Mateus 21
Buki Pilabumaboma Kabutubogwa Deli Kabutuvau (KIJ) vs NTLH
1 Bogwa imaisi katitaikinela Yerusalem. Iviloubusisi Bedipeigi wa Koya Umilela Olibe, e Yesu iwitali taiyu toligalega.
1 Quando Jesus e os discípulos estavam chegando a Jerusalém, pararam no povoado de Betfagé, que fica perto do monte das Oliveiras. Dali Jesus enviou dois discípulos na frente,
2 Iluki matausina, kawala, “Kuviloubusisi valu makwaina omitami, e bogwa bukubanaisi natana ase isikolaisi e nagwadi itoviduli minana. Kutanekwaisi minasina, kumiakaigusi.
2 com a seguinte ordem:
3 Kidamwa availa bilukwaimi avaka, bukulukwaisi matauna, kawami, ‘Tomoya magila minasina’, e nanakwa bitugwali minasina bukumaiyaisi.”
3 Se alguém falar alguma coisa, digam que o Mestre precisa deles. Assim deixarão vocês trazerem logo os animais.
4 Baisa ikaloubusi kidamwa avaka tovitoubobuta ilivala gala bisala,
4 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito:
5 “Kulukwaisi mina Saiyoni,
5 “Digam ao povo de Jerusalém: Agora o seu rei está chegando. Ele é humilde e está montado num jumento e num jumentinho, filho de jumenta.”
6 E toligalega ilosi, ivagaisi makawala Yesu iluki matausina.
6 Então os discípulos foram e fizeram o que Jesus havia mandado.
7 Imaiyaisi ase deli nagwadi. Isailisi kasi kwama otupwasi minasina, e Yesu isila.
7 Levaram a jumenta e o jumentinho, jogaram as suas capas sobre eles, e Jesus montou.
8 E saina tobobawa iyavaisi kasi kwama wa keda; mimilisi tuvaila iteyasi sisila kai iyavaisi wa keda.
8 Da grande multidão que ia com eles, alguns estendiam as suas capas no chão, e outros espalhavam no chão ramos que tinham cortado das árvores.
9 Saina tobobawa omatala matauna deli otuboulola ililoulasi deli Yesu ivatalasi, kawasi, “Osana baisa Latula Debida; Yaubada biyomwasali matauna imaima ikikavitagi yagala Guyau. Osana saina walakaiwa sainela.” Osana baisa Latula Debida!|src="Vallotton 4002109" size="col" copy="(MAT 21.9) He who comes in the name of the Lord " ref="21.9"
9 Tanto os que iam na frente como os que vinham atrás começaram a gritar: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Hosana a Deus nas alturas do céu!
10 E bogwa leiviloubusi Yerusalem, viloumwaidona valu itatatuva uwosi, ikaibigasi, kawasi, “Avai tau matauna?”
10 Quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade ficou agitada, e o povo perguntava: — Quem é ele?
11 E tobobawa ivitakaulokaisi, kawasi, “Matauwena Yesu tovitoubobuta, tolela Nasaredi mapilana Galili.”
11 A multidão respondia: — Este é o
12 Yesu isuvi Bwala Kwebumaboma, iyobutubutu matausina igigimwalasi wa Bwala Kwebumaboma, ikatukovi si kabosakaila mani matausina tokwatumapu mani deli kabasi matausina igigimwalasi bubuna.
12 Jesus entrou no pátio do Templo e expulsou todos os que compravam e vendiam naquele lugar. Derrubou as mesas dos que trocavam dinheiro e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 E iluki matausina, kawala, “Buki Pilabumaboma kala ginigini isisu, ‘Yaubada kawala, Ulo bwala bidokaisi bolela nigada.’ Mitaga yokomi kuvigakaisi si kabosisu tolibulebu.”
13 Ele lhes disse:
14 Tokwau toyo topem imakaiasi matauna wa Bwala Kwebumaboma; e ikatumovi matausina.
14 Cegos e coxos iam encontrar Jesus no pátio do Templo, e ele os curava.
15 Mitaga tolula kasi tokugwa toyo toninitalapula paila Karaiwaga igibuluwasi tutala igisaisi vavagi siligaga ivagi toyo gugwadi ivatalasi Bwala Kwebumaboma olumoulela, kawasi, “Osana baisa Latula Debida.” Italosisisi,
15 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei ficaram zangados quando viram as coisas maravilhosas que ele fazia e ouviram as crianças gritando no pátio do Templo: —
16 ilukwaisi matauna, kawasi, “Kulagi avaka ilivalasi ke?”
16 E eles disseram a Jesus: — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 E isilavi matausina, iulilavi valu makwaina ila Bedani, ikanawa.
17 Então Jesus os deixou, saiu da cidade e foi para o povoado de Betânia. E passou a noite ali.
18 Igau eiyam kaukwau Yesu ikaimilavau ovilouveka, e ikamolu.
18 No dia seguinte, quando estava voltando para a cidade, Jesus teve fome.
19 Igisi kaitala seuseu osiusiula keda, ilokaia makaina, mitaga gala avaka ibani baisa mitaga yekwesiwokuva; e iluki makaina, kawala, “Gala tuvaila bukuuwa lagaila yumyambwata.” E nanakwa seuseu imwailela.
19 Ele viu uma figueira na beira da estrada e foi até lá, mas não encontrou nada; só folhas. Aí disse para a figueira: E na mesma hora a figueira secou.
20 Toligalega igisaisi baisa, itutu uwosi, ikaibigasi, kawasi, “Ammakawala seuseu nanakwa imwailela?”
20 Os discípulos viram isso, ficaram muito admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Yesu ivitakauloki matausina, kawala, “Kululuwaisi baisa! Kidamwa kudubumaisi, e gala kuninayuwasi, gagabila bukuvagaisi makawala avaka lavigaki makaina seuseu; e tuvaila kidamwa bukulukwaisi koya makwaina, ‘Kumoliku kula kukwapusi obolita,’ e bivagi makawala.
21 Então Jesus disse:
22 Kidamwa kudubumaisi bogwa bukubanaisi avaka avaka lokusavalaisi omi ninigada.”
22 Se crerem, receberão tudo o que pedirem em oração.
23 Isuvi wa Bwala Kwebumaboma, iuvituloki; e tolula kasi tokugwa deli kaidadala valu imakaiasi matauna, e ikatupoiyaisi, kawasi, “Avai karaiwaga kuvagi vavagi makwaisina? Availa isakaim kwaraiwaga makwaina?”
23 Jesus chegou ao Templo, e, quando já estava ensinando, alguns chefes dos sacerdotes e alguns líderes judeus chegaram perto dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu essa autoridade?
24 Yesu ivitakauloki matausina, kawala, “Yeigu tuvaila bakatupoiyaimi kwaitala katupoi; e kidamwa bukumapwaisi, yeigu tuvaila bakamituli avai karaiwaga avagi makwaisina vavagi.
24 Jesus respondeu:
25 Yoni kala karaiwaga paila bapitaiso ammetoya? Metoya baisa Yaubada kaina metoya baisa tomota?”
25 Respondam: quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas? Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
26 Mitaga kidamwa bitakaibigasi, ‘Metoya baisa tomota’, takukolaisi tobobawa, paila komwaidosi idokaisi Yoni tovitoubobuta.”
26 Mas, se dissermos que foram pessoas, temos medo do que o povo pode fazer, pois todos acham que João era profeta .
27 E ivitakaulokaisi Yesu, kawasi, “Gala kanikolaisi.”
27 Por isso responderam: — Não sabemos.
28 “Kwatulaimi? Taitala tau litula taiyu; matauna imakaia molitomoya, ikaibiga, kawala, ‘Latugu, kula kubagula obigulela waini lagaila.’
28 Jesus continuou:
29 E ivitakauloki, kawala, ‘Apaiki’; mitaga oluvi ininavila, e ila.
29 — Ele respondeu: “Eu não quero ir.” Mas depois mudou de ideia e foi.
30 Imakaia molagwadi, iluki makawala. Ivitakauloki, kawala, ‘Tomoya bala’; mitaga gala ila.
30 — O pai foi e deu ao outro filho a mesma ordem. E este disse: “Sim, senhor.” Mas depois não foi.
31 Availaga matausina ivagi nanola tamala?”
31 — Qual deles fez o que o pai queria? — perguntou Jesus. E eles responderam: — O filho mais velho. Então Jesus disse a eles:
32 Paila Yoni imakaiami ivitulokaimi avai keda ibodi mi kaisisu, e gala kudubumaisi matauna; mitaga tokougugula pokala toyo tokwalimwala idubumaisi matauna; e yokomi, kugisaisi baisa, mitaga oluvi gala kuninavilasi, kidamwa bukudubumaisi matauna.
32 Pois João Batista veio para mostrar a vocês o caminho certo, e vocês não creram nele; mas os cobradores de impostos e as prostitutas creram. Porém, mesmo tendo visto isso, vocês não se arrependeram e não creram nele.
33 “Kulagaisi bigavisaiki tuvaila. Taitala tolibagula ibiguli bigulela waini, ipali kala kali bitavina, ikeli mesila waini kidamwa tomota bipolaisi waini, ikaliai buliyamata; e bagula makwaina ikabutu baisa tobigubagula, e matauna ila ituwoli valu.
33 Jesus disse:
34 Igau bogwa katitaikina kala kweluva kaiuwala, iwitali la touwata baisa tobigubagula kidamwa bikauwaisi kawailuwa paila kala vilavila.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono mandou alguns empregados a fim de receber a parte dele.
35 E matausina tobigubagula iyosisi la touwata, iwaiyasi taitala, ikatumataisi taiyuwela, e taitolula ikabidikunaisi.
35 Mas os lavradores agarraram os empregados, bateram num, assassinaram outro e mataram ainda outro a pedradas.
36 Tuvaila iwitali touwata ituwoli, kasi bawa ikalisau tolobogwa; e ivigakaisi makawala baisa matausina.
36 Aí o dono mandou mais empregados do que da primeira vez. E os lavradores fizeram a mesma coisa.
37 Oluvi iwitali latula baisa matausina, ikaibiga, kawala, ‘Adoki kaina bitemmalaisi latugu.’
37 Depois de tudo isso, ele mandou o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles vão respeitar.”
38 Mitaga tutala igisaisi latula, tobigubagula ikaibigasi titoulesi, ‘Matauna kaikeyala; kumaisi, takatumataisi matauna, kidamwa bitayoulisi da bagulasi.’
38 Mas, quando os lavradores viram o filho, disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
39 Iyosisi matauna, ilavaisi otokeda bigulela waini, ikatumataisi matauna.”
39 — Então agarraram o filho, e o jogaram para fora da plantação, e o mataram.
40 E Yesu ikatupoi matausina, kawala, “Mapaila tutala tolibagula bima, avaka bivigaki matausina tobigubagula?”
40 Aí Jesus perguntou:
41 Ivitakaulokaisi matauna, kawasi, “Matausina saina tomitugaga mokwitala bikatumtuwoli e bikabutuvau bagula baisa tomota ituwoli, kidamwa matausina bisakaisi tolibagula kala vilavila kawailuwa okala kweluva.”
41 Eles responderam: — Com certeza ele vai matar aqueles lavradores maus e vai arrendar a plantação a outros. E estes lhe darão a parte da colheita no tempo certo.
42 Yesu iluki matausina, kawala, “Gala sitana kukwalawasi wa Buki Pilabumaboma ke? Paila kala ginigini isisu,
42 Jesus então perguntou:
43 “Mapaila alukwaimi, Yaubada bikau la Karaiwaga metoya baisa yokomi, e bisaiki tomota ituwoli, availa goli bivitulokaisi bubunela ibodi Yaubada la Karaiwaga, makawala bitagisi kaiuwala bibodi kaitala kai.”
43 E Jesus terminou:
44 — ausente —
44 Quem cair em cima dessa pedra ficará em pedaços. E, se a pedra cair sobre alguém, essa pessoa vai virar pó.
45 Tutala tolula kasi tokugwa deli Parisi ilagaisi Yesu la bigavisaiki makwaisina, inikolaisi Yesu ilivala paila kasi tabilibili.
45 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus ouviram as parábolas que Jesus contou e sabiam que ele estava falando a respeito deles.
46 Mitaga tutala ikimalalasi mwada biyosisi matauna, ikukolaisi tobobawa, paila idokaisi matauna tovitoubobuta.
46 Por isso queriam prendê-lo, mas tinham medo da multidão porque o povo achava que Jesus era profeta .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.