Lucas 12

Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aatu himioi-da, hiiro hiꞌa tauseri (1,000) uubi gaaꞌu-ha ioodabuaimoi-da, aamiꞌa uubi, aamiꞌai hoꞌu-hoꞌui-da ai-potooꞌutiimo. Iesu-ro epuui-da ruu iimatomudio mereei eito aaꞌoi-ka, “Ita eremaabeumo, Pariseia uubi paramai iaupaituti tuoꞌoi aibo-ka, moo-ro ai-raaꞌo, rii daea uubi-ka.
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Raꞌu momurudio, eremapotai aꞌai, kamia goro hiꞌai iipiꞌomatidioi, umoo iiꞌi aꞌai kaumo.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Kaida roo-ro duꞌi-da raꞌu maaꞌo, himioi tuia hiꞌai-da, oromidioi aꞌai kaumo, ka haadoai-to raꞌu maaꞌo, oropatidio ruuꞌai goroi-da, motoi ubui-da pairautu madei-to, aaꞌoi aꞌai kaumo.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 “Moo-ro riꞌo moo riaraamui ai-riduuꞌai, toe aꞌaimoꞌa tuupi boiꞌo-ro aiꞌiiai maꞌai duumo rituo-ha, irai memiho raa ata ododiai aꞌai bia didimoi-da.
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Riꞌo moo-ro imapui raꞌai, riꞌo-ro boꞌu toe emaꞌai maꞌai duumo, Iehoma toe ma emaꞌai, ruu erara-ka, ruu-ro aiꞌiia didimoi-da, riibo mati eito ma epeduai. Ie, riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai ruu beha-ha toe ma emaꞌai.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 “Tu-hapuo (5) miroria, retoꞌa (2) mori hurai-to, ideꞌai amaꞌai? Ie, iaha-ka, Iehoma-ro gaaꞌubuo miroriai ata, dodo iiꞌi aꞌai bia. Tu-hapuo (5) miroria, retoꞌa (2) mori hurai-to, ideꞌai amaꞌai? Ie, iaha-ka, Iehoma-ro gaaꞌubuo miroriai ata, dodo iiꞌi aꞌai bia.|alt="gt00023" src="GT00023.tif" size="col" copy="Gordon Thompson (WBT)" ref="12:6"
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Kamia roo epuui muhoi turiaha tauo piahoꞌouti, kaida toe aꞌai bia, roo muari hiꞌa-ka, turiaha miroriai aibo bia.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 “Moo-ro riꞌo ai-riduuꞌai, boꞌu-ro maaꞌo turiaha uubi hoohoi-da, ruu mooi-doka, Uubihaubi Mereei-ro, gaaꞌu emerai aaꞌoi aꞌai rii-do, Iehoma arerui hohooi-da.
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Irai boiꞌo-ro raraibo duumo moo, turiaha uubi hoohoi-da, Uubihaubi Mereei-ro rii aaꞌo emerai iraiboi aꞌai Iehoma arerui hohooi-da.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 “Meree ata boꞌu-ro maaꞌo omoamoo made ata, Uubihaubi Mereei eito, modobo-ka emapihiti, irai boꞌu-ro maaꞌo memiho omoamoo raara Dubuae Urioi eito, emapihiti aꞌai bia.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 “Rii-ro riꞌo aia mimooꞌu duumo, idabu motoi uubi-re gamarai-re kamia aamiꞌa epuuhoro uubi hohooi-da iatohei, pauo iraromoi bia, riꞌo raꞌu aaꞌoi maꞌai duumo riꞌo himia oroomatuei ma aꞌai.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Mabu Dubuae Urioi-ro, riꞌo imatomudioi aꞌai aaꞌo himio mabui-da, riꞌo raꞌu aaꞌoi-rie.”
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Dubu ata-ro uubi hiiroi tuiai-da paaꞌo Iesui-do, “Imatomudio dubu-o, moo raamui oduuꞌai, rimoiti abeai-ro irimoameheai raarai, ma roromotoodeaido.”
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Iesu-ro ruu omoaimai-ka, “Dubu-o, moo erarai boꞌu-ro remaꞌai riꞌoiti raarai ipituiai-da ma rimotoodeai-ri?”
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Ka Iesu-ro rii-do aaꞌoi-ka, “Meaha ereaꞌaumo, ka ita ereemaabeumo riꞌo himia, rurubu oroiꞌioi-da, mabu oroiꞌioi, ihahai uubi iraahoꞌoo raarai-da ododiai bia, iahoꞌouti bia, raꞌaibou raara hiiro meree-ra.”
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Kaida pimoaduꞌo, Iesu-ro ara obeegiri, “Raara hiiro dubu ata hepu rautu-ka, aaꞌo hepui-da paꞌea raarai mea hiꞌa-ha piooumo.
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Ruu himia-ro iraromoi oomahoroi-ka, ‘Moo paꞌea raarai iraahoꞌoo mati tiato-ka, moo raꞌu aꞌai raꞌai?’
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Ruu himia oromoaduꞌoi-ka, ‘Moo araibau aꞌai raꞌai, moo paꞌea raarai-re, kamia dui iiꞌa motoi iagogouti raꞌai, paipai ma riititi-ri, ka moo raa hurai-re, kamia aamiꞌa dui hiei-da iraahoꞌooi raꞌai.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Ida, moo himiai-do ai-raaꞌo, moo raara hiiro dubu-ka! Moo rio aꞌai meamea raarai turiaha burioi iiꞌadioi aꞌai, pauo tiato oroiꞌioi ma reidai-ri iiho idioi ma raꞌai, geꞌii rautu ma remidio!’
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Irai Iehoma-ro aaꞌoi-ka ruui-do, ‘Roo amaamo-ka! Doꞌou duoi roo oroiꞌioi oaidai raꞌai, ka roo ieremaumodi raarai turiaha boꞌu-ro imidai maꞌai, roo-ro imeheai aꞌai-da?’”
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Ka Iesu-ro obeegiri opoiꞌoi-ka, “Araibau-ka, raara hiiro-hiiroi boiꞌo-ro moromomohi duumo, rii himia-haido, rii Iehoma hohoi-da, raara tiato-ka.”
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Kaida Iesu-ro paaꞌo, ruu iimatomudio mereei eito, riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai, pauo iraromoi bia iiho dui eito, riꞌo ma oroiꞌioumoi-ri, kamia tuupi imaꞌoia hipurai eito!
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Oroiꞌioi ihaha raa-ka, duui aibo bia, kamia tuupi ihaha raa-ka, imaꞌoia hipurai aibo bia.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Oaꞌoai ma iraromoumo, rii ruꞌa hura ioodouti bia, kamia paꞌea raa iaꞌuboumo bia, rii duu iraahoꞌoo moto tiato-ka, rii Iehoma-ro iomoto, riꞌo muari hiꞌa-ka, momoꞌoi aibo bia.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 Meaha-ra, riꞌo pauo iraromo rautu emidioi, pauo iraromoi-ro, roo oroiꞌioi keehibuo, tutuu omotutuomai amaꞌai? Abiarie.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 Roo-ro ara keehibuo raai ododiai modobo bia-ra, ka raꞌu-ri pauo iraromoi-ra, aamiꞌa raarai eito.
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 Ma iaꞌaumo buꞌi kopoi raꞌaibou miiꞌi duumo, rii omaꞌatimo bia, kamia hipura idodiaimo bia, rii himia-ri. Irai moo-ro riꞌo ai-riduuꞌai, Soromori hipurai tomioi aibo bia, kopoi tomioi, muari hiꞌa-ka.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Iehoma-ro iidodiai, buꞌi tataꞌoi tomioi, tataꞌoi doꞌou araarie, toutu uubi-ro, iipeduai aꞌai kaumo, erai-ro ma iruuroi-ri. Iehoma-ro rii hipurai imaꞌati emerai, riꞌo ihaha imaꞌati amaꞌai? Ie, ihaha imaꞌati aꞌai! Riꞌo pupuo iraromoi keeke hiꞌa-ka!
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 “Kamia raꞌuri-ha iraromoi-ra, iiho-ra, idioi-rai eito, pauo iraromoi bia.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Ara hepui-da, Iuda guui-da paira tiato uubi, turiaha himioi ai-iraromodio kaumo, aaꞌo raarai. Riꞌo abeai umoo-ka, riꞌo rio-ka aaꞌo raarai.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Kaida Iehoma pai emidio erarai ma iraromoi, ka ruu-ro ara hepui-da, riꞌo oroiꞌioi iraromo raarai, imaꞌati aꞌai.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 “Toe aꞌaimoꞌa, paꞌa keehi-o, riꞌo Abeai geꞌii-ka, ruu Pai emidio erara ma imaꞌai-ri, riꞌoi-do.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Turiaha riꞌo raarai ma ideꞌai oromoamei-ri, ka mori, raara tiato uubi ma imaꞌati. Oroaheꞌa tiato mori haaꞌo, ita eremaumodiimo, ka riꞌo mea irahoꞌoo raarai ita ideꞌaumo aromoi-da. Ka rii oropoiꞌoi aꞌai bia, mabu piro ata-ro imeꞌei aꞌai bia, kamia tete ata-ro itoeꞌauti aꞌai bia.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Riꞌo kaukai iiꞌai aꞌai, meamea raarai iiꞌaa reꞌei-da.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 “Ma ereemaumodi, raꞌu-ro ooꞌui maꞌai eito, ka ma orododiai, oobodii aꞌai raarai eito, kamia ramepai ma adiai,
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 himoꞌa uubi-ro, rii epuuhoro dubui ma omotiimo emerai, oobo-ra dubu-rai idabuai mahuai reꞌei-da, ooꞌui aꞌai aiboi. Ruu araimai-da, birii amaaꞌedei aꞌai, ka birii gaaꞌu hiꞌa-ha ma emaꞌeraimo.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Geꞌii hiꞌa-ka, himoꞌa uubi rii epuuhoro dubui-ro, oroiꞌioi-da amimeeꞌa ruu araimai-da, kamia tauo ageremaumodiimo! Moo-ro riꞌo ihaha riduuꞌai, ruu eremaumodi aꞌai, ka rii iduuꞌai aꞌai ma emiꞌeitutimoi-ri, ruu-ro ma iomotoi-ri.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Ruu duoi tuiai-da, kamia didimoi-to ooꞌui aꞌai-da, rii tauo ageremaumodiimo, ida amimeeꞌa, rii geꞌii hiꞌa-ka.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Kaida riꞌo umoo hiꞌa ma ooꞌai, motoi rautu mereei umoo-ra piroi, ooꞌui aꞌai himioi, ruu-ro omoaꞌuei aꞌai bia motoi ma ehebiai-ri.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Ka riꞌo rautu ma eremaumodi, mabu Uubihaubi Mereei ooꞌui aꞌai himioi, riꞌo umoo ooꞌai aꞌai bia.”
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Petero-ro atohetai ka, “Paidubu-o, ara obeegiri rimo behaido-ra, ee turiaha uubi rautu-ra?”
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Paidubui-ro omoaimai-ka, “Ka boꞌu-rie mea eremaabe emidioi, kamia moꞌui rautu himoꞌa mereei? Ruu beha-ka, epuuhoro dubui-ro, epuuhoro meree ododiai aꞌai motoi ma eaꞌai-ri, kamia aamiꞌa moto himoꞌa uubi duui ma imaꞌati-ri, duui imaꞌati himio hiꞌai-da.
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Geꞌii hiꞌa-ka, ire moto himoꞌa mereei, ruu epuuhoro dubui, araimai-da, ruu aaꞌo emerai aꞌai-da amemeeꞌa!
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Ie, riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai, moto epuuhoro dubui-ro, motoi himoꞌa mereei epuuhoro apui aꞌai, ruu raarai turiaha ma emeaꞌai-ri.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Irai ire himoꞌa mereei-ro, ruu himiai-do aibau amaaꞌo, ‘Moo epuuhoro dubui, tutuu hiꞌa himio eidai ma araimai-ri.’ Kaida ruu-ro iimotoi amoomahuꞌuai, aamiꞌa moto himoꞌa upi dubui, iiho-ra idiorai-da imaꞌai, kamia amaamo oboi-da.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Kaida ruu epuuhoro dubui ata himioi ooꞌui aꞌai-da motoi eito, himoꞌa mereei-ro ruui-do omoti tiato himioi-da, kamia ruu umoo iiꞌi tiato himioi-da, epuuhoro dubui-ro ruu amaꞌadei aꞌai, ka otiodoai aꞌai iroomidio tiato uubi eito, rii rautu ma emidioi-ri.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 “Moto himoꞌa mereei umoo-ra, ruu epuuhoro dubui-ro, raꞌu omaꞌati emaꞌai, irai ruu-ro aꞌai bia, kamia ruu-ro ereemaumodi bia-ra, ka ruu pairautu hiꞌa ororihoi aꞌai.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Irai moto himoꞌa mereei umoo bia-ra, ruu epuuhoro dubui-ro raꞌu omaꞌati emaꞌai, kamia ruu-ro memiho aia maꞌai, ruu modobo-ka, keehibuo aibo ororihoi. Hiiroi emaꞌai mereei eito, hiiro-ri oroaroi-ka. Kamia hiiro hiꞌa emaꞌai mereei eito, hiiro hiꞌa-ri oroaroi-ka.”
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 “Moo ai-pirooꞌu hepu geemai erai-da adiai, ka moo rio-ka ara erai iradi ma oomahoroi!
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Moo temetemei-da ma romoꞌuumidioumoi-ri romotii, ka pauo iraromoi odai aꞌai moropoiꞌo!
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 Riꞌo iraromoi-da, moo miroi aromooꞌu ara hepu geemai eito? Abiarie, miroi bia, irai himia orootoodei!
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Doꞌou ara ipi-da, imodau iiꞌai aꞌai himioi, maamu, abea, meree, tu-hapuoi-to orootoodei aꞌai kaumo, retoꞌa-gaaꞌui-ro (3) retoꞌai (2) imoamoi aꞌai kaumo, kamia retoꞌai-ro (2) retoꞌa-gaaꞌui (3) imoamoi aꞌai kaumo.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Abeamiꞌoi-ro ohio mereei imoamoi aꞌai kaumo, ka ohio mereei-ro abeamiꞌoi imoamoi aꞌai kaumo. Maamiꞌoi-ro buhe mereei imoamoi aꞌai kaumo, ka buhe mereei-ro maamiꞌoi imoamoi aꞌai kaumo. Daamiꞌoi-ro eteamiꞌoi imoamoi aꞌai kaumo, ka eteamiꞌoi-ro daamiꞌoi imoamoi aꞌai kaumo.”
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Iesu aaꞌoi-ka uubi eito, “Riꞌo-ro bubui aia meaꞌaa duumo, himioi ooruo hapuoi-da ioroi-da, riꞌo-ro gaaꞌu hiꞌa-ha aaꞌoi aꞌai kaumo, ‘Mihaei ooꞌui aꞌai,’ kiauka mihaei aiha ooꞌui-ka.
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Kamia riꞌo-ro aia mereaꞌaa duumo, hapuo atai koroboi omumui-da, ka riꞌo-ro aaꞌoi-ka, ‘Mati erara-ro oohiai aꞌai.’ Kiauka, erarai-ro oohiai-ka.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Riꞌo daea uubi-ka! Riꞌo-ro hepu-ra aromo-rai imiaꞌaa duumo, riꞌo umoo-ka raꞌu-ro oobodi maꞌai, irai raꞌu mabu-ra riꞌo-ro ara himioi orododiai raarai ihahai umoo iiꞌi tiato?
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 “Riꞌo-ro himia ma eaꞌaumo, mea ododiai raai raꞌu-ra?
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Meree ata-ro, roo aia meemehiipo, pauoi-to ma emahibai idomoiai-ri, roo omodau toe-ka, bubu uubi hohooi eito. Roo-ro aꞌai tiato-ra, roo oaredioi aꞌai kaumo, bubu uubi hohoo reꞌei eito, ka ruu-ro roo imaꞌai aꞌai idi uubi eito. Kaida roo edeꞌai aꞌai kaumo, duꞌi motoi-da.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Ka roo hieꞌei-da, emidioi aꞌai modau-die, roo iaraa mori gaaꞌui-da, taꞌii maꞌai-die.”
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.