Lucas 10
Pai meai Ruka-ro iꞌati emerai-ka (KIW) vs AAI
1 Aaꞌo didimoi-da Paidubui-ro iapui-ka, ata semeriti-tui (72), itiotuti-ka retoꞌa (2), retoꞌa (2), ruu epuui-da ma odaumoi-ri, ruu odai iieremaumodi mati-mati modobo.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Ruu-ro rii-do aaꞌoi-ka, “Paꞌeai raarai iiho modobo tauo poohiai, irai iaꞌuubo uubi retoꞌati-ka, paꞌeai raarai ihai ma idabuaimo. Ma irudemeai paꞌeai rautu mereei eito, ka ruu-ro iaꞌuubo uubi ma itiodoai.
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Odaumo! Riꞌo moo-ro ai-ritiodoai mamoe paha-paha aibo, buꞌi umui tuiai eito.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Mori ioidio haaꞌo, ipi haaꞌo, kamia oto tamai rautu, riꞌo-ro iꞌapudioumoꞌa. Gaboi ipi-da meree ata rautu tutuu-ha oroaduꞌuti bia.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Riꞌo odai-da raati moto modoro, epuui aiha ma aaꞌoi, ‘Miroi ooꞌa, ara motoi-da.’
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Miroi umoo meree-ra, riꞌo miroi ruu reꞌei-da ooꞌai aꞌai, ii miroi umoo tiato meree-ra, miroi ma oaimai riꞌo himiai-do.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Aaꞌo motoi-da ma emidioi, riꞌo raꞌu mimedeꞌa duumo ma iihoi, kamia ma idioi, mabu omaꞌati mereei taꞌii imidai aꞌai. Moto aamiꞌai-to oroaꞌoiai bia.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Riꞌo goꞌoto atai-to aia modau duumo, ida aia mioꞌopai duumo, riꞌo hoho reꞌei-da ideꞌa, dui ma iihoi.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Gimoi ma idomoiatidioi aaꞌo goꞌotoi-da, ka uubi ma iduuꞌai, ‘Aiai Iehoma pai emidio erarai riꞌo taitai-daka.’
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Ka riꞌo goꞌoto atai-to aia midoo duumo, ida geꞌii rautu ioꞌopaimo tiato-ra, ma odai gaboi ipi eito, ida ma aaꞌoi,
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 ‘Riꞌo goꞌotoi tuoꞌoi, rimo otoi-da imaratemoi, ai-rorotobiiti kaumo, riꞌo himiai-do. Irai ita iraromoumo, Aiai Iehoma pai emidio erarai riꞌo taitai eito, tauo ooꞌu maaka.’
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Moo-ro riꞌo iaha hiꞌai riduuꞌai, aumai iimaapo himioi-da, Aiai-ro Sodoma iemaꞌai riiboi keehibuo-ka, irai ire goꞌotoi, geega riibo omiiꞌai aꞌai.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 “Korasi goꞌotoi-o, memiho hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai, rooi-do! Besaida goꞌotoi-o, memihoi hiꞌa-ro ooꞌai aꞌai, rooi-do! Mabu riꞌo reꞌei-da, iaꞌaimo urio odaudio raarai, Taia-ra Sidoro-ra goꞌototi-da aꞌai ato, aaꞌo mati epuui uubi mei emiꞌeituti kaumo, idiꞌidi hipurai-da mei aatimo kaumo, tuoꞌoi-da, ida garadodoumo, mabu rii memihoi reꞌei-da tauo pireheꞌeaimo.
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Irai Aiai-ro Taia-ra Sidoro-ra goꞌototi iimaꞌai riiboi keehibuo-ka, irai aumai iimaapoi aꞌai himioi-da, riꞌo omiiꞌai aꞌai riiboi geema-ka.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Kaperarauma goꞌotoi-o, roo himia oroomioi amaꞌai aromoi eito? Bia, roo omooruoi-ha aꞌai, giimui-to.”
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Ka Iesu-ro aaꞌoi-ka, ruu iimatomudio mereei eito, “Riꞌo boiꞌo-ro miroomidio duumo, ka moo iroromidio duumo, kamia riꞌo boiꞌo-ro miraibo duumo, moo araiboi aꞌai kaumo, kamia moo boiꞌo-ro raraibo duumo, rii-ro moo irotiodoai abeai rautu araiboi aꞌai kaumo.”
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Ka iitiodai, semeriti-tu (72), dububaiꞌoi iha geꞌii rautu piiraimaimo, rii-ro aaꞌoi-ka, “Paidubu-o, rimo-ro memiho urioi, roo pairai-da, erehe irudemea made irimaꞌaimoi-da, rii-ro rimo aiha piriroomaimo.”
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Iesu-ro rii iduuꞌai-ka, “Moo-ro, Satari aiha pireaꞌa aromoi-da, bereberei emerai piiraahiai.
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Oromidioumo! Riꞌo erarai tauo pirimaꞌai, auo-ra, duukorope-rai hoꞌu-hoꞌui, ma oroaꞌoiaumoi-ri, kamia riꞌo Boho Mereei pupuoi ma omoapoiꞌoumoi-ri, ka ata raa-ro, riꞌo temeteme imaꞌai aꞌai bia.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Irai geꞌii aꞌaimoꞌa, memiho urioi-ro riꞌo madei iiromidio duumoi-ri, ii geꞌii-ha ma aꞌai, mabu riꞌo pairai tauo-ha, paraꞌatiimo aromoi-da.”
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Aaꞌo himioi haato, Iesu Dubuae Urioi-ro iimamiai-da, ruu geega geꞌii paꞌai, ida paaꞌo, “Aba-o, aromo-ra hepu-rai, Paidubu-o! Moo-ro, roo ai-remarahue, mabu roo-ro tauo pimoahuꞌomai ara raarai, umoo tiatoi uubi eito, irai umooi-re moꞌui uubi-rei, reꞌei-da, ai-pimopiꞌoma ara raarai. Ie, Aba-o, roo iraromo meai modoboi-da, tauo oobodii maakaumo.
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 “Moo Abeai-ro raarai turiaha piremaꞌai. Meree ata umoo bia, meree-ohioi boꞌu-rie, Abea behai umoo-ka, kamia meree ata umoo bia, Abeai boꞌu-rie, meree-ohio behai umoo-ka. Ka mereei-ro rio aꞌai ruu abeai aamiꞌa uubi eito ma imoaꞌemiai, ka rii-ro umoo iiꞌi aꞌai kaumo ruu.”
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Kiauka Iesu ereheꞌeai-ka, ruu iimatomudio meree behai imoaduꞌuti, “Riꞌo meaha tauo iiꞌi maakaumo, doꞌou orododiai raarai, ma iaꞌaamoi-ri.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Riꞌo ai-riduuꞌai, hiiro himogabo uubi-re, kamia Pai uubi-reiro, rio paꞌaimo, riꞌo iaꞌaa raarai ma iaꞌaumoi-ri, irai iaꞌaa bia, kamia riꞌo iromidioumo madei ma iromidioumo, irai iromidioumo bia.”
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Bubui imatomudio dubui ata, rio-ka Iesu dii ma emedeeꞌai, ruu-ro atohetai-ka, “Imatomudio dubu-o, moo raꞌu aꞌai raꞌai tutuu oroiꞌioi ma reidai-ri?”
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Iesu-ro ruu omoaimai-ka, “Iehoma made bukai-ro, raꞌaibou aaꞌo? Roo-ro oaꞌeemiai-da raꞌu moroaduꞌo?”
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Aaꞌo dubui-ro omoaimai-ka, “Roo-ro Paidubui Iehoma, roo kaukai-re, roo urioi-re, roo pupuoi-re, roo iraromoi-re turiaha ma emaꞌai. Ka roo taitai mereei giiꞌepu ma emaꞌai, roo himia-ro giiꞌepu eremaꞌai aiboi.”
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Roo ihaha aaꞌo, ara raarai ita idodiai, roo oroiꞌioi aꞌai.”
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Irai bubui imatomudio dubui rio-ka ruu himia iraromoi-da meai-to arahoꞌoi, ka Iesu atohetai-ka, “Moo taitai mereei boꞌu-rie?”
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Iesu-ro odii ataato omoaimai-ka araibau, “Dubu ata ai-poodoi Ierusaremaato Ierikoi-to, ida piroi-ro poohiaimo, hipurai imomopimutimo, iaiꞌiiaumo aumo-aumoi aꞌai-da pemeeheaimo, rii odai.
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Ka aaꞌo himioi Aiai poue iemaꞌatidioumo dubui ata gaaꞌu, gaboi poodoi, irai aaꞌo dubui iemeeꞌai-da, aiha pemahee hapuoi-ha poodoii.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Irudeme motoi-da imoabai dubu ata, gaaꞌu gaboi poodoi aatu emerai, aaꞌo dubui emeeꞌai-ka, ka aiha pemeeheai hapuoi-ha poohodii.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Irai Samaria dubu ata, hiei-ha pooꞌu, ida aaꞌo dubui-ha pemeeꞌa, ka ruu-ro iemeeꞌai-da, ruu kaukai-da iha giiꞌepui peereaꞌa.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Ruu-ro oomodai-ka, tamai ratoi iiꞌaa reꞌei mire obo-ra, here raai-da imimoruꞌo, umai itohiti-ka, aiha pomiꞌai ruu iomodau doriki-da aiha paaꞌoai, omodai-ka dima motoi-da aiha pedeꞌa, ka hiei-da peaꞌaamo. Ruu-ro oomodai-ka, tamai ratoi iiꞌaa reꞌei mire obo-ra, here raai-da imimoruꞌo, umai itohiti-ka, aiha pomiꞌai ruu iomodau doriki-da aiha paaꞌoai, omodai-ka dima motoi-da aiha pedeꞌa, ka hiei-da peaꞌaamo.|alt="dn00479b" src="DN00479b.tif" size="col" copy="UBS (Darwin Dunham)" ref="10:34"
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Himio atai, retoꞌa (2) mori huraati iruutiai-ka, motoi ieaꞌaa dubui emaꞌai-ka, ida poduuꞌai, ‘Meaha ita eaꞌaa, roo raꞌu eheuꞌai maꞌai ruuato, moo-ro omoaimai raꞌai arahiou hoꞌui-da.’”
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Kiauka Iesu-ro madei opoiꞌoi-ka, “Roo iraromoi-da, retoꞌa-gaaꞌu (3) uubi-da piroi-ro iaiꞌiiaumo dubui tama taitai aibo mereei boꞌu-rie?”
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Bubui imatomudio dubui-ro aaꞌo-ka, “Ruu giiꞌepu iemaꞌai dubui-ka.” Iesu-ro aaꞌoi-ka, “Ka roo odau, gaaꞌu emerai ita aꞌai.”
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Ka Iesu, ruu iimatomudio mereei rautu iodaumo gaboi ipi-da, pemeeꞌaumo, goꞌoto ata. Hiei-da oobo ata paira-ka, Mata, ruu-ro Iesu geꞌii rautu poꞌopai ruu motoi eito.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Ruu ria meree-behei, pairai Maria, Paidubui hoho reꞌei haato peiꞌei, ka ruu imatomudio emerai-ha poroomidio.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Mata geꞌii aꞌai bia, turiaha omaꞌati ruu himia haa-ro ma omaꞌati, kaida iooꞌui-da paaꞌo, “Paidubu-o, roo-ro emaabei meaha-ra? Moo ria meree-behei-ro ai-remeheai maaka, turiaha omaꞌati moo himia haa-ro ma romaꞌati-ri. Ruu oduuꞌai ma ooꞌui, moo ma romoabai!”
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Paidubui-ro, ruu madei pomoaimai, “Mata, Mata! Roo iraromoi pauo-ka, kamia auma-ka, roo iraromo raara hiiroi-da,
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 irai gaaꞌubuo geema hiꞌa raa rooi-do, roo-ro rio aꞌai. Maria ruu, mea hiꞌa raai rio iiꞌi maaka, ka omodadeai aꞌai bia ruu aaꞌo raai reꞌei-da.”
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.