Mateus 25
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs VC
1 “Wa tuta matutona bitavisaiki Labuma Karaiwogala makawala kapugopugula naluwotala minasina ikauwaisi si kaitapa, e ilosi bibodasi tovaivau.
1 Então o Reino dos céus será semelhante a dez virgens, que saíram com suas lâmpadas ao encontro do esposo.
2 Nalima minasina nakabitam, e nalima nabubeikam.
2 Cinco dentre elas eram tolas e cinco, prudentes.
3 Paila minasina nabubeikam ikauwaisi si kaitapa taga gala ikauwaisi bulami kala katumkovila.
3 Tomando suas lâmpadas, as tolas não levaram óleo consigo.
4 Mitaga minasina nakabitam ikauwaisi kaikasewa kailubasi deli bulami paila si kaitapa.
4 As prudentes, todavia, levaram de reserva vasos de óleo junto com as lâmpadas.
5 Igau tovaivau saina iyobali, e komwaidosi inunupula mitasi e imasisisi.
5 Tardando o esposo, cochilaram todas e adormeceram.
6 “Mitaga olubulotoula idouwaisi, kawasi, ‘Ka! Tovaivau. Kusunapulasi bukubodaisi matauna.’
6 No meio da noite, porém, ouviu-se um clamor: Eis o esposo, ide-lhe ao encontro.
7 E kapugopugula komwaidosi itokaiasi ikatubiasaisi si kaitapa.
7 E as virgens levantaram-se todas e prepararam suas lâmpadas.
8 E minasina nabubeikam ilukwaisi minasina nakabitam, kawasi, ‘Kusakaimasi sitana mi bulami, paila ma kaitapasi bogwa leimatasi.’
8 As tolas disseram às prudentes: Dai-nos de vosso óleo, porque nossas lâmpadas se estão apagando.
9 Mitaga minasina nakabitam ivitakaulokaisi, kawasi, ‘Kaina gala bibodaidasi; mitaga kulokaiasi okabogimwala, e kugimwalasi paila titoulemi.’
9 As prudentes responderam: Não temos o suficiente para nós e para vós; é preferível irdes aos vendedores, a fim de o comprardes para vós.
10 Igau bogwa ilosi kidamwa bigimwalasi, eima tovaivau; e minasina bogwa ikatubaiasasi isuvisi deli matauna oveivai pakala. E ikatubodaisi yoyu.
10 Ora, enquanto foram comprar, veio o esposo. As que estavam preparadas entraram com ele para a sala das bodas e foi fechada a porta.
11 “Oluvi minasina nabubeikam eimaisi ikaibigasi, kawasi, ‘Tomoya, Tomoya, kuulaim yoyu baisa yakamaisi.’
11 Mais tarde, chegaram também as outras e diziam: Senhor, senhor, abre-nos!
12 Mitaga ivitakauloki, kawala, ‘Alukwaimi mokwita, gala anikolaimi.’
12 Mas ele respondeu: Em verdade vos digo: não vos conheço!
13 “Mapaila kuyuuyausasi, paila gala kunikolaisi avai yam yam makwaina kaina avai tuta tuta matutona.
13 Vigiai, pois, porque não sabeis nem o dia nem a hora.
14 “Paila kala visaiki makawala taitala tau mwada bikwaidadina bila tuwoli valu; idou bimakaia la towotetila e isaiki matausina la guguwa.
14 Será também como um homem que, tendo de viajar, reuniu seus servos e lhes confiou seus bens.
15 E taitala isaiki lakatuluwolima kina, taiyuwela isaiki lakatuluwoyu kina, e taitolula isaiki lakatuluwotala kina, baisa taitala taitala makawala la kidakeda; e ila kaduwonaku.
15 A um deu cinco talentos; a outro, dois; e a outro, um, segundo a capacidade de cada um. Depois partiu.
16 E matauna ikau lakatuluwolima kina, nani ila igigimoli deli miyasina e ikatumkulovi lakatuluwolima kina tuvaila.
16 Logo em seguida, o que recebeu cinco talentos negociou com eles; fê-los produzir, e ganhou outros cinco.
17 Makawala matauna ikau lakatuluwoyu kina, ikatumkulovi lakatuluwoyu kina tuvaila.
17 Do mesmo modo, o que recebeu dois, ganhou outros dois.
18 Mitaga matauwena ikau lakatuluwotala wala kina ila ikeli pwaipwaia ikatupwani tokwaraiwaga la mani.
18 Mas, o que recebeu apenas um, foi cavar a terra e escondeu o dinheiro de seu senhor.
19 “E tuta kaduwonaku bogwa leiwokuva towotetila kasi tokwaraiwaga ima ikiduwosisii la guguwa deli matausina.
19 Muito tempo depois, o senhor daqueles servos voltou e pediu-lhes contas.
20 Matauna ikau lakatuluwolima kina, ima e imai lakatuluwolima tuvaila, ikaibiga, kawala, ‘Tomoya, lokusakaigu lakatuluwolima kina, e ka, bogwa lakatumkulovi lakatuluwolima kina tuvaila.’
20 O que recebeu cinco talentos, aproximou-se e apresentou outros cinco: - Senhor, disse-lhe, confiaste-me cinco talentos; eis aqui outros cinco que ganhei.'
21 Kala tokwaraiwaga iluki matauna, kawala, ‘Saina bwaina yoku; saina lokuvigibau m wotetila. Lokuyamati bwaina vavagi kwekikekita, e basakaim karaiwaga paila vavagi kwevakaveka. Kusuvi kuma e deli bitamwasawasi.’
21 Disse-lhe seu senhor: - Muito bem, servo bom e fiel; já que foste fiel no pouco, eu te confiarei muito. Vem regozijar-te com teu senhor.
22 “Tuvaila matauna ikau lakatuluwoyu kina ima ikaibiga, kawala, ‘Tomoya, lokusakaigu lakatuluwoyu kina e ka, bogwa lakatumkulovi lakatuluwoyu kina tuvaila.’
22 O que recebeu dois talentos, adiantou-se também e disse: - Senhor, confiaste-me dois talentos; eis aqui os dois outros que lucrei.
23 Kala tokwaraiwaga iluki matauna, kawala, ‘Saina bwaina yoku; saina lokuvigibau m wotetila. Lokuyamati bwaina vavagi kwekikekita, e basakaim karaiwaga paila vavagi kwevakaveka. Kusuvima e deli bitamwasawasi.’
23 Disse-lhe seu senhor: - Muito bem, servo bom e fiel; já que foste fiel no pouco, eu te confiarei muito. Vem regozijar-te com teu senhor.
24 “Tuvaila matauna ikau lakatuluwotala wala kina ima ikaibiga, kawala, ‘Tomoya anikolaim yoku giyougaga, paila avaka avaka lokutaiyau baisa gala om supusopu, e avaka avaka lokukouguguli baisa gala metoya om kwalidaima.
24 Veio, por fim, o que recebeu só um talento: - Senhor, disse-lhe, sabia que és um homem duro, que colhes onde não semeaste e recolhes onde não espalhaste.
25 E, akokola, ala, akatupwani m mani opwaipwaia. Ka, kugisi m vavagi.’
25 Por isso, tive medo e fui esconder teu talento na terra. Eis aqui, toma o que te pertence.
26 “Mitaga tokwaraiwaga ivitakauloki matauna, kawala, ‘Saina gaga yoku deli tonunumata. Ki, kunikoli avaka avaka lataiyau baisa gala ulo supusopu, e avaka avaka lakouguguli baisa gala metoya ogu kwalidaima?
26 Respondeu-lhe seu senhor: - Servo mau e preguiçoso! Sabias que colho onde não semeei e que recolho onde não espalhei.
27 Mapaila ibodaim bukusaili ulo mani wa banika, e tutala bama bakau ulo mani deli kala katumkovila.
27 Devias, pois, levar meu dinheiro ao banco e, à minha volta, eu receberia com os juros o que é meu.
28 Mapaila kukwauwaisi miyasina lakatuluwotala kina oyamala matauna, e kusakaisi matauwena lasaikibogwi lakatuluwolima.
28 Tirai-lhe este talento e dai-o ao que tem dez.
29 Paila baisa availa iyosi avaka bakatumkulovi, e bisiniveka; mitaga baisa availa gala iyosi avaka bakaimili metoya baisa matauna avaka iyosi.
29 Dar-se-á ao que tem e terá em abundância. Mas ao que não tem, tirar-se-á mesmo aquilo que julga ter.
30 E matauna towotetila gala dimlela kulavaisi bila odudubila; baisa biuvalamsi toyo bipulummosilasi sainela.’
30 E a esse servo inútil, jogai-o nas trevas exteriores; ali haverá choro e ranger de dentes.
31 “Tutala yeigu Latula Tomota bakalugologusa deli guyugwayu bama, toyo anelosi komwaidosi, yam makwaiwena yeigu basili ogu takaikaia guyugwayu.
31 Quando o Filho do Homem voltar na sua glória e todos os anjos com ele, sentar-se-á no seu trono glorioso.
32 Omatagu bisigugulasi komwaidosi mina watanawa; e bakatukili matausina tuwoli boda tuwoli boda, makawala toyamata sipi ikatukili minasina sipi minasina gota.
32 Todas as nações se reunirão diante dele e ele separará uns dos outros, como o pastor separa as ovelhas dos cabritos.
33 Basaili tomitukwaibwaila ogu kwakata, e kesala basaili ogu kikiwama.
33 Colocará as ovelhas à sua direita e os cabritos à sua esquerda.
34 E yeigu kini baluki matausina ogu kwakata, ‘E yokomi mina mbwailila Tamagu kumaisi kukwauwaisi kabokwaraiwaga Tamagu ikatubiasibogwi paila yokomi metoya watanawa kala tumila.
34 Então o Rei dirá aos que estão à direita: - Vinde, benditos de meu Pai, tomai posse do Reino que vos está preparado desde a criação do mundo,
35 Paila akamolu, e kuvakomaigusi; akadaka, e kuvimomwaigusi; atomitawasi e kudouyumalaigusi;
35 for I hungered, and ye gave me to eat; I thirsted, and ye gave me to drink; I was a stranger, and ye took me in;
36 akimwadu, e kuvisikomaigusi; akatoula e kuvavilaigusi; wa bwala katupipi asisu e kumakaiagusi.’
36 naked, and ye clothed me; I was ill, and ye visited me; I was in prison, and ye came to me.
37 “E tomitukwaibwaila bivitakaulokaigusi, kawasi, ‘Tomoya, avai tutaga kagisaimsi kukwamolu e kavakomaimsi; kaina kukwadaka e kavimomwaimsi?
37 Then shall the righteous answer him saying, Lord, when saw we thee hungering, and nourished thee; or thirsting, and gave thee to drink?
38 Avai tuta kagisaimsi kutomitawasi e kadoumalaimsi, kaina kukimwadu e kavisikomaimsi?
38 and when saw we thee a stranger, and took thee in; or naked, and clothed thee?
39 Avai tuta kagisaimsi kukwatoula, kaina kusisu wa bwala katupipi, e kavavilaimsi?’
39 and when saw we thee ill, or in prison, and came to thee?
40 E yeigu kini bavitakauloki matausina, kawagu, ‘Kululuwaisi baisa! Makawala lokuvagaisi baisa availa availa tokikekita budagwa, e makawala wala lokuvigakaigusi.’
40 And the King answering shall say to them, Verily, I say to you, Inasmuch as ye have done it to one of the least of these my brethren, ye have done it to me.
41 “E baluki goli matausina ogu kikiwama, ‘E yokomi Tamagu mina kukolola, kusilavaigusi kulosi wa kova gala bimata bogwa ikatubiasi paila Diabolo toyo la anelosi.
41 Then shall he say also to those on the left, Go from me, cursed, into eternal fire, prepared for the devil and his angels:
42 Paila akamolu mitaga gala kuvakomaigusi; akadaka mitaga gala kuvimomwaigusi.
42 for I hungered, and ye gave me not to eat; I thirsted, and ye gave me not to drink;
43 Atomitawasi mitaga gala kudoumalaigusi; akimwadu mitaga gala kuvisikomaigusi; akatoula e asisu wa bwala katupipi mitaga gala sitana kuvavilaigusi.’
43 I was a stranger, and ye took me not in; naked, and ye did not clothe me; ill, and in prison, and ye did not visit me.
44 “E matausina bivitakaulokaigusi, kawasi, ‘Tomoya, avai tutaga kagisaimsi kukwamolu, kaina kukwadaka, kaina kutomitawasi, kaina kukimwadu, kaina kukwatoula, kaina wa bwala katupipi, e gala kawotitalaimsi?’
44 Then shall *they* also answer saying, Lord, when saw we thee hungering, or thirsting, or a stranger, or naked, or ill, or in prison, and have not ministered to thee?
45 E bavitakauloki matausina, kawagu, ‘Kululuwaisi baisa! Makawala gala lokuvagaisi baisa availa availa tokikekita matausina, makawala wala gala lokuvigakaigusi.’
45 Then shall he answer them saying, Verily I say to you, Inasmuch as ye have not done it to one of these least, neither have ye done it to me.
46 E matausina bilosi bisuvisi omipuki kwekanigaga, mitaga tomitukwaibwaila bisuvisi omomova kwekanigaga.”
46 And these shall go away into eternal punishment, and the righteous into life eternal.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.