Lucas 19
Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI
1 Iesu Ieriko iodoroi-da, goꞌotoi tuiai imadaꞌui omahoroi-ka.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Aaꞌo reꞌei-da taketi iimoamee uubi epuuhoro dubu ata pairai-ka, Sakaio, ruu raara hiiro-hiiro dubu-ka.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Ruu rio-ka Iesu ma emeeꞌai, ruu boꞌu-rie, uubi hiiroi tuiai-da, irai modobo bia mabu ruu komubuo dubu-ka
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Aaꞌo raꞌu-ri, ruu hioi-to podau rii epuui-da gaabi aibo ruꞌai pioro Iesu ma eaꞌai-ri, mabu Iesu aaꞌo reꞌei gaboi-ha orohodi aꞌai-ri.Aaꞌo raꞌu-ri, Sakaio hioi-to podau rii epuui-da gaabi aibo ruꞌai pioro Iesu ma eaꞌai-ri, mabu Iesu aaꞌo reꞌei gaboi-ha orohodi aꞌai-ri.|alt="ap-10-03" src="AP-10-03.TIF" size="col" copy="Alice Paschal" ref="19:4"
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Iesu aaꞌo mati eito iooꞌui-da, imaromiai-da paaꞌo Sakaioi-do, “Sakaio, oruo hioi-to, mabu moo roo motoi-da emidioi raꞌai ara himioi.”
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Sakaio hio hiꞌa-ha pooꞌuo, ka Sakaio-ro Iesu geꞌii hiꞌa rautu poꞌopai.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Turiaha iomahoroi-da, ieaꞌaumo uubi piro-piro made aaꞌoumoi-ka, “Ara dubui ai-odau memiho dubui motoi eito.”
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Sakaio iotoꞌai-da paaꞌo, Paidubui eito, “Paidubu-o, oromidio! Moo raarai itoodei raꞌai raara tiato uubi ma rimaꞌati-ri. Kamia moo-ro meree ata aia rematuhia, ruu iroaidai raai omoaimai raꞌai, kamia ata retoꞌa-gaaꞌu (3), ruu hoꞌui-da, taꞌii aꞌai raꞌai.”
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Ka Iesu-ro aaꞌoi-ka, ruui-do, “Ara motoi eito omoaabai, oroiꞌioi tauo ooꞌu maaka, ara himioi-da. Mabu ara dubui Aberahamo aramui ata-ka.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Uubihaubi mereei ai-pooꞌu iaratoaimoi iohoi, ka ma imooꞌui oroiꞌioi eito.”
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Ida uubi-ro ara madei ioromidioumoi-da, Iesu-ro iemahurai reꞌei-da omahoroi-ka, ida pimoaduꞌo ara obeegiri. Ruu taitai hiꞌa-ka Ierusaremaato, kaida rii-ro ai-piraromoumo Iehoma pai emidio erarai ihaha-ka, oobodi aꞌai.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Kaida Iesu-ro paaꞌo, “Hoꞌu epuuhoro dubu ata, ai-podau auꞌo hiꞌa hepui-to, Pai ma edeeꞌaumoi-ri, ka didimoi-to ma araimai goꞌotoi eito, pai ma emidioi-ri.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Ruu emeheai tiatoi-da, ruu tuuoti (10) moto himoꞌa uubi iahoꞌotiai-ka, mori gaaꞌu-gaaꞌui iimaꞌati-da, piduuꞌai, ‘Ita oroomaemeumo, ara mori-da, moo odai aꞌai muioi-da.’
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Ruu himia uubi-ro, rio tiato pemaꞌaimo, ruu pai ma emidioi-ri, ka aaꞌo raꞌu-ri, made himoꞌa uubi pemetiodoaimo, didimoi-da, pai epuuhoro dubui, ma omoaduꞌoumoi-ri, ‘Rimo rio bia ara dubui, rimo pai emidioi.’
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 “Aaꞌo dubui paidubu tauo pododiaimo, kaida iaraimai-da, made edeꞌai-ka, ruu moto himoꞌa uubi ma oobodimoi-ri ruu hohoi-da, umoo ma iiꞌi-ri raꞌaibou idodiaimo.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Epuu mereei ooꞌui-ka, ida paaꞌo, ‘Paidubu-o, moo tuuoti (10) mori hura-hura piridodiai, roo-ro iremaꞌai mori gaaꞌui-da.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Ruu-ro aaꞌoi-ka, ‘Mea hiꞌa paꞌai. Roo mea moto himoꞌa meree-ka. Roo keeke raarai-da iraromoi ooꞌai-ri, roo moo-ro tuuoti (10) paipai goꞌoto epuuhoro edeꞌai raꞌai.’
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Epuui moto himoꞌa mereei didimoi mereei, ooꞌui-ka, ida paaꞌo, ‘Paidubu-o, moo-ro tu-hapuo (5) mori hura-hura piridodiai, roo-ro iremaꞌai mori gaaꞌui-da.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Aaꞌo moto himoꞌa mereei eito, ruu-ro aaꞌoi-ka, ‘Roo tu-hapuo (5) paipai goꞌoto epuuhoro aꞌai aꞌai.’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 “Ata moto himoꞌa mereei ooꞌui-ka, ida paaꞌo, ‘Paidubu-o, ara-rie roo mori, moo-ro ai-piremedeeꞌa, hipura keehi-da iretebeai.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Mabu roo aahuu dubu-ka, kamia roromo-ka, moo rooi-do toe piraꞌai, roo raa bia, irai eidai-ka, idoꞌoi-ka roo-ro iodouti tiatoi.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Ruu-ro aaꞌoi-ka aaꞌo mereei eito, ‘Roo memiho moto himoꞌa meree-ka! Moo-ro roo himia madei modoboi-da odoboai raꞌai! Roo umoo-ka moo aahuu dubu-ka, kamia roromo-ka, moo raa bia irai eidai-ka, idoꞌoi-ka moo-ro iiodouti tiatoi.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Kamia raꞌu mabu ato-ra, roo-ro moo mori iiꞌa motoi-da emedeꞌa tiato? Kaida moo-ro ma rimidai hoꞌui-da emaꞌoai mori rautu, iiraimai-da.’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 “Kaida ruu-ro iotimo uubi eito aaꞌoi-ka, ‘Mori omodadeaimo ruu reꞌei-da, ka emaꞌaimo tuuooti (10) mori hurai iꞌapudio moto himoꞌa mereei eito.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Irai rii-ro paaꞌoumo, ‘Paidubu-o, ruu tuuoti (10) mori hura-hurai imiohidio!’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Ruu-ro pimoaimai, ‘Moo-ro riꞌo ai-riduuꞌai, boꞌou reꞌei-da miiꞌa raarai, ka hiiroi ruui-do ma emaꞌai. Irai boꞌu-ra raara tiatoi, ka ruu reꞌei ooꞌa keehibuo rautu, turiaha ooaidai aꞌai.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Ka, doꞌo hiꞌai, ire mooi-do heamo uubi, rii boiꞌo-ro rio tiato aꞌaimo, moo rii Paidubu ma riiꞌi, imooꞌumo, ahiou eito ma imotoumo moo hohoi-da.’”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Iesu aaꞌo madei iaaꞌo didimoi-da, ruu rii epuui-da pidiai Ierusaremai-to.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Ka ruu iooꞌui-da, Betapagi-re Betari-re goꞌotoi taitai, Orime roꞌoai-da, ruu iimatomudio mereei-da, retoꞌai (2) itiodoai-ka, epuui-da ma odaidoi-ri,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 ara madei rautu, “Odaido auoirie epuui ooꞌa goꞌotoi eito, riꞌoiti iidoi-da emeeꞌai aꞌai kaido otoꞌa hoho doriki ata orotohiatidioi-da, meree ata-ro emiꞌei bia ruu ohui-da. Ita omopimoido, ka ita omooꞌuido ara hiou eito.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Meree ata-ro aia maraato, raꞌu-ri momopimo duumo, ita omoaduꞌoumo, ‘Epuuhoro dubui rio-ka.’”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Iodaidoi-da, turiaha raarai Iesu-ro iaaꞌo emerai-ha pimeꞌaido.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Riiti-ro doriki imi iomopimoidoi-da, doriki abeai-ro paaꞌo, riiti-do, “Raꞌu-ri momopimo duido riꞌoiti-ro?”
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Riiti-ro pomoaimaido, “Epuuhoro dubui rio-ka.” Riiti-ro doriki imi iomopimoidoi-da, doriki abeai-ro paaꞌo, riiti-do, “Raꞌu-ri momopimo duido riꞌoiti-ro?” Riiti-ro pomoaimaido, “Epuuhoro dubui rio-ka.”|alt="wa03894b" src="WA03894b.tif" size="col" copy="UBS (Graham Wade)" ref="19:33-34"
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Ka riiti-ro doriki aiha pomodaido Iesui-do, riiti turiaha ohui hipura tutuꞌutui, doriki hoꞌui-da aiha pihoꞌoutido, Iesu omoabaidoi-ka, ma ioroi-ri.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Iesu doriki-da iooꞌui-da, uubi hipura tutuꞌutui aiha pihoꞌoutimo gaboi ipi-da.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Ruu iooꞌui-da Ierusarema taitai eito, Orime roꞌoai ioruodio gaboi-da, ruu iimatomudio uubi geemai-ro, Iehoma pairautu madei-to pemarahueumo, kamia keito made aaꞌoumoi-ka, rii-ro turiaha pai raarai iaꞌaumoi-da.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Rii-ro paaꞌoumo,
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Kaida aamiꞌa Pariseia uubi-ro paaꞌoumo uubi tuiai-da Iesui-do, “Imatomudio dubu-o, roo iimatomudio mereei erehe madei-to imaaꞌo piroha ma iiꞌimo!”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Iesu-ro imoaimai-ka, “Moo-ro riꞌo ai-riduuꞌai, rii piroha amiiꞌi duumo, roꞌoa kopi-kopi-ro geegaꞌeega made aaꞌoi aꞌai kaumo.”
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Ruu iohiꞌiai-da goꞌoto geegai taitai eito, kaida ruu-ro ieaꞌai-da, idebi pemaꞌai.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Ka ruu-ro aaꞌoi-ka, “O, riꞌo umoꞌu-ha umoo ita iiꞌimo, riꞌo geꞌebadi raꞌu-ro imomooꞌui maꞌai! Irai riꞌo-ro doꞌou eaꞌaa bia!
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Himio ata ooꞌui aꞌai, riꞌo boho uubi-ro, roꞌoa hepu marai-da iimoaaꞌei aꞌai kaumo, ka riꞌo rioi-da imomurai aꞌai kaumo, turiaha hapuo-hapuoi-da.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Riꞌo ihaha itoeꞌauti aꞌai kaumo, ka riꞌo hoai rioi uubi-re, roꞌoa kopi ata emeheai aꞌai bia, ruu himia boboi-da. Mabu riꞌo-ro oibomaimo bia, Iehoma iooꞌu himioi, riꞌo imoabai.”
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Iesu irudeme motoi iodoroi-da, raarai ioromoameumo uubi ibodidioi omahoroi-ka kekai eito.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Ka rii iduuꞌai-ka, “Iehoma made bukai-da tauo piꞌatimo, ‘Moo motoi irudeme moto-ka,’ irai riꞌo-ro ai-pemeheꞌeaimo piroi opiꞌo mati-to!”
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Turiaha himioi Iesu ai-pimatomudiotuti, irudeme motoi-da. Ka Iehoma poue emaꞌati uubi epuuhoro uubi-re, bubui imatomudio uubi-re, kamia uubi epuuhoro uubi-re, rii rio-ka Iesu ma aiꞌiaumo.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Irai rii-ro ruu ma aiꞌiaumo gabo emeemeꞌa bia, mabu turiaha uubi ruu-ha poromidioumo. Rii rio bia made ipi ata ihimoi.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.