruu pai-ka.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Iesu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Iuda guui-da paira tiato pai uubi, rii erara-ka rii himia uubi, ka erara uubi-ro, araahoꞌoo kaumo pairai, ‘uubi imoabai uubi’.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Irai ara hiou gaboi bia riꞌoi-do, kaida, riꞌo tuiai-da geema mereei, keehibuo meree aibo ma iiꞌi, ka epuuhoro mereei, himoꞌa meree aibo, ma orododiai.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Boꞌu-ra geemai, dui iiho beha emiꞌei mereei-ra, ee dui ereemaꞌati mereei-ra? Ie, emiꞌei mereei, irai moo riꞌo tuiai-da, ereemaꞌati meree-ka.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 “Riꞌo ihaha tauo pemidioumo moo rautu, moo iremahibaitutiimo goroi-da.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Kaida moo Abeai-ro iremaꞌai pai erarai, riꞌo ma rimemeꞌeuatidioi-ri, ka moo-ro riꞌo, aatu erarai imaꞌai raꞌai.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Moo pai emidio erarai-da, riꞌo moo iiho totoi-da, iiho-ra, idio-rai aꞌai aꞌai kaumo, ka riꞌo pai uhui-da emiꞌeituti aꞌai-da, imemeꞌeuatidioi aꞌai kaumo, Isaraꞌera tuero (12) paꞌai.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Iesu-ro aaꞌoi-ka, Simora Peteroi-do, “Simora, Simora, oromidio! Satari made tauo eidai maaka, riꞌo turiaha ma imahibaitutui-ri, ruꞌa hurai ma imamuhuꞌuuti emerai.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Irai moo tauo rirudemea maaka roo-ri, Simora-o, roo pupuo iraromoi iiraahiaiꞌai-ri. Ka roo ereheꞌeai aꞌai-da mooi-do, roo riaraamui pupuo ita idodiai.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Petero-ro omoaimai-ka, “Paidubu-o, roo aia modau duꞌi motoi eito, kamia iihiai eito, moo rautu-ka.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Iesu-ro omoaimai-ka, “Petero, roo ai-roduuꞌai, roo-ro moo retoꞌa-gaaꞌu (3) atuhe made aaꞌoi aꞌai, roo umoo bia moo, himioi ooaho taitai-da, kokoroi made aaꞌo tiatoi haato.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Kaida Iesu-ro iatohetai-ka, ruu iimatomudio mereei, “Moo-ro riꞌo iiritiodoai-da, aaꞌo himioi mori ioidio haaꞌo, ipi haaꞌo kamia oto tama tiato, riꞌo reꞌei-da ata raa, agororoohoo?”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Irai doꞌou, boꞌu reꞌei-da mooꞌa mori ioidio haaꞌo, kamia ipi haaꞌo, ma eidai, ka boꞌu-rie heamo eꞌakere tiatoi, tuupi erara hipurai taꞌii-to ma edeeꞌai, ka gaaꞌubuo ma eidai.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Ka riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai, Iehoma made bukai-da tauo piꞌatimo, ‘Ruu memiho uubi-da ai-poodabuai’, ihahai ma obodi moo-ri, mabu moo-ri, raꞌu iꞌatiimo, ihahai eito ai-obodii kaumo.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Ka iimatomudio mereei-ro paaꞌoumo, “Paidubu-o, ma imeeꞌa, araa-rie retoꞌa heamo eꞌakereeti.” Ruu-ro imoaimai-ka, “Kiauka.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Iesu-ro goꞌoto geemai emeheai-ka, ruu iꞌatidio emerai, odai Orime Roꞌoai eito. Ka iimatomudio mereei ruu rautu podaumo.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Ka ruu aaꞌo mati-da iereedeeꞌai-da, ruu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Irudemeumo, mabu erematuhuti ooꞌui-da, riꞌo iiraahio toe-ka.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Kiauka, ruu araahuꞌiodoai-ka rii reꞌei-da, roꞌoa kopi ma eheuꞌai auꞌoi emerai, popu-popu iimohorai-ka irudemeai-ri.Kiauka, ruu araahuꞌiodoai-ka rii reꞌei-da, roꞌoa kopi ma eheuꞌai auꞌoi emerai, popu-popu iimohorai-ka irudemeai-ri.|alt="ap-03-03" src="AP-03-03.tif" size="col" copy="Alice Paschal" ref="22:41"
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Ruu-ro aaꞌoi-ka, “Aba-o, roo rio-ra, ara temeteme koimoi omodadeai mooato, irai moo rioi obodooꞌa, roo rioi moo-ro eidai raꞌai.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Ka aromoi areru ata oobodii-ka ruui-do, ka ruu pupuo emaꞌai-ka.
43 — ausente —
44 Ka ruu kaukai-da geema riibo peidai, ka pupuo hiꞌai-to pirudemea, ka buaꞌeai orai aibo paramio, hepui eito.
44 — ausente —
45 Irudeme reꞌei-da, otooꞌai-ka araimai, iimatomudio mereei reꞌei eito, ida pimeeꞌa, rii giiꞌepu iraromo pauoi-da, haꞌima uroi pirobu.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Ka ruu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Riꞌo raꞌu uro-ha mirobu? Ireibuaumo ma irudemeumo, ka erematuhuti ooꞌui-da, riꞌo iiraahio toe-ka.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Iesu ioroaduꞌuti haato pereedeꞌaumo uubi hiiroi, Iudasi-ro pimooꞌu, Iudasi tuero (12) iimatomudio mereei ata-ka. Ruu ooꞌui-ka Iesu ma ohomeai-ri.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Ka Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Iudasi, Uubihaubi Mereei roo-ro ohomeai-da amoaꞌue?” Ka Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Iudasi, Uubihaubi Mereei roo-ro ohomeai-da amoaꞌue?”|alt="gt00039" src="GT00039.tif" size="col" copy="Gordon Thompson (WBT)" ref="22:48"
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Kamia iimatomudio mereei-ro, oobodi tooto iaꞌai rai ieaꞌaumoi-da, rii-ro Iesui-do aaꞌoi-ka, “Paidubu-o, rimo-ro heamo eꞌakerei-da, rii aia rimooto duumo?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Kiauka rii gaaꞌubuo atai-ro, Iehoma poue emaꞌatidio uubi, epuuhoro dubui moto himoꞌa mereei, iha hapuoi hepatoi aiha patuiꞌa.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Irai Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Kiauka, ata aꞌaiꞌa.” Ruu-ro aaꞌo dubui hepatoi aihimodi-ka aiha poateai.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Poue emaꞌatidio uubi epuuhoro uubi-re, ka irudeme motoi idomai uubi epuuhoro uubi-re, kamia pai uubi-reiro, pooꞌumo Iesu oohiai, Iesu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Riꞌo eꞌakerei-re, kamia eꞌai rautu ma ooꞌumo, moo riꞌo piro mereei-ra?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Turiaha himioi, moo riꞌo rautu piremidio irudeme motoi-da, ka riꞌo-ro emahibaimo bia, moo oohiai. Irai doꞌou, riꞌo omaꞌati himioi-ka, duꞌi erarai ooꞌai-da.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Ka rii-ro Iesu oohiaimoi-ka omodai, Iehoma poue emaꞌatidio uubi epuuhoro dubui motoi rioi eito, ka Petero-ro auoꞌauo-ha pobodoo.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Erai adoroumoi-ka aaꞌo motoi ipituiai hauꞌii-da, ka Petero-ro imodabuai-ka erai iemaꞌoidioumo uubi.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Ka moto himoꞌa oobo ata-ro emeeꞌai-ka erai kekai-da, pupuo hiꞌai-to, taitai hiꞌai-da poibomatidio, ida paaꞌo, “Ara dubui Iesu rautu-ka.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Irai Petero-ro atuhe made paaꞌo, “Oobo, moo umoo bia ruu.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Ka ipi-ro iopoꞌi didimoi-da, dubu ata-ro Petero oibomai-ka, ida paaꞌo, “Roo rautu, rii ata-ka!”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Himio mabu gaaꞌu iorohodi didimoi-da, dubu ata-ro erehei-to paaꞌo, “Ihaha-ka, ruu Iesu rautu ka, mabu ruu Garereia dubu-ka.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Irai Petero-ro pomoaimai, “Dubu-o, roo raꞌu maaꞌoi, moo umoo bia!”
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Ka Paidubui iereheꞌeai-da, gamoꞌo-ha emeeꞌai-ka Petero, kaida piraromai, Petero-ro, Paidubui iaaꞌo madei, “Roo-ro moo retoꞌa-gaaꞌu (3) atuhe made aaꞌoi aꞌai, roo umoo bia moo, himioi ooaho taitai-da, kokoroi made aaꞌo tiatoi haato.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Ka Petero iohuuꞌoi-da, geega idebi paꞌai.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Ka Iesu ioohiaimo uubi-ro ai-pomomoruodioumo, kamia iamaꞌedeumo.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Rii-ro ruu idomai omopaimoi-ka, hipura kerei-da, ida erehei-to patoheemo, “Roo boꞌu-ro momihia? Ma ahoꞌoo!”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Ka rii-ro ruui-do, hiiro omodoboa made aaꞌoumoi-ka.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Himioi ioahoi-da, pai uubi-re, Iehoma poue emaꞌatidio uubi epuuhoro uubi-re, ka bubui imatomudio uubi-re, iidabuaimoi-da gaaꞌu-ha, Iesu omooꞌumoi-ka oroaduꞌuti, hoho reꞌei eito.Himioi ioahoi-da, pai uubi-re, Iehoma poue emaꞌatidio uubi epuuhoro uubi-re, ka bubui imatomudio uubi-re, iidabuaimoi-da gaaꞌu-ha, Iesu omooꞌumoi-ka oroaduꞌuti, hoho reꞌei eito.|alt="wa03918b" src="WA03918b.tif" size="col" copy="UBS (Graham Wade)" ref="22:66"
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Rii-ro aaꞌoi-ka, “Rimo ma riduuꞌai, roo Iehoma-ro iapui mereei-ra, ha?”
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 kamia riꞌo moo-ro aia riatohetai, riꞌo-ro moo madei omoaimai aꞌai bia.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Irai doꞌou odai aꞌai Uubihaubi Mereei, erara hiꞌa Aiai Iehoma iha tui hapuoi-da, emiꞌei aꞌai.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Rii turiaha-ro atohetaimoi-ka, “Roo Aiai Iehoma mereei-ra, ha?”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Ka rii-ro aaꞌoi-ka, “Rimo rio bia aamiꞌa geua uubi, rimo-ro himia tauo roromai maakaumo ruu aaꞌo rai!”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.