Lucas 14

Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sabati ata-to, Iesu ai-podau Pariseia uubi epuuhoro dubu ata, motoi-da ma iihoidoi-ri, kamia uubi-ro ihaha pemaꞌotidioumo, ruu aꞌai raa ma emeeꞌaumoi-ri.
1 Baiyarir ana veya ta, Pharisee hai ukwarin ana baremaim Jesu bay aamih na, baise sabuw nati’imaim hima’ama i Jesu hibimtitiy.
2 Oto-ra tu-rai iaupaimo dubui hieꞌei-da emeeꞌai-ka.
2 Naatu nati’imaim orot ta an uman hikurut ma’am yawas isan na Jesu nanamaim tit.
3 Kaida piatohetai Iesu-ro, bubui imatomudioumo uubi, Pariseia uubi rautu, “Rimo bubui-da modobo-ra, Sabati-da uubi idomoiatidioi, ee modobo bia-ra?”
3 Baise Jesu Pharisee naatu ofafar so’ob wairafih ibatiyih, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar ebibasit boro orot babin taniyawas ai en?”
4 Irai rii piroha piiꞌimo. Iesu-ro aaꞌo dubui, oꞌapuai-ka, iodomoiatidio, ka aiha potiodoai.
4 Baise men tur ta hio. Basit Jesu orot bai iyawas naatu iu ana ubar in.
5 Kaida piatohetai, “Sabati-da riꞌo meree ata meree ohioi, kamia boromokau, boboi-da aia moohuꞌumatidio, roo-ro hioi-to omioi amaꞌai?”
5 Imaibo ibatiyih, “O orot ta natu o a bobaituw Baiyarir ana veya hub tare’er na’at boro itihamiy ta’in tamorob, o boro mata takabiy itarowen ra’ah tayen?”
6 Irai rii-ro, modobo bia ruu madei omoaimai.
6 Sabuw baiyafutinamih hikasiy hima kwanekwan.
7 Iesu-ro umoo iiꞌi-ka, iiamaꞌue uubi-ro totoi-da meamea mati-ha iarahoꞌoutimoi, ka ruu-ro obeegiri imoaduꞌoi-ka.
7 Nanawan sabuw afa bay aa ana efanamaim efan gewasih hirurubinen Jesu itih, basit oroubonamaim sabuw iuwih eo,
8 “Roo meree ata-ro aia maamaꞌue, oobo-ra dubu-ra idabuai mahuai eito, mea mati haato emiꞌei bia. Aamiꞌa himioi, oobodii aꞌai roo pai-ro omiorai pai, aamaꞌuei aꞌai kaumo,
8 “Orot ta, tabin ana hiyuw isan a kob nan na’uwi inanan men inayen efan gewasinamaim inamare’emih, anayabin orot gagamin ta auman ana kob hinan boro enan.
9 kaida riꞌoiti gaaꞌu-ha iamaꞌue mereei ooꞌui-da, roo oduuꞌai aꞌai, ‘Ire mati omoameheai.’ Kaida roo hiipo hiꞌai ereaꞌai aꞌai, ka roo goro hiꞌai-da emiꞌei aꞌai.
9 Imih orot hiyuw matuwan airi a kob na uwi kwanan boro nayen na’uwi, ‘Aro o kumisir haw kure, tura eyen iti’imaim emare,’ o boro biya’ohow auman inamisir haw inare.
10 Kaida roo aia maamaꞌue duumo ma odai goro hiꞌai mati ataato ma emiꞌei, ka roo aamaꞌue mereei ooꞌui-da rooi-do aaꞌoi aꞌai, ‘Abeata-o, eibua ara mati eito.’ Ka roo pairai emaabei aꞌai kaumo aamiꞌa iiamaꞌue uubi hohoi-da.
10 Imih a kob hinan hina’uwi inanan, haw inamare, saise orot hiyuw matuwan a kob nan boro na’uwi, ‘Au begon kuyen seb ir yan kumare,’ o boro yasisir auman ina misir seb inayen efan gewasin inab nanawan afa bairi ir yan kwanama.
11 Boiꞌo-ro morododiai duumo rii himia pai, rii iimoruoi aꞌai kaumo, kamia boiꞌo-ro iimoruoumo, rii pai idodiai aꞌai kaumo.”
11 Anayabin orot yait taiyuwin i’itin ra’ah, God boro nab haw nayare, baise orot yait taiyuwin i’itin furuw God boro nayara’ah orot gagamin namatar.”
12 Ka Iesu-ro iiamaꞌue mereei eito aaꞌoi-ka, “Roo-ro himio tuia du, kamia adimo du, amimaꞌai, roo riaraamui iamaꞌuei bia, roo taitai hiꞌai uubi-re, roo riamiꞌoi-re, roo raamiꞌoi-re, roo ora-gaaꞌu-ha uubi-re, kamia roo raara hiiro riaraamui-re, mabu rii-ro roo kama aamaꞌuei aꞌai kaumo, aaꞌo emerau-da, roo taꞌii aꞌai aꞌai kaumo, roo raꞌu ododiai rii-do.
12 Imaibo Jesu bar matuwan hairi bay aamih iu nan isan eo, “Auyit o rabirab ana bay inabitab, men o a of, tait bairi a rara ta’imon, taituwa o isusu’ubih, naatu a’ofonah guguw wairafih ina’uwih hinan bairi kwana’aamih. Anayabin o nati na’atube inasinaf, i boro a bay wan hitab hinit inaa.
13 Roo mahuai aꞌai-da, raara tiato uubi, dabu uubi, tuupi hapuoi ioroihiimo uubi, ka idomai tiato uubi ma iamaꞌuei,
13 Baise hiyuw inabowabow ana veya, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah duboh, matah fim, ina’uwih hinan bairi bay kwanaa,
14 ka roo meai eidai aꞌai, mabu rii-ro roo kama omoaimai aꞌai bia. Iehoma-ro, roo taꞌii omoaimai aꞌai, meaha iemidioumo uubi rituoi-da ireibuai aꞌai himioi-da.”
14 saise God boro baigegewasin nit. Anayabin sabuw nati boro men a hiyuw wan hinay hinit, baise sabuw gewasih morobone hinamimisir ana veya’amaim, abisa isisinaf isan God boro imaim a wayow nit.”
15 Iiamaꞌue uubi ata-ro, gaaꞌu-ha iihoumo mati-da, ara madei ai-poromidio, ruu-ro aaꞌoi-ka Iesui-do, “Geꞌii hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai mahuai-da emiꞌeituti aꞌai uubi eito, Iehoma pai emidio erarai-da!”
15 Orot ta nati bay ana gemamaim hairi hima’am iti tur nowar, basit Jesu isan eo, “Orot yait God ana aiwobomaim hiyuw isan namamare boro yasisir gagamin maiyow nab.”
16 Iesu-ro aaꞌoi-ka ruui-do, “Dubu ata-ro geega mahua paꞌai, ka hiiro uubi piamaꞌue.
16 Baise Jesu oroubonamaim orot iu, “Veya ta orot ana hiyuw bogaigiwas, naatu sabuw maumurih na’in hai kob in.
17 Mahuai himioi iohiai-da, ruu raa himoꞌa mereei otiodai-ka, ruu-ro iiamaꞌue uubi iduꞌaituti, ‘Ooꞌumo, raarai-da riꞌo turiaha tauo imaumodii maaka.’
17 Naatu hiyuw aanin isan ana veya natit, tur iyafar ana ofonah isah eo, ‘Kwanan hiyuw tanaa, sawar etei ai moyab sawar.’
18 Irai omahoroumoi-ka, iiorobodoumoi-da, aamiꞌa orohodi made aaꞌoi, epuui mereei-ro aaꞌoi-ka, ‘Moo hepu reidai-die, ida eaꞌai odai raꞌai, moo giiꞌepu madei roaidai.’
18 Baise etei hikwahir tur ta ta hibow hitit, orot ta eo, ‘Ayu au me boubun atubun ananutitiyimih anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
19 Atai-ro aaꞌoi-ka, ‘Moo teri (10) boromokau rimidai-die, moo ai-rodau rii imahibai, ida moo giiꞌepu madei roaidai.’
19 Orot ta eo, ‘Ayu au cow baubuh etei ten atobon, imih baimanamen isan anan, a tur ao’owen men karam boro anan.’
20 Ata gaaꞌui-ro paaꞌo, ‘Moo ooboi doꞌou romia maaka, ida moo ooꞌui aꞌai bia.’
20 Naatu orot ta eo, ‘Ayu i boubun atabin, imih men karam boro aawau anihamiy nama airit tanan.’
21 “Ka moto himoꞌa mereei iaraimai-da, turiaha raarai aiha pomoaduꞌuti epuuhoro dubui eito, ka ruu iha udoi paꞌai, ida paaꞌo, ruu moto himoꞌa mereei eito, ‘Hioi-to odau gabo geegai, kamia goꞌotoi gabo keekei eito, ka iꞌopo raara tiato uubi-re, tuupi hapuoi ioroihiimo uubi-re, dabu uubi-re, ka idomai iaꞌa tiato uubi-re.’
21 Akir wairafin matabir maiye na orot gagamin ana tur eowen. Bar matuwan yan so’ar ana akir wairafin iu, ‘Saife kutit kwen ef gagamih yahimaim naatu bar merar hai ef yahimaim sabuw kakafih, yababan wairafih, ah umah kurut, ah umah murubih, matan fim initeten inan hiyuw tanaa.’
22 Kiauka, moto himoꞌa mereei-ro aaꞌoi-ka, ‘Dubu atau-o, roo-ro imaaꞌo emerai tauo-ha orododiai maaka, irai ruuꞌai hiaꞌei imooꞌa.’
22 Naatu akir wairafin eo, Regah, io na’atube i asinaf, baise bar awan i men karatan.’
23 Epuuhoro dubui-ro aaꞌoi-ka, ruu moto himoꞌa mereei eito, ‘Odau, hepu geegai gaboi-re, ka aamiꞌa oto gaboi eito, uubi pupuoi-to iduꞌaituti, ma ooꞌumo moo motoi huru ma iiꞌi-ka.
23 Imaibo orot ana akir wairafin iu, ‘Kutit kwen bar merar hai ef gagamih yahimaim, naatu ef gidigidih rewahimaim, sabuw iyab nati’imaim ina’i’itih inabuwih kwanan, saise au bar awan nakaratan.’
24 Riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai, moo-ro epuui-da iiriamaꞌue uubi mereei ata-ro moo adimo dui, topo odoboai aꞌai bia.’”
24 A tur ao’owen sabuw iyab wan hai kob anan i men hikok imih boro men yait ta au hiyuw nakatubunimih!”
25 Himio ataato, hiiro hiꞌa uubi Iesu rautu pimadaꞌuimo, ruu iereemeteai-da paaꞌo rii-do,
25 Ana veya ta sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan tatabir iuwih eo,
26 “Meree ata aia mooꞌu mooi-do, ida ruu moo-ro ematomudio meree iiꞌi amiraromo, ruu abea-ra maamu-raire, oobo-ra meree keeke-raire, raamiꞌo-ra mabiamiꞌo-raire, kamia ruu himia hiꞌa oroiꞌioi-re, kekai-da ma ideꞌai, ka ruu moo-ro ematomudio meree iiꞌi modobo-ka.
26 “Orot yait ayu ebi’ufnunu, baise hinah, tamah, aawan natunatun, taitin, ruburubun isah ebiyabow naatu i taiyuwin auman ana yawas isan ebiyabow, nati orot i men karam boro ayu ni’ufnunu.
27 Riꞌo boiꞌo-rie satauroi iaꞌotatidio tiato, kaida moo didimoi-da moo ma robodoumo, riꞌo modobo bia moo-ro imatomudio meree iiꞌimoi.
27 Orot yait ana onaf na’abar ayu ananamaim ni’ufnunu airi ananan i ayu au bai’ufununayan.
28 “Riꞌo meree ata moto tutuu ma ididi-ri aia meremaumodi, epuui-to roo emiꞌei aꞌai, ka emeꞌuioi aꞌai mori modoboi, roo moto tutuui ma opoiꞌoi-ri.
28 Orot ta ana bar wowabinamih boro men asir nawowab kwaniyimih, baise wan i boro namare ana bar ayubin nayakitifuw, ana baiyan boro bai’ab naatu ana kabay karam boro iti bar nawowab nisawar ai en.
29 Kamia roo mori modobo bia-ra, roo moto tutuui opoiꞌoi aꞌai bia, goroi ododiai oropoiꞌoi-da, ka turiaha boiꞌo-ro meaꞌa duumo raꞌu-ro morododiai, roo mari emaꞌai aꞌai kaumo, mabu roo motoi opoiꞌo bia.
29 Anayabin ana kabay men nakakaram na’at boro tafah nararauwen ufunamaim wowabina’e nabat, naatu sabuw afa tafawat hinabatabat hina’itin boro hini’iyab hinamarib,
30 Rii-ro aaꞌoi aꞌai kaumo, ‘Roo moto tutuui ididi tauo poomahoro, irai omaꞌati opoiꞌoi modobo bia.’
30 hinao, ‘Iti orot bar wowabinamihibe busuruf tafawat rauwen naatu ihamiy ebatabat.’
31 “Gaaꞌu aibo-ka, paidubu ata aia moobodi teri tauseri (10,000) beha uubi rautu, ma araiꞌiai-ri paidubu atai tueriti tauseri (20,000) dubui rautu, ka ruu araiꞌiiai eito odau tiatoi-da, ruu emiꞌei aꞌai, ma iraromoi-ri, ruu pupuoi modobo-ra, ata paidubui rautu ma araiꞌiaidoi-ri.
31 Itinin tabo iti, aiwob orot ta ana baiyowayah etei 10,000 tabow, aiwob orot ta hairi baiyowamih tan, baise aiwob orot ta ana baiyowayah etei i 20,000 imih nati aiwob ta i boro tamare tama tanot, ‘Ayu karam boro nati aiwob orot airi aniyow?’
32 Kamia ruu modobo tiato-ra, ka made himoꞌa uubi itiodoai aꞌai, paidubu atai ma emeeꞌaumoi-ri, ka miroi ma ododiaimo ruu taitai eito oohiꞌia tiatoi haato.”
32 Naatu tanotanot men takakaram na’at, i boro ef yok tama tur tiyafar aiwob turan hairi hitao tufuw hita’afuw.
33 Iesu-ro madei opoiꞌoi-ka, “Aaꞌo emerai gaboi-da, roo ioohiidio raarai imeheai bia-ra, roo modobo bia moo-ro ematomudio meree iiꞌi.”
33 Ef i nati ta’imon, orot yait nakok ayu bai’ufnunu’umih mat i ana sawar etei nakwahir nayaraiyen.
34 “Damerai meai meaha-ka, irai ruu himia meai aia moropoiꞌo, ata gabo ooꞌa bia, damerai ruu himia meai ata ma orododiai.
34 Riy i gewasin, baise naniyan nabi’en boro hinisaroun, anayabin men karam boro hiniwa’an riy namatar maiye.
35 Aaꞌo damerai mea bia, raa matei imomohi hepu toꞌoi eito, iipeduai aꞌai kekai eito. Ida riꞌo hepato rautu-ra oromidioumo.”
35 Naatu me yan ub yen gewas isan hinayayare boro men ana gewasin ta namatar, imih boro hinisaroun. Imih o yait tain ema’am inarub tur iti inanowar gewas!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.