Lucas 11
Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI
1 Ata himioi, Iesu ai-pirudemea mati ataato. Ka irudemeai ioropoiꞌoi-da, ruu iimatomudio mereei ata-ro aaꞌoi-ka, “Paidubu-o, rimo irudemeai ma rimatomudio, Ioare, iimatomudio mereei, iimatomudio emerai.”
1 Veya ta Jesu efan ta’amaim ma yoyoban inan, ana yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufununayah orot ta natit eo, “Regah, kwi’obaiyi ana yoyoban, John ana bai’ufununayah bi’obaiyih na’atube.”
2 Iesu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Irudemeai-da, araibau-ha ma irudemeai,
2 Jesu iuwih eo, “Yoyobanamih iti na’atube kwanayoyoban.
3 Rimo himio gaaꞌu-gaaꞌu modobo dui, rimaꞌati.
3 Mar etei ana fofonin ai bay initi.
4 Rimo memihoi rimapihiti,
4 Ai bowabow kakafih kunotawiyen,
5 Iesu-ro aaꞌoi-ka, ruu iimatomudio mereei eito; “Roo-ro ma iraromo, roo riaraamu rautu-ra, ida ruui-do ma odau duoi tuia hiꞌai, ida ma aaꞌo, ‘Riaraamu-o, moo retoꞌa-gaaꞌu (3) du kopiato romoabai.
5 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “O yait a of auman boro fainaiwan itan itafefeyan itao, “Au of akokok rafiy fafar tounu inibaisu,
6 Mabu moo riaraamu ata, auꞌo matiato ooꞌu maaka mooi-do, irai moo ata raa tiato-ka, ruu ma remaꞌai!’
6 anayabin ayu au of ta bai’esegamih inan na au bar tit naatu ayu auru bay en, imih o isa abifefeyan inibaisu.’
7 Kaida, rioi mereei-ro, araibau amaaꞌo, ‘Moo pauo emaꞌaiꞌa! Birii tauo romoopai maaka, moo mereei rautu uro mati-daka. Moo eibuai modobo bia, roo ata raa ma romoabai.’
7 Naatu a of bar wanawanan boro na’afatit nao, ‘Men akokok au in ini’afiy, etawan i atufatan, naatu ayu natunatu bairi i a’inu’in, imih men karam boro ana misir bay anit.’
8 Irai moo-ro riꞌo ai-riduuꞌai, ruu eibuai aꞌai bia, ruu roo riaraamui-ri, roo ata raa ma emaꞌai, irai roo-ro ruu aia matohe ata-atai hiipo tiato-ha, ruu eibuai aꞌai, roo aaꞌo raarai turiaha emaꞌai aꞌai.
8 Naatu kwanotanot nati orot boro namisir ana of bay nitin? Ai, boro namisir ana of bay nitin, baise a tur ao’owen orot namisir ana of bay nabitin i men i ana of imih bay ebitin, baise anayabin, nati orot i ana fefeyanamaim ana of ihahar imih misir bay itin.
9 “Ka moo-ro riꞌoi-do ai-raaꞌo, ma atoheitai, ka riꞌo-ro eidai aꞌai kaumo, ma oohoi, ka riꞌo-ro emeeꞌai aꞌai kaumo, birii ma aamaꞌedei, ka birii araꞌerai aꞌai riꞌoi-do.
9 Imih a tur ao’owen. Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatitau’ur, inarukikitar etawan boro nabotawiy.
10 Mabu boiꞌo-ro matohe duumo, rii-ro eidai aꞌai kaumo, boiꞌo-ro moohoo duumo, rii-ro emeeꞌai aꞌai kaumo, kamia birii araꞌerai aꞌai, birii amaaꞌede uubi eito.
10 Anayabin Orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur; naatu orot yait erurukikitar etawan boro nabotawiy.
11 Riꞌo abeamiꞌoi eito modobo-ra, roo mereei auo ma emaꞌai, ruu raa-ri oroaroi-da? Bia, modobo bia!
11 Kwa kek tamahinah natunat siyamih hitarererey na’at boro siy efanin kok kwatitih hita’an?
12 Kamia duukoropei emaꞌai amaꞌai, ruu kokoro hurai-ri oroaroi-da? Bia, modobo bia!
12 O mamu foufunamih hitarererey na’at boro kafukafus kwatitih hita’an?
13 Irai riꞌo memihobaiꞌo umoo-ka, riꞌo mereei meamea raara imaꞌati. Aromoi Abeai, geema hiꞌa rio aꞌai, Dubuae Urioi imaꞌati, ruui-do oroaro uubi eito.”
13 Kwa kek tamahinah, kwa i sawar kakafih moumurih maiyow kwasisinaf, baise natunat isah boro men nuhi naburumih, abisa isan hikokok tibiyababan boro kwanab kwanan kwanitih. Imih kwanaso’ob, Tamat maramaim baitinin isan i igewasin kwanekwan, imih sabuw iyab Anun Kakafiyin isan tefefefeyan boro nitih!”
14 Iesu-ro memiho urioi iobodiomai-da, made oroaduꞌuti tiato dubui-da, memiho urioi aiha pohuuꞌodidio. Ka memiho urioi iohuuꞌodidioi-da, aaꞌo dubui oroaduꞌuti oomahoroi-ka. Ka turiaha uubi geemai, urio podaudioumo.
14 Jesu demon awan bey nun tit; naatu demon bihir tit orot bihamiy ana veya’amaim orot busuruf tur eo, sabuw hai tur sawar hifofofor men kafaita.
15 Irai aamiꞌa uubi-ro paaꞌoumo, “Berisaburo-ro emaꞌai Iesu erarai, memiho urioi ma ibodiidio-ri. Ka Berisaburo turiaha memiho urioi epuuhoroi-ka.”
15 Baise sabuw afa hio, “Nati i demon hai ukwarin wabin Beelzebul ana fair itin imih enununih.”
16 Aamiꞌai, rii rio-ka Iesu ma emahibaimo, ka ruu atohetaimoi-ka, urio odaudio raa ata, ma obodii-ri. Ka rii umoo ma iiꞌimo, ruu erarai Iehoma reꞌei-da ooꞌu.
16 Naatu sabuw afa hikok i marane ina’inan ta tiwa’an hita’itin, imih hikubibiruw.
17 Irai Iesu, umoo iiꞌi-ka, rii iiraromoumoi. Ruu-ro aaꞌoi-ka rii-do, “Hepu ata, ruu himia, aia moroaheuti rii himia heamo ma aꞌaimoi-ri, ara hepui tutuu ooꞌai aꞌai bia, gaaꞌu aibo-ka, dubu ata, motoi-da, meree Abea emidioi, aia goroaheuti, ara dubui motoi otii aꞌai bia.
17 Baise abisa hinotanot Jesu so’ob naatu iuwih, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow, hai fair boro hina gurus, na’atube orot aawan natunatun aawat bairi hinakusib hinabiyow boro hinama kakaf.
18 Kamia Satari ruu himia paꞌai aia moroaheuti heamo ma aꞌaimoi-ri, ruu pai emidioi mati raꞌaibou ooꞌai maꞌai? Bia, modobo bia! Riꞌo-ro ai-aaꞌo kaumo, moo memiho urioi Berisaburo erarai-da riibodiidio.
18 Imih Satan an aiwob wanawananamaim hina kusisib hinabiyow, ana aiwob boro mi’itube fair nab nabat? Ayu iti tur ao anayabin i kwa a turamaim, ayu Beelzebul hai ukwarin fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o.
19 Ha, moo Berisaburo erarai-da ariibodiidio, ka riꞌo iibodoumo uubi boꞌu erarai-da, iibodiidioumo memiho urioi? Rii Berisaburo erarai-da, ibodidioumo bia. Ka eaꞌai-da, riꞌo hobou aaꞌo kaumo!
19 Baise ayu Beelzebul ana fairamaim demon ana nununih na’at, bo kwa a bai’ufununayah fair yait itih demon tinununih? Imih kwa taiyuw a bai’ufununayah iti kwa’o isan hinabi’obaiyi kwa a tur i men turobe!
20 Irai moo-ro, memiho urioi, Aiai Iehoma erarai-da ariibodiidio, ka Iehoma Pai emidio erarai, riꞌoi-do tauo ooꞌu maaka.
20 Baise ayu God ana fairamaim demon ana nunih hinatitit na’at, nati ebi’obaiyi God ana aiwob i natitaka.
21 “Pupuo dubui, heamo raarai rautu, modobo-hara, ruu himia motoi-da, ruu raarai meaha iiꞌai aꞌai.
21 Orot fairin aurin ahay waf karam ma ana bar ekakaif, ana sawar etei boro natafafar hina’in.
22 Irai pupuo hiꞌa dubui-ro, ruu aia moohiai, ida ruu pupuoi aia momoapoiꞌo, ka ruu iimomotii heamo raarai oaidai aꞌai turiaha, ka aamiꞌa uubi eito, imaꞌati aꞌai.
22 Baise orot fairin anababatun nati orot boro nawasfufur narun ana ahay ana waf tafahimaim ema’am boro niteten nan ana ofonah nafaramih bairi hinabow.
23 “Roo, moo rautu bia-ra, ka roo-ro moo ihaha omoamoi aꞌai; meree ata, moo omoabai tiato-ra ibuꞌiidioi-da, ruu-ro iburuti aꞌai.
23 Orot yait ayu ananamaim men enan, i ayu isou ebiwosai, naatu orot yait men ibaisu airi sabuw abita’ay, i was geyayan.
24 “Memiho urioi-ro, meree ata aia memeheai, ka ruu oroaꞌoiai-ka, toatoa hepui, hora ahue mati ma emeeꞌai-ri. Ida ata mati emeeꞌa tiato-ra, ruu-ro himiai-do aaꞌoi-ka, ‘Moo araimai rodau, moo himia motoi eito.’
24 Demon kakafin orot biyanamaim titit ana veya i efan gewasin ta imaim ma baiyarir isan nuwet in, baise nuwet inan efan men ta tita’ur, naatu eo, “Ayu i boro ana matabir maiye au bar abihamiy ana’itin.”
25 Ka ruu araimai-da, motoi emeeꞌai-ka, tomio-ha tauo-ha potobioumo.
25 Basit matabir maiye na ana bar titit, hirereb hina yabuna inu’in itin.
26 Ka ruu ohuuꞌoi-ka kekai eito, ida imooꞌui-ka, aamiꞌa semeri (7) memiho hiꞌa urioi, ruu-ro omiorai, hiei-da ma emidioumoi-ri. Turiaha iidoi oropoiꞌoi-da, aaꞌo mereei memiho hiꞌai-da ereedeeꞌai-ka, ruu epuui-to iiemidio emerai oohodii-ka.”
26 Naatu tit in demon kakafih anababatun etei seven nawiyih bairi hina nati’imaim hisusuw hima. Yomaninamaim orot ana itinin botabir kakafin anababatun matar men marasika ma’am na’atube.”
27 Iesu, aaꞌo emerai iaaꞌoi-da, oobo ata-ro, paꞌai tuiai-da, geema madei-to paaꞌo, “Geꞌii-ka, roo ooto-ra, oomoto-rai iaꞌai ooboi!”
27 Jesu iti na’atube bat binan sabuw hai tur eo’owen auman, babin ta sabuw wanawanahimaim ma’am, Jesu isan eo, “Babin yait taub o ya’i bitoman i ebiyasisir.”
28 Irai Iesu-ro, ruu madei omoaimai-ka. “Ie, irai geꞌii hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai, Iehoma madei, oroomidio-ra, obodoo-rai aꞌai uubi eito.”
28 Baise Jesu eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tibi’ufunun i turobe anababatun tibiyasisir.”
29 Uubi-ro Iesu iomaaꞌeumoi-da, ruu-ro aaꞌoi-ka, “Memiho hiꞌa-ka, doꞌou ara himioi uubi! Rii ai-oroaro kaumo, urio odaudio raa-ri, irai ata raa imaꞌai aꞌai bia. Ka moo-ro rii-do imaꞌai aꞌai raai Iora iaꞌai urio odaudio raa gaaꞌu behai-ka.
29 Sabuw moumurih maiyow hiru’ay Jesu hi’ar bebera’uh, naatu Jesu iuwih eo, “Boun ana veya’amaim sabuw hai yawas etei i eaf, ina’inan matar itah isan tefefefeyan, baise ina’inan ta boro men anitih, ina’inan ta’imon i Jonah isan mamatar i hiso’obaka.
30 Aatu emerai-ka, himogabo dubui, Iora iaꞌai raai, Ririma uubi eito, ka Uubihaubi Mereei aaꞌo emerai raa-ha aꞌai aꞌai, doꞌou ara himioi uubi eito.
30 Anayabin Jonah biyanamaim ina’inan mamatar i Nineveh sabuw isah. Imih Orot Natun i sabuw iti boun tema’am hai i’inanen.
31 Aumai imaapoi aꞌai himioi, Seba pai ooboi otooꞌai aꞌai, doꞌou ara himioi uubi ma imehiipoi-ri, mabu ruu himia hepui-da, auꞌo pooꞌu, Soromori orootomu madei oroomidioi-ri, kamia riꞌo umoo-ra ara hioꞌou-da, ata raa, raa-rie. Moo-ro riꞌo ai-riduuꞌai Soromori pai-ro omioorai-ka.
31 Baibatebat ana veya tafaram Sheba hai aiwob babin boro namisir. Sabuw iti boun tema’ama boro tur fokarin maiyow na’uwih, anayabin ef yok na’in tafaram yomaninaka aiwob orot Solomon ana binan gewasin nowaramih natit, baise a tur ao’owen, sawar ta iti boun kwa’i’itin i Solomon natabir.
32 Aumai imaapoi aꞌai himio-da, Ririma uubi otooꞌai aꞌai kaumo, riꞌo imehiipoi-ri, mabu rii tauo pireheꞌeaimo memiho oroiꞌioi-da, Iora orootomui iiromidioumoi-da, ka riꞌo moo-ro umoo ridodiai, meree ata raa-rie Iora goro-ka, ruu hoꞌu-ka!
32 Naatu a tur ao’owen maiye, Baibatebat ana veya Nineveh sabuw boro hinamisir kwa iti kwama’am boro tur fokarin maiyow hina’uwi, anayabin Jonah binan hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih etei hihamiyen dogor baikitabir hibai, naatu boun i a tur ao’owen, orot ta Jonah tafanamaim i natit iti wanawanamaim ema’am.
33 “Meree ata-ro ramepai adiai-da, opiꞌomai aꞌai bia, kamia ipuai goroi-da edeꞌai aꞌai bia. Bia modobo bia! Ruu-ro aiha edeeꞌai aꞌai ramepai ooꞌa reꞌei-da, uubi iidouti-da, hehei ma eaꞌaumoi-ri. Meree ata-ro ramepai adiai-da, opiꞌomai aꞌai bia, kamia ipuai goroi-da edeꞌai aꞌai bia. Bia modobo bia! Ruu-ro aiha edeeꞌai aꞌai ramepai ooꞌa reꞌei-da, uubi iidouti-da, hehei ma eaꞌaumoi-ri.|alt="kh087c" src="HK087C.tif" size="col" copy="BFBS (Horace Knowles)" ref="11:33"
33 Orot men ta ramef ito’ab naatu bai run ibunimih, o noukwat wanawanan tarafutimih. Baise ana sisikofamaim sikof, saise sabuw hinanan ana marakawin hina’itin boro hinarun.
34 Roo idomai ramepai aibo-ka, roo tuupi eito. Roo idomai meaha-ra, ee-ka roo tuupi hehei-daka. Ii roo idomai memiho-ra, ee-ka roo tuupi duꞌi-daka.
34 Mata i biya ana hinow, mata gewasin biya etei boro marakawin. Baise mata kakafin biya etei boro nagugum.
35 Meaha ma ereaꞌai, roo tuupi hehei duꞌi iiꞌi bia!
35 Isan imih kwanakaifi gewas a marakaw biyamaim men kwaniwa’an nagugum.
36 Roo turiaha tuupi, hehe hiꞌai-dara, hapuo ata duꞌi ooꞌa bia-ra, ka turiaha hehe-haka, ramepai ma iradi emerai rooato.”
36 Biya tutufin etei namamarakaw na’at, biya turin boro men nagugum. Baise na biya wanawanan tutufin etei namarakaw, ramef ana marakaw tafamaim in ekukusisiyar na’atube.”
37 Iesu oroaduꞌuti ioropoiꞌoi-da, Pariseia dubu ata-ro, ai-paamaꞌue, ruu rautu ma iihoidoi-ri, ka ruu motoi iodoroi-da, aiha pemiꞌei, dui ma iihoi-ri.
37 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, Pharisee orot ta kok i boro Jesu hairi hitan ana baremaim bay hitaa. Imih Jesu ifefeyan hairi hina ana bar hitit naatu bay aa ana efanamaim mare.
38 Pariseia dubui urio podaudio Iesu ieaꞌai-da, dui iihoi-ha poomahoro, tui imoruꞌo tiatoi-da.
38 Baise Pharisee orot Jesu i’itin i men ofafar i’ufunun an souwibo na bay aa ana efanamaim mare, imih Pharisee orot ana kasiy ra’at.
39 Paidubui-ro ruui-do aaꞌoi-ka, “Riꞌo Pariseia uubi, kapusi-ra mereki-rai kekai tamai imoruꞌo kaumo. Irai riꞌo goroi oroiꞌioi, iiho-toto, kamia memihoi geega-ka.
39 Naatu Jesu iu, “Kwa Pharisee i a kerowas naatu a tew ufuhine kwa sasouwen, baise kwa dogor wanawanan i baribar kakafin naatu rougoy rabirabin.
40 Riꞌo amaamo-ka! Iehoma-ro kekai iododiai-da, rioi ododiai bia-ra? Ie, tauo pododiai.
40 Kwabikoko’aw! God biya ufunane wowowab na’atube biya wanawanan auman wowowab men kwaso’ob?
41 Irai kapusi-ra mereki-rai, rioi raarai, ma imaꞌati, raara tiato uubi eito. Ka riꞌoi-do turiaha raarai riiꞌimo tiato iiꞌai aꞌai.
41 Imih a kerowas naatu a tew wanawanah abisa’awat tema’am yababan wairafih kwanitih hinaa, saise kwa a sawar etei boro hinigewasin.
42 “Pariseia uubi-o, memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai riꞌoi-do! Riꞌo-ro emaꞌatidio kaumo, Aiai Iehomai-do, modobo kerei, keekeebaiꞌo topo ribo raabari, kamia aamiꞌa raara paꞌeai-da. Irai riꞌo-ro, aamiꞌai eito gamoꞌo oroiꞌioi idodiaimo bia, ka riꞌo Aiai Iehomai-do, giiꞌepu aꞌaimo bia. Riꞌo-ro ire raarai aiha ma aꞌai, ka riꞌo iibodiidioumo bubui riꞌo-ro haꞌima aꞌai bia.
42 Yababan boro gagamin maiyow kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa iti mint, rue, naatu adanafur afa God baitinin isan i men nuhi eburubur, mar etei ana mumusin God kwabitin, baise ma gewas naatu God ana yabow isan i nuhi eburubur, gewasin nati sawar i kwati’a’ait sawar afa auman kwatasinaf.
43 “Pariseia uubi-o, memiho hiꞌa-ro, ooꞌai aꞌai, riꞌoi-do! Riꞌo rio-ka idabu mati-mati-da, hoho reꞌei totoi, kamia raarai oromoamee mati-da, imaabee rautu ma imoaduꞌutimo.
43 Yababan boro kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa a kok gagamin i Kou’ay Bar wanawanah efan gewasih kwanabow kwanamare kwanama, naatu ahar hai efanamaim a kok gagamin i sabuw a merar hinay naatu hinakakaf.
44 Memiho hiꞌai ooꞌai aꞌai riꞌoi-do, mabu riꞌo, tu rato tiato egai boboi aibo-ka, uubi-ro umoo iiꞌi tiato-ha, hoꞌui ma oroaꞌoiaumo.”
44 Yababan boro kwanab! Anayabin kwa i rah atamanih hai i’inanen en sabuw so’oba’e tafah hibat tereremor na’atube.”
45 Bubui imatomudio dubui ata-ro, aaꞌoi-ka ruui-do, “Imatomudio dubu-o, roo-ro ireibai iaaꞌodioi-da, roo-ro rimo rautu, ai-rimaaꞌutidio!”
45 Ofafar so’obayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan iti tur i’o i aki auman irabi.”
46 Iesu-ro omoaimai-ka, “Bubui imatomudio uubi-o, kamia memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai riꞌoi-do! Riꞌo-ro iaaꞌo kaumo, uubi hoꞌui-da riiboi, ka riibo hiꞌa-ka, imaꞌoiai modobo bia, irai roo himia-ro, tu hura gaaꞌu omiiꞌai aꞌai bia, rii ma imoabai riiboi-da.
46 Jesu iya’afut eo, “Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi auman boro yababan kwanab. Anayabin bit gagamin na’in sabuw tuwabuh kwayara’ah hi’abar tun erarabih, naatu kwa i men kafa’imo uma ta baibais isan kwabitihimih.
47 Memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai riꞌoi-do! Riꞌo-ro idodiai kaumo mea hiꞌa roꞌoa uuꞌui, oroihi himogabo uubi-ri, aaꞌo himogabo uubi, riꞌo rariamiꞌoi-ro piimotoumo.
47 Yababan boro kwanab! Anayabin dinab oro’orot kwa a’agir hirouw himomorob i hai rah kwama kwawowowab gaigiwas.
48 Riꞌo himia aꞌai raarai-da ai-oobodi kaumo, riꞌo rariamiꞌoi iaꞌaimo raarai, rio aꞌai kaumo. Rii-ro piimotoumo himogabo uubi, ka rii iruꞌumo roꞌoa uuꞌu boboi riꞌo-ro imititi kaumo.
48 Imih kwa i taiyuw kwakukubuna, abisa a’agir hisisinaf a baibasit kwabitin, dinab oro’orot a’agir hirouw himorob naatu kwa i hai rah kwawowowab.
49 Aaꞌo raꞌu-da, Iehoma mooꞌui umooi-da ai-paaꞌo, ‘Moo-ro, rii imetiodoai raꞌai himogabo uubi, kamia made imaꞌoia uubi, rii-ro aamiꞌai iimotoi aꞌai kaumo, ka aamiꞌai imodoboai aꞌai kaumo.’
49 Anayabin iti isan, God ana so’obamaim eo ‘Ayu boro dinab oro’orot naatu kob abarayah aniyafarih, afa boro hina rouw hina morob, afa boro bai’akir kakafin hinab.’
50 Ka doꞌou ara himioi uubi rii aumai-da ideꞌai aꞌai, mabu tauoi himogabo uubi, rii-ro iimotoumoi-ri hepui iododiai himioi-da, imooꞌu doꞌou.
50 Isan imih kwa sabuw iti boun kwama’am, God ana dinab oro’orot tafaram aneika hirouw himomorob ana baimakiy i boro kwa kwanab.
51 Abera iaiꞌiia himioi-da, iooꞌu Sekaraia iaiꞌiiaumo, ruu poue totoi-re, ka dubuae hiꞌa mati-re, ipituiai-da, paiꞌiiaumo. Ie, riꞌo moo-ro ai-riduuꞌai, riꞌo doꞌou ara himiou uubi, rii-ri auma eidai aꞌai kaumo.
51 Abel ana rara’ika busuruf na Zechariah ana rara’amaim tit. Zechariah i Tafaror Baremaim iti sibor ana gem naatu Regah ana Bar Kakafiyin hairi hai founamaim hi’asabun morob. Imih anababatun a tur ao’owen kwa iti boun kwama’am iti sabuw hai baimakiy boro kwa kwanab.
52 “Bubui imatomudio uubi-o, memiho hiꞌai ooꞌai aꞌai riꞌoi-do! Riꞌo-ro oꞌapudio kaumo moꞌui motoi birii aꞌeuti raai. Riꞌo himia iidoo bia, ka riꞌo-ro imomurudio kaumo, iido tooto aꞌaimo uubi!”
52 Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi. Yababan boro kwanab. Anayabin etawan botawiyin run so’ob bain ana tufatan i kwa kwabobotan, naatu kwa iti bar i men kwakokok boro kwarun so’ob kwanab, baise sabuw afa run so’ob bainamih tisisinaftobon kwa i hai ef kwahirihir.”
53 Iesu, aaꞌo mati iemeheai-da, bubui imatomudio uubi-re, kamia Pariseia uubi-reiro, riibo madei-to peemeehiipoumo, ka rii-ro hiiro hiꞌa raara ai-patoheumo.
53 Jesu efan nati bihamiy ana veya’amaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee yah so’ar hiu kwanikwaniy naatu baibatebat moumurih na’in hibow hitit hibabatiy,
54 Ruu oraꞌe pemedeꞌaumo, ruu memiho raa ata, aaꞌoato ma oohiaimoi-ri.
54 naatu hikubibiruw na’atube abisa tao kakaf na’at saise ubar hititin hitafatum isan.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.