Lucas 20

Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ata himioi Iesu irudeme motoi-da uubi pimatomudio, ka pai meai madei imoaduꞌuti-ka, Iehomai-do poue emaꞌatidio uubi epuuhoroiꞌoi-re, bubui imatomudio uubi-re, ka pai uubi-re turiaha ooꞌumoi-ka Iesui-do.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Kaida paaꞌoumo ruui-do, “Rimo ma riduuꞌai, raꞌu eraraato maꞌai roo-ro ara raarai? Boꞌu-ro emaꞌai roo erarai, ara raarai ma aꞌai-ri?”
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 — ausente —
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 — ausente —
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Rii himia-ro omahoroi-ka oromoamoi, “Rimo-ro raꞌu aaꞌoi raꞌai duumo? Rimo-ro aia raaꞌo duumo, ‘Iehoma reꞌei-da pooꞌu,’ ruu-ro aaꞌoi aꞌai, ‘Ka raꞌu mabu-ra riꞌo pupuo iraromoi Ioareato ideꞌa, tiato?’
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Kamia rimo-ro araibau araaꞌo duumo, ‘Uubi reꞌei-da pooꞌu,’ ara uubi hiiroi-ro, rimo roꞌoa kopi-da iamaꞌadei aꞌai kaumo rituo-rituo-ha, mabu rii iraromoi-da umoo tauo piiꞌimo, Ioare himogabo dubu-ka.”
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Kaida rii-ro pomoaimaimo, “Rimo umoo bia ara erarai aati-da ooꞌu.”
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Kaida Iesu-ro paaꞌo rii-do, “Ka moo-ro riꞌo iduuꞌai aꞌai bia, raꞌu eraraato raꞌai ara raarai.”
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Kaida pimoaduꞌo Iesu-ro uubi ara obeegiri, “Dubu ata, mire paꞌea pioodouti, ka imaꞌai-ka ma emeaꞌaumoi-ri uubi eito, ka goꞌotoi iemeheai-da, tutuu hiꞌa-ha pemidio iodau mati-da.Dubu ata, mire paꞌea pioodouti, ka imaꞌai-ka ma emeaꞌaumoi-ri uubi eito, ka goꞌotoi iemeheai-da, tutuu hiꞌa-ha pemidio iodau mati-da.|alt="lb00103b" src="LB00103B.TIF" size="col" copy="BFBS (Louise Bass)" ref="20:9"
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Himioi iohiai-da mire hurai ma idoꞌoumoi-ri, himoꞌa mereei otiodoai-ka, ruu mire paꞌeai emeaꞌai imeheai uubi eito, ruu omotoodeai mire hurai ma emaꞌaimoi-ri, irai paꞌeai emeeꞌai imeheai uubi-ro himoꞌa mereei ai-pamoꞌoboumo, imotiodoaimo araimai tuhaito-ha.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Ka ata himoꞌa mereei otiodoai-ka, irai mire paꞌeai emeaꞌai imeheai uubi-ro ai-paiꞌiaumo, iemaꞌaumo, otiodaimoi-ka araimai tuhaito-ha.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Kaida potiodoai ata himoꞌa mereei, mire paꞌeai emeaꞌai imeheidio uubi-ro aiha pamaꞌadeumo, rato-ratoi rautu omohuꞌoi-ka kekai eito.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Kaida mire paꞌeai rautu mereei-ro paaꞌo, ‘Moo raꞌu aꞌai raꞌai? Moo himia hiꞌa meree ohioi otiodoai raꞌai, eaꞌai-da ihaha-ka, rii-ro ruu emaabei aꞌai kaumo.’
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Irai mire paꞌeai eaꞌaumo uubi-ro iemeeꞌaumoi-da, rii himia poroduuꞌaimo, ‘Ara paꞌeai rautu dubui mereei-ka, ma raiꞌiaumo rituo-ha, ka ruu raarai, rimo raara-ro ma iiꞌai-ka.’
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Kiauka rii-ro, ruu omohuꞌoi-ka, mire paꞌei-da, rituo-ha imaiꞌiaumo.”
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Ruu ooꞌui aꞌai, aaꞌo uubi rituo-ha mimoto-die, ka mire paꞌeai imaꞌai aꞌai aamiꞌa eaꞌa uubi-do.”
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Ka Iesu-ro rii hohoi iarodio ida piatohetai, “Irai Iehoma made bukai raꞌu oroaduꞌo toto maꞌai, ara made diamoi-da?
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Turiaha uubi boiꞌo-ro mirahio duumo ara roꞌoa kopi hoꞌui-da, orotoeꞌauti aꞌai kaumo kerekere-ha, kamia ire roꞌoa kopi meree ata hoꞌu ato amirahiai, aaꞌo mereei patapata hiꞌa-ha ododiai aꞌai.”
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Bubui imatomudio uubi-re, ka Aiai Iehomai-do poue emaꞌatidio epuuhoro uubi-re, ai-piraromoumo Iesu aiha ma oꞌapuaimo. Mabu rii umoo tauo piiꞌimo, Iesu-ro iimoaduꞌo obeegiri-da rii ai-pimooꞌamo, irai rii toe paꞌaimo uubi eito.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Ka rii-ro aꞌai emera pororohoumo. Rii-ro uubi aamiꞌa taꞌii paꞌaimo, Iesui-do ma orooahuꞌomaimo, rii aaꞌoi aꞌai madei iaha-ka. Kaida pitiodoaimo Iesu oraꞌe ma emedeꞌaumo aamiꞌa atohetaiato. Ka ma emaꞌaimo ruu Roma Gamarai erara aꞌai epuuhoro uubi tui eito.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Ara taꞌii iaꞌaimo uubi-ro paaꞌoumo Iesui-do, “Imatomudio Dubu-o, rimo umoo-ka roo aaꞌo raai-re, kamia imatomudioi-re, meaha-ka, rimo umoo-ka roo gaaꞌu emera-ka turiaha uubi eito, kamia Iehoma gaboi iha hiꞌai imatomudio.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Rimo riduuꞌai, rimo himia bubui imoamoi araꞌai duumo, Gamara Kaisarai-do taketi aꞌai-da, ee, imoamoi aꞌai bia-ra?”
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Irai Iesu-ro umooi iiꞌi-da, rii erematuhuti, ida paaꞌo rii-do,
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 “Moo meree ata-ro mori hura gaaꞌu ma romoahuꞌomai. Boꞌu paira-ra hoho-rai-ra ara?”
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Ka Iesu-ro paaꞌo, “Ka meaha-ka, Kaisara raai ma emaꞌai Kaisarai-do, Iehoma raai ma emaꞌai Iehomai-do.”
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Hieꞌei-da uubi hohoi-da, ruu oraꞌe emedeꞌai modobo bia, ruu himia madei-da, ka rii madei iimoaimai emerai ioromidioumoi-da, hoho-ha peremeꞌaumo kiauka piroha piiꞌimo.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Sadusi uubi-ro aaꞌoi, uubi oroihi-da ireibuai aꞌai bia, rii amiꞌa-ro ooꞌumoi-ka Iesui-do ida paaꞌoumo,
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 “Imatomudio dubu-o, Mose-ro ara bubui rimoi-do piꞌati, ‘Dubu ata aia miihiai, ida ooboi meree tiato-ha amemeheai, ruu riaraamui-ro oobo himui ma omiai, ka meree ma imeꞌaido, ka iihiai dubui mereei-to ma iahoꞌoumoi-ka.’
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Ai-pemidioumo riaraamui, turiaha semeri (7), epuu mereei oobo omiai-ka, irai meree imeeꞌa tiatoi haato piihiiai.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Ka ruu iobodoi-ro omiai-ka aaꞌo oobo himui.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Ka meree ipiai-ro omiai-ka, aatu emerai raaha-ro pobodi turiaha aaꞌo semeri (7) eito. Rii aiha poroihiimo meree imeꞌatuti tiatoi haato.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Iarai aaꞌo oobo himui iihiai-ka.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Kaida oroihii ireibuai aꞌai himioi-da oroiꞌioi eito, ruu boꞌu oobo-ro ooꞌai maꞌai? Mabu turiaha semeri (7) dubu-ro poromoameheumo.”
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Iesu-ro pimoaimai rii, “Doꞌou ara himioi-da, upi dubui ai-orobo kaumo.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Boiꞌo-rie Iehoma aaꞌoi-da meai, rii ireibuai aꞌai kaumo ioroihimo reꞌei-da, ka emidioi aꞌai kaumo ooꞌui aꞌai himioi-da, irai rii oroboi aꞌai bia.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Rii arerui aibo orododiai aꞌai kaumo, oroihi aꞌai bia. Rii Iehoma meree-ka, mabu rii ireibuai aꞌai kaumo oroiꞌioi eito.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Ka Mose himia-ro aahuu pododiai oroihi ireibuioi aꞌai kaumo oroiꞌioi eito. Erai-ro iiruro buꞌi ioaduꞌo made ipi-da Paidubu ai-poaduꞌo, ‘Aberahamo Iehomai-ka, Isaꞌako Iehomai-ka, kamia Iakobo Iehomai-ka.’
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Ruu oroiꞌio uubi Iehoma-ka, ruu oroihi uubi Iehoma bia, turiaha uubi ai-roroiꞌio kaumo Iehoma hohoi-da.”
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Bubui imatomudio uubi aamiꞌai-ro paaꞌoumo, “Imatomudio Dubu-o! Roo madei oaimai mea hiꞌa-ka.”
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Kamia rii toe piraromoumo aamiꞌa atohetai made ma aaꞌoumoi-ri.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Iesu-ro iatohetai-ka rii, “Raꞌaibou-da maaꞌo duumo, Aiai-ro iapui mereei, Damida aramui-ro ooꞌai aꞌai?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Kamia Damida himia-ro ai-paaꞌo rahoaꞌe bukai-da,
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 modau-die moo-ro roo boho uubi aia rideꞌa
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Ka raꞌaibou-darie ruu Damida aramui? Damida-ro ruu ai-poibomai ida pahoꞌo, ‘Paidubu.’”
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Ka turiaha uubi ruu ioromidioumoi-da, Iesu-ro paaꞌo ruu iimatomudio mereei eito,
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 “Riꞌo ita eremabeumo bubui imatomudio uubi eito, boiꞌo-ro moroaꞌoiadio duumo muari hiꞌa hipura tutuꞌutui rautu, rii rio-ka imaabe rautu ma iꞌopoumo eremaro mati-da. Hoho reꞌei totoi rio-ha aꞌai-ka, idabu motoi-da ma emiꞌeitutimo, kamia meamea mati-ha ma iiohoumo mahuai-da.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Rii-ro imatuhutidio kaumo himu upibaiꞌoi, motoi piro ma imaꞌaimoi-ri. Kamia irudeme made tutuꞌutui aaꞌoi-ka ma imarahueumoi-ri! Rii imidai aꞌai riiboi memiho hiꞌa-ka!”
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.